Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, iš dalies darbingas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, 2011-08-31 teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. (dvi nusikalstamos veikos), laisvės apribojimu 10 mėnesių, bausmę atliko, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nežymiai sužalojo žmogų bei sugadino svetimą turtą, o būtent jis:

1) 2013 m. rugpjūčio 17 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), (S.) priklausančiuose namuose, būdamas neblaivus, sudavė H. S. kumščiu į veidą bei nenustatytu daiktu trenkė jam per dešinę ranką. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmęs kirvį išdaužė H. S. namo įėjimo durų stiklą, o krentančios šukės sužalojo H. S. veidą ir kairės kojos kelį,

t. y. padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką;

2) 2013 m. rugpjūčio 17 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), H. S. priklausančiuose namuose, būdamas neblaivus, paėmęs kirvį išdaužė namo įėjimo durų stiklą ir sudaužė dar keturis verandos langų stiklus, tuo padarydamas H. S. 1200 Lt žalą,

t. y. padarė BK 187 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis A. S. padaręs šias nusikalstamas veikas neprisipažino. Teisme paaiškino, kad 2013-08-17 apie 22 val., buvo nuvykęs pas H. S. į namus. Įvyko konfliktas, H. S. jam trenkė į veidą ir mušė pavijęs, išeinantį iš namų. Po to, kažkas, bet ne H. S., jį paėmė jį už ant kaklo buvusios grandinėlės ir tempė kol ji nutrūko. Jis buvo praradęs sąmonę, visko neatsimena. Jį smaugė, mušė ne lauke, o koridoriuje, o jis gynėsi. Nežino kas mušė. Visi jo sužalojimai nurodyti teismo medicinos pažymoje. Tuo metu H. S. namuose buvo jo žmona ir nepažįstama moteris. Jis ieškojo grandinėlės, kurią rado ant grindų ir mobiliojo telefono kurio nerado. Jis nuėjo iki O. S. automobilio ir paprašė paskambinti į jo telefoną, kuris suskambo virtuvėje. Jis buvo grįžęs į koridorių, kad išgirstų, kur skambės. Prašė grąžinti telefoną, tačiau jo nenorėjo atiduoti. Tada jis nuėjo į A. S. namus. Grįžęs išdaužė durų lango stiklą mūrininko plaktuku ir tai pripažįsta. Jis į veidą H. S. nesudavė, nes durys buvo uždarytos ir tarp jų jokio kontakto nebuvo. Verandos stiklų jis nedaužė, o kai atidavė telefoną, išvyko. Jis nematė ir negirdėjo, kad šukės sužalojo nukentėjusiojo veidą ir kelį. Jis buvo blaivus. Po to, kai išdaužė langus, jam buvo grąžintas telefonas ir jis išvyko. Viskas vyko šeštadienį, o dėl savo sužalojimų jis kreipėsi į policiją pirmadienį. Jis ėjo pas specialistus, kur jam nustatė šonkaulio, nosies lūžius bei mėlynes ir buvo iškelta byla. Jis sutinka sumokėti tik už medicininę H. S. apžiūrą, nes yra tai patvirtinantis dokumentas, o jei pagrįs ir kitą žalą dokumentais, tada sutiks apmokėti ir už langų išdaužymą. Sutiktų su pirmine nurodyta 650 Lt suma. Tarp jo ir nukentėjusiojo santykiai buvo geri, anksčiau niekada nekonfliktavo. Mano, kad moralinės žalos jam neturi atlyginti, nes abu nukentėjo. Jis taip pat kreipsis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. S. kaltu neprisipažino, - jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusiojo H. S. paaiškinimu teisme, kad 2013-08-17 apie 22 val. jis buvo virtuvėje, gėrė arbatą trise. Tuo metu nepasibeldęs užėjo kaltinamasis ir klausė, kur jo sesuo. Jis atsakė nežinąs, kad reikėtų įeinant pasibelsti ir paprašė išeiti. Kaltinamasis išėjo, o jo pusseserė matė kaip išeidamas jis paėmė raktų ryšulį iš durų ir pasakė jam. Tada jis atidarė duris į verandą ir paklausė kaltinamojo, kur raktai, o pastarasis tuo metu sudavė kumščiu į veidą ir kažkuo trenkė į ranką. Jis gynėsi terasoje. Po to, kaltinamasis išėjo už vartelių, o jis liko stovėti verandoje prie atvirų durų ir pamatė, kad kaltinamasis grįžta su kirviu. Tada staigiai užsidarė duris ir jas laikė, o kaltinamasis trenkė į kirviu ir sudaužė 4 verandos ir 1 durų stiklą. Stiklai verandoje skirtingo dydžio, o duryse 10x120. Kai kaimynė ėmė šaukti, ką jis daro,- tada kaltinamasis išėjo. Matė, kad tuo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Jis pats kaltinamajam nieko nepadarė. Ieškinį patvirtinančių dokumentų neturi. Nurodytą sumą sudaro jo darbas, nes pats stiklino langus. Stiklų vertės tiksliai nežino, bet įkainavo kaip ieškinyje. Jis nuolat gyvena mieste, todėl turėjo važiuoti į kaimą ir viską tvarkyti. Moralinę žalą patyrė dėl streso, kai matė, kad kaltinamasis ateina su kirviu. Taip pat jam buvo sumušta akis, koja ir ranką dėl ko labai skaudėjo. Sužalojimų jis negydė, tik kreipėsi dėl ekspertizės.

