Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-259-280/2009

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-06-18
Bylos Nr.: 2A-259-280/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas: B. V.
Atsakovas: S. J.

Kategorijos

121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-259-280/2009Procesinio sprendimo kategorija: 121.15, 121.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,dalyvaujant ieškovei B. V., jos atstovui adv. S. Butkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. V. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-783 pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovui S. J. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kompensacijos ir įsiskolinimo priteisimo ir įsigyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. J., prašydama priteisti ir išreikalauti turtą iš atsakovo svetimo neteisėto valdymo, kompensacijos ir įsiskolinimo priteisimo ir turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Nurodė, kad gyvendama kartu su atsakovo tėvu P. J. nuo 2002 m. balandžio mėnesio iki pat jo mirties (duomenys neskelbtini), vedė su juo bendrą ūkį, pirko ir augino gyvulius, sodino daržus, ruošė malkas, konservavo maisto medžiagas, rūpinosi buitimi. Kiek ji turėdavo, tiek ji prisidėdavo, kiek jis turėdavo, tiek jis prisidėdavo. Sutarties dėl jungtinės veiklos sudarę nebuvo, tačiau kartu gyveno ir tvarkė sodybą, ji buvo P. J. sugyventinė. Pinigų ji pakankamai turėjo ir prisidėjo jais pardavusi savo sodybą, atsivežė savo asmeninius daiktus, baldus. Jos pajamos, įskaitant nedarbingumo pensiją, buvo apie 1000 Lt per mėnesį, o P. J. – iš pradžių 300 Lt, paskutiniu metu prieš mirtį – 600 Lt. Kartu gyvendami ir vesdami bendrą ūkį įsigijo įvairaus turto už 13 250 Lt. Kadangi LR CK 4.73 str. 3 d. numato, jog jei bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkreti kiekvieno bendraturčio dalis nenustatyta, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios, todėl ir prašo pripažinti ½ nuosavybės teisę į bendrai su P. J. įgyto turto. Kadangi šį turtą iš sodybos pasiėmė atsakovas, P. J. sūnus S. J., ieškovė prašo priteisti piniginę kompensaciją, lygią pusei turėto kaip bendroji dalinė nuosavybė turto.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2009-03-10 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 3854,27 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendime teismas nurodė, kad iš ieškinio matyti, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, savo reikalavimų pagrindu laiko bendrą gyvenimą kartu su atsakovo tėvu, nurodžiusi, jog nusprendusi gyventi kartu su atsakovo tėvu, į pastarojo namus atsivežė savo asmeninius daiktus, pradėjo kartu gyventi, vesti bendrą ūkį, vykdyti bendrą veiklą, tai yra tarp jos ir atsakovo tėvo buvo faktinė santuoka. LR CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ skirsnyje yra reglamentuojami bendrieji teisiniai santykiai, atsirandantys santuokos, giminystės, bendro gyvenimo nesudarius santuokos ir kitokiais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Tam, kad atsirastų šie teisiniai santykiai, būtinas atitinkamas juridinis faktas, pavyzdžiui santuokos sudarymas, gimimo įregistravimas ar gyvenimas kartu ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos, giminystės, bendro gyvenimo nesudarius santuokos (sugyventiniai), turint tikslą sukurti šeiminius santykius (partnerystė). Nors ieškovė teigia, jog su P. J. nuo 2002 m. iki pat jo mirties gyveno kartu, siekdami sukurti šeiminius santykius, ji to neįrodė. P. J. dienoraštyje, kurį pateikė ieškovė, esantys įrašai verčia tuo abejoti, surašytos P. J. skolos asmeniui, kurio vardas yra B. (tikėtina ieškovei). Skola tai didėja, tai mažėja. Vertinant šiuos įrašus, teismui kyla abejonių B. V. teiginiu, jos jie kartu gyveno, kadangi bendro ūkio vedimas apima ir bendrą lėšų naudojimą smulkiems ūkio reikalams ir tuomet teismui nėra suprantama, kaip tarp šalių, gyvenančių nuo 2002 m., kaip teigia ieškovė, galėjo būti tokios skolos, kaip skola už šampaną, kavą, cukrų, skolos kitų prekių įsigijimui, kadangi tokios prekės yra bendro gyvenimo būtinos prekės, ir tokios skolos tarp sugyventinių nėra logiškai paaiškinamos kaip bendro gyvenimo įrodymas. Rašytiniu įrodymu (ekspertizės aktu) paneigtas ieškovės teiginys, jog už langus ji mokėjo viena, kadangi ekspertizės metu nustatyta skaitmeniniai įrašai, būdingi P. J. stiliui ankstesniame lape, iš kurių matyti, jog P. J. už langus skolą yra atidavęs. Įvertinus pinigų judėjimus sąskaitose, dienoraščio įrašus, negalima tikėti B. V. paaiškinimais, jog ji automobilio įsigijimui skyrė 4000 Lt, pinigai iš jos sąskaitos buvo paimti 2003-05-12, o J. automobilis sugedo 2003-08-24, pats P. J. 2003-10-21 – 2003-10-31 laikotarpiu paėmė iš savo sąskaitos 4570 Lt. Tad teismas mano, jog būtent P. J. paimti pinigai ir buvo skirti automobilio pirkimui. Įvertinęs tai teismas atmetė visus kitus B. V. paaiškinimus kaip įrodymus, nes jų nepatvirtina kiti įrodymai, esantys byloje. Įvertinus tai, kad įrodyta, jog automobilį P. J. įsigijo už savo pinigus, teismas taip pat atmetė kaip įrodymus liudytojų I. S., S. L., E. M., A. S., J. V., J. S. parodymus, kadangi šie asmenys nurodė, jog jiems tikrai žinoma, kad prie automobilio įsigijimo prisidėjo ir B. V., nustačius priešingai, nėra pagrindo tikėti šių asmenų paaiškinimais. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų V. J., A. M., B. M. parodymais, kadangi jie nėra nei giminės, nei draugai atsakovui, jų paaiškinimai skambėjo nuoširdžiai ir neneigė aplinkybių, kurios yra nustatytos. Jie tvirtino, kad B. V. dažnai atvažiuodavo, tvarkėsi ūkyje, tačiau, kiek jie suprato, turėjo naudos sau, sodyboje kartu negyveno. Kitų liudytojų parodymai taip pat nepatvirtino fakto, kad jie kartu gyveno ir siejo savo ateitį sukurti šeimą. Kai kurie jų taip pat kelia abejones dėl jų teisingumo. V. B. tvirtino, jog B. V. pardavusi sodybą, iš ten vežė metalo laužą, lentas, tačiau kaip matyti iš pirkimo–pardavimo sutarties, B. V. sodyba parduota 1998-10-23, ketveri metai iki tos datos, kai ji susipažino su P. J. Įvertinus įrašus P. J. dienoraštyje, smulkias detales apie skolas ir iš ko jos susideda, teismas padarė išvadą, kad už tą turtą, kurį įsigydavo P. J. iš kitų asmenų kaip ūkio priemonę, už atliktus darbus, jis atsiskaitydavo su B. V. ar kitais asmenimis ir nelikdavo jiems skolingas. Priešingai, yra manoma, kad B. V., siekdama įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, įvairiomis priemonėmis siekė paveikti asmenis liudyti jos naudai. Liudytojas A. Š., kuris nuomojo iš P. J. žemę, paaiškino, jog ir jį B. V. bandė įkalbėti liudyti, jog jis yra sumokėjęs P. J. už žemės nuomą 5 metus į priekį, ir, esant teigiamam teismo sprendimui, žadėjo pasidalinti per pusę gautą sumą. Liudytoja G. K., buvusi B. V. artima draugė, paliudijo, jog už viską – tiek už atvežamą maistą, tiek už atvežamus daiktus, tiek už darbus P. J. su jomis atsilygindavo pinigais arba maisto produktais. Ji taip pat paliudijo, kad ieškovė visą laiką gyveno bute (duomenys neskelbtini), negyveno kartu su velioniu sodyboje. Teismas atsargiai vertino ir kitos šalies – atsakovo S. J. liudytojų parodymus. Ieškovė pateikė neva bendrą gyvenimą patvirtinančias nuotraukas, tačiau nuotraukose užfiksuota daugiausia įvairių švenčių: vardadienio, gimtadienių, Kalėdų akimirkos, kas neįrodo, kad jie kartu gyveno. 5 nuotraukose ieškovė užfiksuota ganykloje, lesinanti vištas, stovinti prie kūdros, tačiau tos nuotraukos, sprendžiant pagal vilkėtus rūbus, yra darytos tą pačią dieną, tačiau ir neneigiama, kad ji padėjo ūkyje atlikdama ruošos darbus, liudytojų parodymais teigiant, kad ji turėjo iš to naudos. Teiginiui, jog velionis turėjo mažas pajamas, neturėjo pakankamai lėšų tvarkytis namus, įsigyti turto, paneigti byloje esančia pinigų judėjimo sąskaitose ataskaita, iš kurios matyti, jog 2001-02-08 iki 2007-06-18 į P. J. sąskaitą buvo gauta 56 697,31 Lt, vidutiniškai po 702 Lt per mėnesį, jis turėjo savo ūkį, iš kurio gaudavo pajamas. Ieškovės pajamos per minimą laikotarpį buvo 6730,13 Lt. Kitų rašytinių įrodymų dėl ieškinyje nurodomų faktų, susijusių su bendru gyvenimu, nėra. Teismas, grįsdamas savo išvadas, negali remtis vien tik ieškovės atsivestų liudytojų parodymais, jei nėra tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Todėl teismui neužtenka įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovę su velioniu siejo tokie asmeniniai santykiai, kurie susiklosto tarp sugyventinių, kaip asmenų, gyvenančių kartu siekiant suskurti šeiminius santykius, tuo pačiu neįrodė, kad ji su P. J. įgijo ir pagerino turtą, kuris galėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe.

Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad tarp ieškovės ir P. J. buvo susiklostę draugyste ir abipuse nauda paremti santykiai, jie nebuvo ilgalaikiai. Ieškinys atmestas. Iš ieškovės priteista: atsakovui 3200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 654,27 Lt ekspertizės išlaidų, 32 Lt valstybės naudai, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2009-03-10 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas. Teigia, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Nurodo, kad byloje keliami ieškininiai reikalavimai kildinami iš partnerystės (jungtinės veiklos) teisinių santykių, kuriuos reguliuoja LR CK 6.969 str. – 6.982 str. Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti gali būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008). Taigi, iš to seka, kad partnerystės teisinių santykių egzistavimo faktas gali būti įrodinėjamas tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais. Teismas vienus parodymus atmetė, o kitus pripažino įrodytais, įrodymai buvo netinkamai ištirti ir įvertinti. Nepagrįstai vieniems įrodymams teismas suteikė didesnę įrodomąją galią nei kitiems, įrodymus vertino ne visame pateiktų įrodymų kontekste, o atskirai vertino ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta svarių argumentų, kodėl vienus įrodymus teismas atmeta, o kitus priima ir laiko neginčytinais. Ieškovė teigia, jog iš sprendime nurodytų motyvų matyti, kad teismas atmetė praktiškai visus jos pateiktus įrodymus, nurodė, kad minėti liudytojai dėl įvairių priežasčių (giminystės, draugiškų santykių ir pan.) yra linkę duoti ieškovei naudingus parodymus, nors atsakovo kviesti liudytojai taip pat įvairiais ryšiais susiję su atsakovu. Liudytojai B. J., A. S., H. K., I. S., J. R., J. L., S. L., J. S., J. K., J. T. ir kt. patvirtino bendrą gyvenimą su P. J.. Jie teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, kaip buvo organizuojamas ir tvarkomas bendras gyvenimas ir bendras ūkis. Kas liečia byloje esantį rašytinį įrodymą – namų ūkio knygą, kurioje P. J. yra surašęs atliekamus darbusis, buvusius įvykius, tai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo bendro gyvenimo su P. J. pradžios, buvo kalbama kaip apie bendrą vienetą su ieškove: „su B. viską padarėm.....pirkom su B......“. Knygoje minimus įrašus apie skolas, teismas vertino atskirai nuo kitų esančių įrodymų ir gana tiesmukiškai padarė išvadą, kad tarp partnerių negali būti jokių skolų.