Liudytojos D. S. paaiškinimu teisme, kad apie 22.30 val. jie sėdėjo verandoje, kai nepasibeldęs įlėkė A. S. ir klausė, kur sesuo A.. Jos vyras paprašė jo išeiti ir A. S. išėjo. Pusseserė pasakė, kad dingo raktai iš durų ir jos vyras atidarė duris, o A. S. tuo metu jam trenkė kumščiu į veidą ir pabėgo. Po to grįžo su kirviu ir matė kaip juo daužė langus ir duris. Su jais buvo pusseserė ir sūnus. Ji iš karto paskambino policijai. Į vidų kaltinamasis negalėjo įeiti, nes vyras laikė duris. Kai daužė stiklus, sūnus stovėjo verandoje ir šukės pataikė ne tik vyrui, bet ir sūnui į akis. Buvo labai baisu, šokas, išsigando visi. A. S. atrodė girtas ar apkvaitęs ir atrodė, kad nesuprato, ką daro, o po to nuėjo. Kaltinamasis sakė seseriai, kad sudegins jų namus, todėl dabar ji bijo ten vykti. Langus įstatė vyras, samdė darbininkus. Šis įvykis kainavo daug sveikatos jai ir vyrui.

Liudytojos I. K. paaiškinimu teisme, kad rugpjūčio 17 apie 23 val., jau buvo tamsu. Ji ėjo pro H. S. namus ir išgirdusi triukšmą, priėjo prie vielinės tvoros. Matė kaip H. S. norėjo A. S. išstumti iš verandos, sakė jam, kad išeitų, bet pastarasis nenorėjo išeiti ir jie stumdėsi. Ji pasakė A. S., ką jis daro, o jis atsakė, kad nieko ir nuėjo. Tada išėjo H. S. ir staiga nubėgęs atgal į namus, užsidarė duris. Tuo metu pamatė atbėgantį su kirviu A., kuris norėjo suduoti H. S., bet tas spėjo užsidaryti duris, todėl kaltinamasis pataikė į durų stiklą ir jį sudaužė. Taip pat matė kaip A. S. mojavo kirviu ir daužė kitus langus. Ji išsigando, bėgo pakviesti kaimynus. Kaimynai ramino, bet jis eidamas kirviu dar trenkė į kitos kaimynės palangę. Prie namo stovėjo automobilis su moterimi už vairo. Kaimynė jį už parankės nuvedė ir pasodino jį į automobilį, liepė važiuoti. Kirvį jau buvo padėjęs. A. S. ji pažįsta ir matė, kad jis buvo nemažai išgėręs ir atrodė labai agresyvus. Matė, kaip pirmą kartą išeinant A. S. iš verandos jis turėjo rankoje telefoną, kuris po to, jam mojuojant rankomis, iškrito ant žolės, bet jis to nepastebėjo. Kai jis pasakė, jog dingo telefonas, jie visi ieškojo žolėje ir rado ten kur jis pats pametė. Matė H. S. po akimi kraujosruvą, o pas A. S. jokių sužalojimų nematė. Kaimynė vedė jį į mašiną, bet ji buvo šalia. Automobilyje degė šviesa ir A. S. sužalojimų ji nematė. Durys tikrai buvo sudaužytos. Po to pro išdaužtą skylę duryse A. S. prašė H. S. paduoti ranką, bet kaimynai rėkė, kad nepaduotų, nes A. S. turi už nugaros kirvį.