P. J. buvo ūkiškas žmogus, įpratęs vesti savo atliktų darbų, gautų ir išleistų pinigų apskaitą. Jis save laikė namų galva, daugiau atsakingu už visą ūkį. Kadangi ji kai kuriais momentais turėjo daugiau pinigų, tai ji sumokėdavo, tačiau tai nebuvo paskola P. J. Visumoje reikia žiūrėti ne kokiu būdu daromi įnašai, bet kokiu tikslu ir kas tuo sukurta. Tai, kad ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota kitur, nėra pagrindas laikyti, kad ieškovė nebuvo partnerystės santykiuose su P. J. Atsakovo S. J. liudytojų parodymai yra prieštaringi ir neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų. Pvz. liudytoja A. K. nurodo, jog užvažiuodavo pas brolį P. J., bet ieškovę matė tik kartą, o vėliau aiškina, kad „....sakydavom atsikratyk ta boba.....“ ir t. t. I. K. nurodo, jog „viską turėjo iki pažinties su kompanione.....jis pasidavė jos įtakai....“. Visa tai rodo, kad atsakovo liudytojams gerai buvo žinoma, kad ieškovė su P. J. buvo sugyventiniai, tačiau mėgina nuslėpti. Teismas neapklausė liudytojų A. B., R. Š., O. R., kurių paaiškinimai teismui buvo pateikti su notaro patvirtintu parašu, dėl ko nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, liko neatskleista bylos esmė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, įrašai dienoraštyje apie atsiradusią skolą ieškovei už nupirktą kavą, cukrų bei šampaną paneigia ieškovės teiginius, neva jinai kartu su atsakovo tėvu P. J. vedė bendrą ūkį. Ieškovė net ir apeliaciniame skunde patvirtina aplinkybę, kad atsakovo tėvas P. J. nepasitikėjo ieškove. Todėl ieškovės teiginiai apie partnerystę, bendrą veiklą ir bendro rezultato siekimą su tarpusavio pasitikėjimo nebuvimu niekaip nesuderinami. Ieškovė klaidingai interpretuoja apklaustų liudytojų pasisakymų ištraukas. Liudytoja A. K., pasakodama apie aplinkybes, kuriomis ji P. J. „...sakydavo atsikratyk ta boba....“ šnekėjo apie tai, kad ieškovė išnaudojo P. J., pasiimdavo dalį išaugintos produkcijos, pardavinėjo P. J. ieškovei nebereikalingus namų apyvokos daiktus ir baldus. Teismas nuodugniai ištyrė bylos aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Nustatytos faktinės aplinkybės, įrodymai

Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų, velionio P. J. dienoraščio bei kitų įrodymų nustatyta, kad ieškovė B. V. su P. J., atsakovo S. J. tėvu, susipažino 2002 m. pavasarį, po jo žmonos mirties (duomenys neskelbtini), vasarą pradėjo artimai bendrauti. Ieškovė draugystės metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), pas P. J. į sodybą (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajone, kur jis gyveno ūkiškai, augino gyvulius ir dirbo 6 ha žemės, atvykdavo padėti tvarkyti namus, dirbti ūkio darbus. Už tai ji gaudavo dalį užaugintos ir pagamintos ūkyje produkcijos, ko ji ir pati neneigė, ką patvirtino liud. G. K., artima B. V. ir P. J. draugė, kuri dažnai lankėsi kartu su ieškove pas velionį sodyboje, kartu su jais dirbo ūkyje. Ji yra minima ir velionio dienoraštyje.

Iki santykių su velioniu P. J., B. V. buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą: namą su priklausiniais ir žemės sklypo dalį Kupiškio m., (duomenys neskelbtini), kuriuos dovanojo 2007-07-19 savo dukrai J. V., buto Kupiškio m., (duomenys neskelbtini), 83/100 dalis, kurį 1997-10-17 dovanojo dukrai J. V. 1998-10-27 B. V. pardavė už 5000 Lt A. B. žemės sklypą su pastatais Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centras pažyma).

2002 m. Kalėdas ir Naujus metus šventė P. J. pas ieškovę B. V. Kupiškio mieste, nors P. J. iki pat savo mirties 2007 m. gegužės 16 d. nuolat gyveno (duomenys neskelbtini) ir dirbo savo ūkyje.

Nustatyta, kad ieškovė B. V. velioniui jų draugystės metu nupirko mobilųjį telefoną 2003 m. balandžio mėn., stalinę lempą, padėjo P. J. įsigyti kitus daiktus, už kuriuos P. J. sumokėjo priklausančias sumas (tai patvirtina paties mirusiojo įrašai dienoraščio 13–14 lape, liudytojai artimiausi mirusiojo kaimynai A. A. M., V. J., G. K.).

2006 m. spalio 3 d., pablogėjus P. J. sveikatai, P. J. pardavė karves, žemę išnuomojo dirbti kitiems asmenims (liud. A. Š.). Jo mirties dieną sodyboje buvo tik trys bičių aviliai su bitėmis ir dvi ožkos su trimis ožiukais (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytojų paaiškinimai). P. J. dienoraštyje neliko įrašų apie darbus, išlaidas, šventes 2006–2007 m.

Nustatyta, kad draugystės metu su ieškove B. V., jos patariamas ir padedamas, tvarkė sodybos aplinką (žvyravo kiemą, kasė tvenkinį, sodino eglutes), remontavo namus: sudėjo plastikinius langus, remontavo stogą, tapetavo kambario sienas, kitas iškalė lentutėmis, augino daržoves, ruošė ir gamino maisto atsargas. Daugiau tikėtina, kad už visas paslaugas jis su B. V. atsiskaitydavo ne tik pinigais, bet ūkio produkcija. Įrašai dienoraštyje apie šias aplinkybes nepilni, dienoraštis išplėšytas (dienoraštį teismui perdavė ieškovė B. V.).

Draugystės metu su ieškove P. J. savo buitiniams ūkiniams poreikiams tenkinti nusipirko 2003 m. lapkričio mėn. naują automobilį, bičių, benzopjūklą, ožką, šaldytuvą, automobilio priekabą, medsukį, minkštų baldų dėvėtą komplektą, kilimus. Tai patvirtino byloje apklausti tiek ieškovės, tiek atsakovo liudytojai. Pirko daiktus velionis už savo ir skolintas lėšas, nes dienoraštyje įrašė, kad 2004 m. vasario 10 d. ieškovei turįs 900 Lt skolą, 2004 m. birželio 21 d. –

3150 Lt, toliau lapo įrašai nuplėšti, kas tokiu atveju patvirtina faktą, kad velionis įgytus daiktus laikė savo nuosavybe, o ne bendra su ieškove. Dėl kitų įgytų daiktų, kuriuos nurodo ieškovė, surinkti prieštaringi įrodymai, pagal kuriuos negalima daryti abejonių nekeliančių išvadų. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą asmuo nurodo konkretų turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą.

Ieškovė, tvirtindama, kad su velioniu P. J. bendrai gyveno ir tvarkė reikalaus, abu prisidėjo darbu, daiktais ir lėšomis prie bendros veiklos, reikalauja grąžinti jos perduotus tai veiklai daiktus, kurių negalėjo paveldėti atsakovas S. J. kaip tėvo palikimo. Taip pat prašo priteisti 8 316 Lt įsiskolinimą už atliktus jos lėšomis velionio P. J. sodybos pagerinimus, priteisti ½ dalį, t. y. 4 125 Lt kompensaciją už jai priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis įgyto turto, tvirtindama, kad atsakovas S. J. tą turtą sunaudojo arba perleido tretiesiems asmenims. Bendru turtu ji laiko velionio P. J. vardu registruotą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės, keturis bičių avilius, 400 Lt vertės, 200 Lt vertės medsukį, du vnt. pūtiklių – 50 Lt vertės, korių, 50 Lt vertės, 20 Lt vertės kepurę, 400 Lt vertės televizorių „Vido“, 120 Lt vertės kilimą ant sienos, 50 Lt vertės šutintuvą mėsai vakuoti, kanalizacijos bačką – 300 Lt, 140 Lt vertės vandens siurblį šuliniui, elektrinį pjūklą „Huskvarna“, 1000 Lt vertės, 70 Lt vertės žoliapjovę, 150 Lt vertės obliavimo mašiną, 100 Lt vertės šaldiklį, indų – 500 Lt vertės, 400 Lt vertės dvi ožkas, 300 Lt vertės tris ožiukus, malkų už 2000 Lt, mėsos gaminių už 1200 Lt, 20 kg medaus – 200 Lt vertės, agurkų, uogienių, daržovių – 600 Lt vertės. Šio turto bendra vertė 13 250 Lt ir bendru turtu nurodo 3000 Lt velionio indėlį AB banke Hansabankas, kuriame pinigai už parduotus gyvulius.

Teisiniai argumentai

Kupiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą nustatė, kad ieškovė su velioniu P. J. draugavo, tačiau jų santykiai neperaugo į faktinius šeiminius santykius, kuriuos galima būtų teisiškai kvalifikuoti kaip šalių jungtinę veiklą.

CPK 178 str. nustatyta, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu šalių pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 str.). Bylos nagrinėjimas užsitęsė, šalys turėjo galimybę teikti įrodymus, tam kliūčių faktiškai nebuvo.