Liudytojos I. S. paaiškinimu teisme, kad praeitais metais rugpjūčio 17 d. apie 22.30 val. ji buvo pas H. S. svečiuose. Ten buvo jo žmona ir vaikas kitame kambaryje. Jie gėrė arbatą, ruošėsi miegoti. Atsidarė durys, įlėkė A. S., kuris šaukė, kur H. S. sesuo. Jo buvo paprašyta išeiti, o išeidamas jis ištraukė iš durų raktus. Ji tai pasakė H. S., kuris atidaręs duris iš karto gavo smūgį į veidą nuo kaltinamojo. Nukentėjusysis nenukrito, neleido kaltinamajam įeiti į vidų ir bandė jį išstumti. Kaltinamasis išbėgo ir raktų neatidavė. Jie išėjo ieškoti raktų ir pamatė A. S. atbėgantį su kirviu rankose. Ji sušuko H. S. saugotis ir šis spėjo uždaryti duris. Kaltinamasis daužė per duris, per langus, šaukė ir keikėsi. Stiklas duryse sudužo iš karto. Verandoje yra dideli langai, kuriuos jis irgi daužė. Mano, kad kaltinamasis galėjo supykti, kai nerado savo moters namuose, ar kad paprašė jį išeiti iš namų, nes priežasčių su kirviu viską daužyti nebuvo. Atrodė išgėręs ir jautėsi kvapas. Ji bandė jį nuraminti. Tas vyras turėjo kišenėje telefoną, nes kai jo ieškojo, jis suskambėjo kišenėje. Susirinko kaimynai, jie irgi jį ramino, jis sakė, kad pametė grandinėlę, kurią ji pamatė gulinčią prie verandos ir pati pakėlusi jam padavė. Jis ją įsidėjo į kišenę. H. S. patinę po akimis, nuo šukių buvo apdraskyta ranka, o jo sūnui šukės pataikė į akį. Buvo sudaužyti 2 verandos stiklai ir stiklas duryse.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad H. S. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-08-17), buvo padaryta nubrozdinimai dešiniame žande, nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu dešinėje plaštakoje, odos įbrėžimai kairiame kelyje, nuo trauminių poveikių kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 5-6).

Teismui pateiktose nuotraukose matyti išdaužti durų ir verandos stiklai.

Iš teismui pateiktų dokumentų, kurių pagrindu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti kad:

- H. S. 2013-08-17 pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad pas jį į kiemą atėjęs A. S. pradėjo konfliktą ir išdaužė kirviu langus, dėl ko jam padaryta 650 Lt turtinė žala (b. l. 2);

- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-08-17 gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kad konfliktuoja kaimynai. Nuvykus H. S. paaiškino, jog į jo kiemą atėjo A. S. ir pradėjęs konfliktuoti, kirviu išmušė namo langus (b. l. 3).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. S. parodymai, jog jis nepadarė šių nusikalstamų veikų, prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai.

A. S. kaltinamas nežymiai sužalojęs nukentėjusįjį H. S.. Nors jis pats to nepripažįsta, bet jo smūgį H. S. į veidą ir ranką be paties nukentėjusiojo parodymų tvirtina matę liudytojos I. S. ir D. S., o liudytoja I. K. nurodė po įvykio mačiusi H. S. po akimi kraujosruvą. Nukentėjusiajam H. S. padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumą taip pat patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6).

Abejonių kaltinamojo parodymais kelia ir jo nurodytos aplinkybės dėl iš jo pagrobto mobiliojo telefono ir nutrauktos grandinėlės. Nors jis tvirtino, kad H. S. paėmė iš jo telefoną ir nenorėjo jo grąžinti bei galėjo nutraukti grandinėlę, tačiau liudytojos I. K. ir I. S. išsamiai paaiškino, kad telefonas pačiam kaltinamajam iškrito ant žolės įvykio metu ir jis to nepastebėjo. Jam jo pasigedus, kaimynai telefoną ir grandinėlę rado ir jam grąžino.

Todėl, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, kad A. S. sudavė nukentėjusiajam H. S. kumščiu į veidą ir nenustatytu daiktu per dešinę ranką, po to paėmęs kirvį išdaužė namo įėjimo durų stiklą ir krentančios šukės sužalojo H. S. veidą bei kairės kojos kelį, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinimas A. S. sugadinus svetimą turtą, išdaužiant namo įėjimo durų stiklą bei keturis verandos langų stiklus, taip pat pasitvirtino. Nors kaltinamasis prisipažino mūrininko plaktuku išdaužęs tik durų stiklą ir neigė išdaužęs kitus stiklus, tačiau byloje surinkti įrodymai šią jo versiją paneigia. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti išdaužti namo durų bei verandos stiklai. Liudytojos D. S., I. K. ir I. S. ir nukentėjusysis patvirtino, kad A. S. kirviu išdaužė nukentėjusiojo namo įėjimo durų bei verandos stiklus. Todėl įrodymų visuma laikytina neginčijamai nustatyta, kad A. S. išdaužė H. S. namo įėjimo durų stiklą ir sudaužė dar keturis verandos langų stiklus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintinas galimas apsvaigimas nuo alkoholio nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu, nes ši aplinkybė nepatvirtinta objektyviais įrodymais.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus ir pavojingumą, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į kaltės formą -tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris vieną kartą teistas ir nusikalto esant neišnykusiam teistumui, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo du kartus baustas administracine tvarka ir nuobaudos galiojo, kad jis tik iš dalies darbingas, tačiau dirba todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios laisvės apribojimo bausmės, kurios bendrintinos iš dalies sudedant.

Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos.

Nukentėjusysis pareiškė kaltinamajam 1200 Lt ieškinį turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl turtinės žalos nurodė, kad A. S. išdaužė 5 verandos ir durų stiklus, dėl ko jis turėjo sumokėti 650 Lt už stiklus ir 550 Lt įvertino stiklų įdėjimą ir rėminimą. Byloje nukentėjusysis nepateikė patirtos žalos dydį patvirtinančių dokumentų, tačiau neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis išdaužė nukentėjusiojo namo durų bei verandos stiklus. Nukentėjusysis nurodė, kad pats turėjo reikiamas medžiagas ir atliko stiklinimo darbus. Tam jam reikėjo važinėti iš miesto, kur gyvena į kaime esančią sodybą, dėl ko taip pat patyrė išlaidų. Todėl įrodžius, kad nukentėjusiojo turtas buvo sugadintas ir žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais, ji turi būti kaltinamojo atlyginta. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis pats turėjo padarytai žalai pašalinti reikiamas medžiagas, ir pats atliko langų bei durų stiklinimo darbus ir dėl šių aplinkybių pagrįstai negali pateikti pirktų medžiagų ir atliktų darbų vertės dokumentinių įrodymų, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Teismas pripažįsta nurodytą turtinės žalos dydį pagrįstu, neperdideliu ir nepažeidžiančiu teisingumo bei proporcingumo kriterijų, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai priteisiant iš kaltinamojo 1200 litų turtinei žalai atlyginti (BPK 115 str.).

Prašymą priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikatos, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, be jokios priežasties, fizinį smurtą jis patyrė savo namuose sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko akivaizdoje, dėl ko visa šeima labai išsigando ir patyrė didelį stresą. Po sumušimo, gydymosi laikotarpiu jis jaučia nuolatinius galvos, veido srities, kairės kojos skausmus, nepatogumą, psichologinį diskomfortą. Veido kairės pusės skausmus jis jaučia iki šiol, jam sunku vaikščioti, jaučia nuolatinę baimę, nerimą, emocinę įtampą ir gėdą.

Teismas pripažįsta byloje įrodyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė moralinę skriaudą.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgta į kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, jo patirtą skausmą ir paaiškinimą teisme, kad dėl šių sužalojimų jis negydė, tik kreipėsi dėl ekspertizės ir duomenų, jog jo sveikatos būklė pablogėjo po patirto sužalojimo ir streso nėra, į jo nurodytus išgyvenimus, kad be priežasties buvo užpultas savo namuose šeimos narių ir artimųjų akivaizdoje, sužalotas pats ir sugadintas jo turtas bei į priteistinos turtinės žalos dydį, taip pat į kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, t. y. kaltinamasis tik iš dalies darbingas, bet dirba ir įvertinus visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pasekmes ir kitas nuosprendyje aptartas aplinkybes, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.), o kitoje dalyje atmestinas.

Nukentėjusiojo H. S. patirtos 44 Lt išlaidos Valstybinei teismo medicinos tarnybai ir 1500 Lt išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 4, 71), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str., 1 d. ir nuteisti:

- pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės apribojimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiojo H. S. (S.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. S. 1200 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo H. S. 1500 Lt išlaidas advokato paslaugoms atlyginti ir 44 Lt Valstybinei teismo medicinos tarnybai pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. S..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo bylą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.