Be to, ieškovės visi pareikšti reikalavimai vienu metu negali būti tenkinami pagal jų pagrindu nurodytas aplinkybes. Jeigu ieškovė tvirtina, kad ji savo daiktus ir lėšas perdavė velioniui P. J. ketindama su juo bendrai ūkininkauti ir gauti pajamas, tai ji, reikalaudama bendra veikla sukurto turto padalijimo, negali reikalauti savo įdėto turto ir lėšų, nes CK 6.971 str. 1 d. nustato, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kito nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Ieškovė, tvirtindama, kad su velioniu palaikė partnerystės santykius susitarimo dėl jungtinės veiklos pagrindu, turi teisę reikalauti pripažinti jai nuosavybės teisę į atitinkamą turto dalį ir jį priteisti. Vargiai, ar ji šiomis aplinkybėmis gali išreikalauti jai privačios nuosavybės teise priklausančius daiktus ir 8 316 Lt įsiskolinimą kaip kompensaciją už atliktus jos asmeninėmis lėšomis sodybos pagerinimus. Savo įnašų ji gali reikalauti tuo atveju, jeigu nepripažintų jungtinės veiklos fakto. Juk jungtinės veiklos atveju partneriai turi ne tik teises, bet ir pareigas, susijusias su bendro turto išlaikymu, taip pat kitokių išlaidų padengimu (CK 6.971 str. 5 d.) Ieškovė naudojosi advokato pagalba, jai nebuvo kliūčių rinkti ir teikti teismui įrodymus, tinkamai nurodyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir suformuoti reikalavimus kilusiame ginče.

Nepriteistini ieškovės velioniui dovanoti daiktai, nes dovanojimo sutartis yra neatlygintinė.

Nenustatyta, kad sodybos pagerinimo atlikti darbai, kurių vertę prašo atlyginti ieškovė, už ieškovės lėšas, nes tai neįrodyta.

Pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus, juos įvertino, pateikdamas argumentus apie tai, kodėl vienais jų tiki, o kitus atmeta ir padarė išvadas dėl pareikštų reikalavimų.

Bylos esmė atskleista, neliko neišaiškintų aplinkybių, kurias nurodė šalys savo procesiniuose dokumentuose kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti gali būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojimo. Ieškovė pati nenurodė ir nenurodo nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų jos ir velionio susitarimą dėl bendros veiklos ir bendros nuosavybės įgijimo, ji ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodinėja iš esmės liudytojų paaiškinimais, kurie, lyginant su kitų liudytojų paaiškinimais, yra prieštaringi, todėl teismas privalėjo vienais patikėti, o kitus atmesti, nurodydamas to motyvus. Faktines aplinkybes apie ieškovės ir velionio tarpusavio santykius gali nurodyti tik jiems artimi ir dažnai su jais bendravę asmenys, nes tą lemia byloje nagrinėjamos aplinkybės. Svarbu ne liudytojų santykiai su bylos šalimi, o su velioniu ir ieškove ir tai, iš kur jie žino apie šiai bylai reikšmingas aplinkybes: ar iš kitų asmenų pasakymų, ar tas aplinkybes nustatė patys pagal akivaizdžius faktus. Antra vertus, nė vienas liudytojas netvirtino tiesiogiai, kad mirusysis P. J. pripažino ieškovės teises į jo po antros žmonos mirties įgytą ir valdytą turtą.

Nors ieškovė ir nurodo, kad velionio P. J. įrašai jo „Namų ūkio knygoje“ liudija apie įnašus, tačiau jeigu būtų taip, kaip tvirtina ieškovė, jie nebūtų vadinami skola, nes ši sąvoka reiškia atlygintinį, t. y. grąžintinį, pinigų sumos pobūdį. Partnerystės atveju įnašas negali būti grąžinamas, jis turi būti naudojamas bendrai veiklai, bendro turto įgijimui ir naudojimui.

Atmestinas ieškovės argumentas, kad teismas neapklausė visų jos liudytojų, dėl ko byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Ieškovė pati savo nuožiūra kvietė liudytojus ir prašė juos apklausti. Apeliaciniame skunde nurodytų neapklaustų liudytojų apklausti teisme ji neprašė.

Dėl to, kas pasakyta, ieškovės B. V. apeliacinis skundas atmestinas, paliktinas galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 8 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų į valstybės biudžetą.

Teisėjai Laimantas Misiūnas Zina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė