Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-10-21 · Administracinė byla Nr. eI2-3120-809/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
eI2-3120-809/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01265-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Egidija Puzinskaitė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
UAB "Ignika"
Atsakovas
Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
V. A., K. A.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3120-809/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01265-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ignika“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys V. A., K. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ignika“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – ir AVNT) 2021 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. V4-55 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymų nemokumo administratoriams UAB „Ignika‘, V. A., K. A. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja skunde nurodo, jog nesutinka su priimtu Įsakymu

Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas pažeidė AVNT direktoriaus 2020-07-07 įsakymu Nr. V1-86 patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklės) 40 punktą, kadangi neplaninis Bendrovės patikrinimas pradėtas 2020-09-14, o baigtas 2021-03-15. Pažymi, jog neplaninis patikrinimas tęsėsi daugiau kaip 6 mėnesius ir viršijo neplaninio patikrinimo 2 mėnesių trukmę.

Nemokumo administratorius nesutinka su AVNT išvada jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 9 punktas, neva administratorius UAB „Ignika“ nuo bankroto proceso pradžios (2018-11-05) neorganizavo tinkamo Įmonės biologinio turto perėmimo ir jo apsaugos užtikrinimo; ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas ir atitinkamai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies l4 punktas, nes administratorius nuo bankroto proceso pradžios neužtikrino Įmonės biologinio turto apsaugos: ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

2021-03-15 AVNT direktoriaus įsakymu Nr. V4-55 nemokumo administratoriui UAB „Ignika“ už ĮBĮ 10 str. 7 d. 9 p., 11 str. 5 d. 4, 10 p., 33 str. 1 d. 1 p. ir JANĮ 66 str. 1 d. 14, 20 p. pažeidimus, nustatytus neplaninio veiklos patikrinimo metu, skirta poveikio priemonė - įspėjimas.

Nurodo, jog administratoriaus UAB „Ignika“ įgaliotas asmuo V. A. ir UAB „Ignika“ direktorius K. A., sekančią dieną po nutarties įsiteisėjimo atvyko į įmonės buveinę ir organizavo įmonės turto bei dokumentų perėmimą bei apsaugą, tai patvirtina turto perėmimo- perdavimo aktai, įmonės direktorei įteikti įsakymai. Todėl nemokumo administratorius UAB „Ignika“ kategoriškai nesutinka su šios teisės normos pažeidimu, nes Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 9 p numatyta pareiga administratoriui buvo įvykdyta tinkamai ir laiku. Pažymi, kad tiek L. S. skunde, tiek išvadoje dėl nemokumo administratoriaus UAB „Ignika“ neplaninio patikrinimo nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtų padarytas minėtos teisės normos pažeidimas. Be to, faktines aplinkybes, jog įmonės turtas ir dokumentai buvo perimti laiku ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtina ir 2020-12-03 Kauno apygardos teismo nutartis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-04 nutartis.

Nesutinka, kad UAB „Ignika“ ir jos įgalioti asmenys padarė ĮBI 33 str. 1 d. 1 p. pažeidimą, nes pati teisės norma nustato turto pardavimo tvarką. Tačiau tai nėra imperatyvas nemokumo administratoriui tą turtą nedelsiant parduoti nesigilinant į jo specifiškumą ir kitas susijusias aplinkybes, taip pat teisės normoje nėra nustatyta terminų, nėra nurodyta per kokį laikotarpį turtas turi būti parduotas. Nesutinka su AVNT konstatavimu jog dėlės yra greitai gendantis turtas. Pareiškėja įmonės biologinio turto nepardavė, todėl AVNT konstatavimas, kad buvo pažeista turto pardavimo tvarka yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nemokumo administratorius negali būti baudžiamas už tai, kad nesudarė sandorio t.y nepardavė tam tikro turto, nes tai nepriklauso vien nuo administratoriaus valios, ar jo veiksmų. Norint turtą parduoti, jis turėjo būti perduotas administratoriui, tačiau tai neįvyko, nes nebuvo finansinių ir techninių galimybių, įmonės kreditoriai tam neskyrė lėšų.

AVNT priimdama išvadą ir jos pagrindu taikydama nuobaudą administratorei UAB „Ignika“ ir jos įgaliotiems asmenims neatsižvelgė į turto specifiškumą ir tai, kad dėlių realizavimo rinka yra labai komplikuota.

Pirmame BUAB „Takmaris“ (toliau – ir Įmonė) kreditorių susirinkime ir po jo vykusiame sekančiame kreditorių susirinkime, kuriame buvo patvirtinta nemokumo administratoriaus veiklos ataskaita, nemokumo administratorius supažindino kreditorius su biologinio turto problematika.

Nurodė, kad medicininių dėlių inventorizuoti ir perimti nėra galimybių. Nemokumo administratorius patikslintoje savo darbo ataskaitoje, nurodė jog tam, kad dėles būtų galima ištraukti iš tvenkinio ir jas realizuoti reikalingos didelės lėšos, kas iš principo reikštų įmonės veikos tęsimą, naujų darbuotojų priėmimą, kurie turėtų specifinių žinių dėlių auginime bei veisime. Pažymėtina, kad nemokumo administratorius tokių žinių neturėjo. BUAB „Takmaris“ kreditoriams buvo pateikta preliminari dėlių ištraukimo iš tvenkinio, jų paruošimo prekybai ir inventorizacijos sąmata, kuri sudarė 4 4421 Eur, tačiau BUAB „Takmaris“ kreditoriai nebuvo linkę šių darbų finansuoti, be to UAB „Takmaris“ sąskaitoje tokių lėšų nebuvo, tad net ir kreditoriams pritarus skirti lėšų dėlių priežiūrai ir maitinimui, to padaryti nebūtų galimybės dėl pinigų stygiaus.

Įmonės kreditoriai restruktūrizavimo laikotarpiu, kuris su pertraukomis truko nuo 2011 m. iki pat 2018 spalio mėn., nei karto nekėlė klausimo dėl dėlių ir jų realizacijos galimybių. Įmonės didžiausias kreditorius netgi pagrįstai kėlė klausimą dėl dėlių balansinės vertės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Tai akcentavo ir didžiausias įmonės kreditorius AB „Šiaulių bankas“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikdamas atskirąjį skundą, kuriuo ginčijo nutartį dėl UAB „Takmaris“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Todėl BUAB „Takmaris“ didžiausias kreditorius ir nebuvo linkęs pritarti (skirti) lėšų biologinio turto paruošimui parduoti ir jo priežiūrai, nes netikėjo realia jo verte. Taip pat nebuvo jokių garantijų, kad sąnaudos, patirtos inventorizuojant ir prižiūrint dėles, nebus didesnės nei gauta nauda jas realizavus.

Nurodo, jog pareiškėjas išsiaiškino, kad rinkoje buvo praktiškai tik dvi įmonės, kurios užsiima dėlių veisimu ir prekyba t. .y UAB „Takmaris“ (kuri šiuo metu veiklos nevykdo) ir UAB „Hirudo Baltic“. Be to, gydymas dėlėmis Lietuvos Respublikoje nėra įteisintas. Procedūros su dėlėmis nėra priskirtinos prie medicininių paslaugų, moksliškai nėra įrodyta, kad jos turi gydomąjį poveikį. Pažymi, kad UAB „Hirudo Baltic“ yra valdoma skundo autoriaus L. S. arba su juo galimai susijusių asmenų. L. S. ir jo valdoma UAB „Hirudo Baltic“ bei UAB „Takmaris“ buvo konkuruojančios įmonės, kurios iki bankroto bylos iškėlimo ne kartą bylinėjosi teismuose, viena kitą skundė įvairioms institucijoms. Nemokumo administratorius siekdamas nustatyti dėlių kilmę ir jų realizavimo galimybes pats susisiekė su L. S., tačiau L. S. pateikta informacija nemokumo administratoriui buvo prieštaringa įmonės direktorės A. G. informacijai. L. S. ne kartą administratoriui teigė, kad UAB „Takmaris“ priklausančios dėlės yra invazinės, prekyba jomis apskritai nėra galima.

Nemokumo administratorius turėdamas viena kitai prieštaraujančią informaciją ėmėsi priemonių siekdamas nustatyti UAB „Takmaris“ priklausančių dėlių rūšį kreipdamasis į nešališką organizaciją - Valstybinį mokslinių tyrimų institutą „Gamos tyrimų centras“. „Gamtos tyrimų centras“ išvadą dėl dėlių pateikė 2020 m. rugpjūčio mėn. Išvadoje yra nurodyta, kad buvo ištirtas tvenkinys, kuriame buvo auginamos dėlės Hirudo Verbana Carena, 1820. Dėlių kiekis nustatytas jas išgaunant apribotame cilindru plote. Nustatytas dėlių kiekis tvenkinyje nuo 338 iki 1354 vnt. Vidutiniškas tikėtinas kiekis 846 vnt.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka, kad UAB „Takmaris“ priklausantis turtas nėra perimtas. Nors nemokumo administratorius iš įmonės vadovės dėlių pagal priėmimo perdavimo aktą neperėmė, kadangi iškėlus bankroto bylą nebuvo aiškus jų tikslus kiekis bei rūšis, be to, tam nebuvo techninių galimybių, tačiau šiuo metu šis turtas yra bankroto administratoriaus žinioje. Vadovaujantis instituto pateiktomis išvadomis nemokumo administratorius šiuo metu kreditoriams yra pateikęs klausimą dėl biologinio turto realizavimo (pardavimo). Įmonės kreditoriai yra priėmę sprendimą jas parduoti kartu su pastatu bei žemės sklypu, kuriame yra vandens telkinys su dėlėmis.

UAB „Ignika“ nesutinka su AVNT konstatuotu ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punkto pažeidimu. Pareiškėja nesutinka, jog neužtikrino biologinio turto apsaugos, nes nekilnojamasis turtas pastatas biofabrikas buvo išnuomotas UAB „Lodeksa medical Leeches“. Nuomininkas sutartimi įsipareigojo užtikrinti pastato ir šalia jos esančios teritorijos apsaugą, tame tarpe ir vandens telkinio, kuriame yra dėlės. Kitos fizinės apsaugos nemokumo administratorius nesamdė, nes tai būtų lėmę neproporcingai dideles bankroto administravimo išlaidas. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, kad biologinis, ar kitoks įmonės turtas nėra, ar nebuvo saugomas. Pastato - biofabriko teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Nuomininkas UAB „Lodeksa medical Leeches“ su apsaugos įmone UAB „Apsaugos komanda“ yra sudaręs patalpų ir šalia jos esančios teritorijos apsaugos sutartį, tad pagrindo konstatuoti, kad UAB „Takmaris“ priklausantis turtas būtų nesaugomas, ar nesaugus nėra.

Įmonės kreditoriai susirinkime patvirtino tik 10 000 Eurų bankroto administravimo išlaidų sąmatą, kuri šiai dienai jau yra panaudota, todėl nemokumo administratorius neturėjo galimybių ir šiai dienai neturi galimybių užtikrinti biologinio turto fizinės apsaugos.

Akentuoja, jog nemokumo administratorius negalėjo imtis skubių veiksmų turtui realizuoti, kadangi administratorius bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai nežinojo tikslaus jo kiekio, galimos vertės.

Nurodo, jog UAB „Takmaris“ nuo pat dėlių įsigijimo - 2004 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo - 2018 m spalio 22 d. neatliko biologinio turto inventorizacijos, o įsiteisėjus bankroto bylai nuo pat 2018 lapkričio mėn. nebuvo techninių ir materialinių galimybių tokiai inventorizacijai atlikti.

Pareiškėjai neturint pirminių įmonės biologinio turto dokumentų, (inventorizacijos, apskaitos dokumentų) negalėjo teikti nei teismui, nei kreditoriams spręsti klausimo dėl turto realizavimo, kadangi nebuvo aišku, nei koks biologinis turtas yra, nei koks jo kiekis, rūšis. Įmonės direktorė patikino, kad dėlės šaltuoju metu žiemoja ir jomis rūpintis nereikia, jog jos gyvena natūralioje aplinkoje ir grėsmės joms nėra.

Pažymi, kad tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas klausimą dėl UAB „Takmaris“ tyčinio bankroto pasisakė, jog vadovė A. G. perduodama bendrovės dokumentus ir turtą 2018 m. lapkričio mėn. neturėjo realios galimybės atlikti ginčo dėlių inventorizacijos dėl tam netinkamų oro sąlygų (iš esmės aplinkybė neginčijama). Kita vertus, BUAB „Takmaris“ biologinis turtas - medicininės dėlės yra specifinisturtas, laikomas tvenkinyje, šalia UAB „Lodeksa medical leeches“ išnuomoto pastato, tačiau nustatyti šio turto realios rinkos vertės nėra realių galimybių ne tik dėl turto specifiškumo, bet ir dėl BUAB „Takmaris“ kreditorių valios nebuvimo.

Atsiliepimas

Atsakovė AVNT pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog iš bankrutuojančios bendrovės priėmimo – perdavimo aktų matyti, kad dokumentai pareiškėjui buvo perduoti 2018-11-05 aktu, o turtas 2018-11-13 aktais, tačiau AVNT patikrinimo metu nenustatė, kad pareiškėjui turto priėmimo perdavimo aktu būtų perduotas Įmonei priklausantis biologinis turtas (dėlės). Pareiškėjo veiklos ataskaitoje (paruošta 2019-02-22 pirmajam 2019-03-05 kreditorių susirinkimui) nurodyta, kad Įmonės iki bankroto bylos iškėlimo veikla buvo specifinė – gydymas dėlėmis, dėlių pardavimas. Įmonės dokumentuose šis biologinis turtas buvo įtrauktas 399 675,62 Eur verte, o iš atlikto audito išvados matyti, kad dėlės niekada nebuvo inventorizuotos ir nėra aišku kodėl į Įmonės finansines ataskaitas jos buvo įtrauktos tokia verte ir kodėl toji vertė niekad nekito nuo 2004 m. Atsakovės nuomone, ji pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas patikrinimo pradžiai įmonės biologinio turto faktiškai perėmęs nebuvo, nebuvo nustatęs jo realaus kiekio, taip pat nesiėmė atitinkamų priemonių, šio turto apsaugai užtikrinti ir išvengti galimos žalos ar turto praradimo, sunykimo.

Iš Patikrinimo medžiagos nebuvo nustatyta kad pareiškėjas ėmėsi kokių nors veiksmų įpareigoti buvusią įmonės vadovę perduoti jam tik inventorizuotą biologinį turtą. Priešingai, pareiškėjas perėmęs Įmonės turtą ir dokumentus nereiškė jokių pretenzijų dėl turto neperdavimo ar netinkamo perdavimo buvusiai vadovei (vadovė yra ir kreditorė byloje, iš bankroto proceso dokumentų matyti, kad aktyviai dalyvavo ir bankroto procese, todėl buvo visos galimybės susisiekti ir bendradarbiauti), o ėmėsi administravimo veiksmų, Įmonės turtą – tvenkinį, kuriame turėjo būti Įmonės biologinis turtas, jo neinventorizavęs ir neužtikrinęs biologinio turto apsaugos, nuomos sutartimi išnuomojo kitai bendrovei (vykdančiai panašaus pobūdžio veiklą su dėlėmis, kuriame dirba ir buvusi Įmonės vadovė, bei kiti buvę Įmonės darbuotojai) negyvenamąsias patalpas su teritorijos (kurioje yra ir minėtas tvenkinys su dėlėmis) priežiūros sąlyga. Todėl tokį pareiškėjo veikimą AVNT pagrįstai vertino kaip neatitinkanti pareiškėjui, kaip nemokumo administratoriui, keliamų profesionalaus veikimo reikalavimų, kuris suteikia pagrindą kilti abejonėms dėl veikimo kreditorių interesais.

Pažymi, jog esant objektyvioms kliūtims inventorizuoti biologinį turtą dėl klimatinių sąlygų, pareiškėjas turėjo tai padaryti vos tik atsiradus galimybei. Esamoje situacijoje netgi darant prielaidą, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo dėlių inventorizuoti bankroto proceso pradžioje dėl netinkamų oro sąlygų (2018 m. lapkričio mėn.), šiuos veiksmus pareiškėjas turėjo galimybę atlikti jau 2019 m. pavasarį (iki šio laikotarpio užtikrindamas reikiamą dėlių apsaugą), tačiau jie nebuvo atlikti.

Akcentuoja, jog į Valstybinį mokslinį tyrimų institutą „Gamtos tyrimų centras“ buvo kreiptasi tik 2020 m. pavasarį ir buvo nustatytas reikšmingai mažesnis tikėtinas dėlių kiekis tvenkinyje, nei buvo deklaruotas Įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Instituto 2020-08-05 išvadoje dėl dėlių kiekio tvenkinyje buvo nurodyta, kad dėlių kiekis yra didesnis nei gausiose natūraliose populiacijose, tačiau be papildomo maitinimo jų kiekis turėtų dar labiau sumažėti. Kaip matyti iš pateiktos išvados, dėlių išsaugojimui yra būtina užtikrinti jų maitinimą, taip pat atitinkamas jų laikymo sąlygas tvenkinyje. Patikrinimui pareiškėjas nepateikė duomenų kodėl, pavyzdžiui, į šią instituciją jis neturėjo galimybės kreiptis bankroto proceso pradžioje ir nustatyti preliminarų dėlių kiekį pradėjus administruoti bankroto procesą, todėl AVNT pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Be to, patikrinimui pareiškėjas nepateikė duomenų, kad po 2019-04-02 kreditorių susirinkimo, kai kreditoriams buvo pateikta informacija apie dėles, pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų dėl biologinio turto kiekio ir vertės identifikavimo (pvz., teikęs užklausas specialistams, gavęs atsakymus su darbų kainomis, svarstęs palankesnius variantus, pasirūpinęs gyvūnų priežiūros priemonėmis iki sprendimo priėmimo) ar papildomai kėlęs šį klausimą kreditorių susirinkime ir teikęs jį balsavimui. Pareiškėjo pasyvumas dėl biologinio turto apsaugos užtikrinimo ir jo neinventorizavimo negali būti pateisinamas ir lėšų trūkumu įmonėje.

Valstybinio mokslinio tyrimų instituto „Gamtos tyrimų centras“ 2020-08-05 išvadoje nurodyta, kad dėlių išsaugojimui yra būtina užtikrinti jų maitinimą, taip pat atitinkamas jų laikymo sąlygas tvenkinyje, o to nepadarius jų kiekis dar labiau mažėtų. Esant analogiškoms situacijoms bet kurioje bankrutuojančioje įmonėje toks turtas, kaip gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas parduodamas už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiškų objektų (prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas, nustatytą kainą (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši nuostata skirta operatyviai realizuoti tokį turtą, kurį dėl jo pobūdžio būtina greitai parduoti. Taigi nemokumo administratorius, esant pagrindui, tokį turtą turi teisę parduoti be kreditorių susirinkimo nutarimo, už rinkos kainą, palankiausiai įmonės bei jos kreditorių interesams, laikydamasis rūpestingumo, atsakingumo ir profesionalumo standartų.

Pareiškėjas turėjo pareigą vykdyti teisės aktus bei užtikrinti turto apsaugą, tuo labiau, kad nėra duomenų, jog restruktūrizavimo metu būtų objektyviai nustatytas bent jau apytikslis dėlių kiekis ir vertė, paneigiantys įmonės bankroto pradžiai finansiniuose dokumentuose nurodytus duomenis.

Nurodo, jog AVNT, siekdama papildomai surinkti Įmonės teiktus duomenis apie laikomų dėlių rūšį ir skaičių, jo pokytį Aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Departamentas), taip pat kitus aktualius šios institucijos turimus duomenis, kreipėsi su prašymu į Departamentą dėl minėtos informacijos pateikimo. Departamento Marijampolės valdyba atsakydama 2020-10-09 raštu nurodė, kad Įmonė turėjo leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, t. y. medicinines dėles žmonių gydymo ir medicinos tikslais. Paaiškėjus, kad medicininės dėlės gali būti dviejų rūšių, o Įmonė laiko medicinines dėles – Hirudo Verbana, 2018 m. Įmonė patikslino leidimą laikyti būtent šią dėlių rūšį. Pagal aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus, leidimą turinti įmonė kasmet turi teikti informaciją (ataskaitą) apie turimą gyvūnų skaičių Departamentui. Departamento teigimu pagal Įmonės pateiktus duomenis 2017-01-01 datai nelaisvėje kūdroje buvo laikoma apie 40 000 vnt. ir patalpose apie 80 000 vnt. medicininių dėlių. 2017-12-07 datai Įmonė nurodė, kad kūdroje yra laikoma 40 000 vnt. ir patalpose apie 10 000 vnt. dėlių. Atsakyme pažymėta, kad pagal galiojančius teisės aktus dėlių skaičius galėjo būti nurodomas apytikslis. Pažymėta, kad 2018 m. nutraukus restruktūrizavimo procedūrą, Įmonei iškelta bankroto bylą, visos su Įmonės turtu susijusios teisės perėjo Pareiškėjui, kuris į Departamentą jokiais klausimais, susijusiais su Įmonės biologiniu turtu, taip ir nesikreipė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. A. pateikė atsiliepimą į skundą, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su AVNT išvada, kad nemokumo administratorius neva neužtikrino biologinio turto apsaugos, nes nekilnojamasis turtas pastatas biofabrikas buvo išnuomotas UAB „Lodeksa medical Leeches“. Nuomininkas sutartimi įsipareigojo užtikrinti pastato ir šalia jos esančios teritorijos apsaugą, tame tarpe ir vandens telkinio, kuriame yra dėlės. Kitos fizinės apsaugos nemokumo administratorius nesamdė, nes tai būtų lėmę neproporcingai dideles bankroto administravimo išlaidas. Be to, išvadoje nėra pateikta jokių įrodymų, kad biologinis, ar kitoks įmonės turtas nėra, ar nebuvo saugomas. Pastato - biofabriko teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Nuomininkas UAB „Lodeksa medical Leeches“ su apsaugos įmone UAB „Apsaugos komanda“ yra sudaręs patalpų ir šalia jos esančios teritorijos apsaugos sutartį, tad pagrindo teikti, kad UAB „Takmaris“ priklausantis turtas būtų nesaugomas ar nesaugus nėra. Taip pat pastatas ir šalia jo esanti teritorija, į kurią patenka tvenkinys su dėlėmis, visą parą yra stebima vaizdo kameromis. Nėra pateikta konkrečių aplinkybių ar įrodymų, kad turtas būtų nesaugomas, ar jam kiltų tam tikra grėsmė.

Nesutinka su AVNT išvada, jog administratorius nesiėmė skubių veiksmų, kad greitai gendantis biologinis turtas (dėlės) būtų realizuotas kuo skubiau atsižvelgiant į analogiškų objektų (prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas. Nemokumo administratorius negalėjo imtis skubių veiksmų turtui realizuoti, kadangi administratorius bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai nežinojo tikslaus jo kiekio, galimos vertės. Įmonė nuo pat dėlių įsigijimo 2004 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo 2018 m spalio 22 d. nei karto neatliko buhalterinio turto inventorizacijos, o įsiteisėjus bankroto bylai nuo pat 2018 lapkričio iki 2019 m. birželio mėnesio nebuvo netgi techninių galimybių tokios inventorizacijos atlikti. Taigi nemokumo administratoriui neturint pirminių įmonės biologinio turto dokumentų, (inventorizacijos, apskaitos dokumentų) negalėjo teikti nei teismui, nei kreditoriams spręsti klausimo dėl turto realizavimo, kadangi nebuvo aišku nei koks biologinis turtas yra nei koks jo kiekis, rūšis. Be to, įmonės direktorė patikino, kad dėlės šaltuoju metu žiemoja ir jomis rūpintis nereikia, jog jos gyvena natūralioje aplinkoje ir grėsmės joms nėra. Pažymi, kad nemokumo administratorius kreditoriams susirinkime pateikė informaciją dėl dėlių inventorizacijos bei išgaudymo, nurodė, kad dėlių sugavimas iš vandens telkinio būtų sudėtingas procesas, pareikalausiantis didelių materialinių sąnaudų, tačiau kreditoriai finansuoti proceso nebuvo linkę, o įmonė lėšų iš kurių tai būtų galima finansuoti dėlių sugavimą ir paruošimą pardavimui neturėjo ir dabar neturi.

Pažymi, kad tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas klausimą dėl UAB „Takmaris“ tyčinio bankroto pasisakė: A. G. perduodama bendrovės dokumentus ir turtą 2018 m. lapkričio mėn. neturėjo realios galimybės atlikti ginčo dėlių inventorizacijos dėl tam netinkamų oro sąlygų (iš esmės aplinkybė neginčijama). Kita vertus, BUAB „Takmaris“ biologinis turtas - medicininės dėlės yra specifinis turtas, laikomas tvenkinyje, šalia UAB „Lodeksa medicall leeches“ išnuomoto pastato, tačiau nustatyti šio turto realios rinkos vertės nėra realių galimybių ne tik dėl turto specifiškumo, bet ir dėl BUAB „Takmaris“ kreditorių valios nebuvimo. Byloje nėra ginčo, kad medicininių dėlių priežiūra, inventorizacija ir paruošimas pardavimui yra technologiškai sudėtingi procesai, reikalaujantys specifinių žinių, pasiruošimo ir materialinių išteklių todėl bankroto administratorei pateikus visą reikiamą informaciją 2019 balandžio 15 d. BUAB „Takmaris“ kreditorių susirinkimui, kreditoriai nepritarė skirti papildomų lėšų ir biologinis turtas buvo saugomas toje pačioje vietoje kaip ir perdavimo metu.

Po UAB „Ignika“ skundo pateikimo teismui nemokumo administratorius UAB „Ignika“ 2021 balandžio 22 d. gavo Departamento patikrinimo aktą Nr. 35. Šiame akte yra konstatuota, jog pagal gautą skundą buvo atliekamas tyrimas dėl galimai neteisėtai laikomų Hirudo Verbana dėlių.

Atliekant tyrimą buvo nustatytos šios faktinės aplinkybės: UAB „Takmaris" turėjo Aplinkos apsaugos agentūros 2018-02-01 išduotą Leidimą prekiauti gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų Nr. 1738789. Aplinkos apsaugos agentūros 2018-03-29 d. išduotą Leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 18-AAA-044 ir 2011-07-27 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą Leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 169. Atliekant skundo tyrimą buvo išanalizuoti dokumentai. Tikrinant dokumentus buvo nustatyta, kad 2011-07-27 Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 169 išduotas laikyti “motinines dėles". Tokiu dėlių rūšies nėra, leidimas yra neinformatyvus, neišsamus (išduotas netinkamai).2017 m. gruodžio 7 d. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau GGAI) atliko UAB „Lodeksa “ neplaninį patikrinimą dėl saugomų rūšių naudojimo. Patikrinimo metu GGAI pareigūnai nustatė ir Patikrinimo akteNr. 116/36 pateikė išvadą, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl to kas anksčiau buvo laikyta viena medicininių dėlių rūšimi. (Hirudo medicinalis f. Serpentina ir Hirudo medicinalis f. Officicinalis) dabar yra atskiros rūšys. Marijampolės GGAI pareigūnai konstatavo, kad UAB Lodeksa laiko Hirudo verbana dėles, todėl būtina pakeisti Marijampolės RAAD išduotus klaidinančius dokumentus. Marijampolės GGAI savo išvadoje nurodo, kad reikia pakeisti 2011-07- 27 Leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 169 (leidimas veisti motinines dėles), 2010-03-10 Leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gvvūnus Nr. 120. Patikrinimo akte Nr. 116/38 nurodyta, kad dėl naujų leidimų išdavimo su teisinga informacija UAB ..Lodeksa" privalo kreiptis- Aplinkos apsaugos agentūrą. Tyrimo metu nenustatyta ar Marijampolės GGAI pareigūnai kontroliavo ar UAB .,Lodeksa" pasikeitė visus leidimus, taip kaip jie buvo nurodę savo Patikrinimo akte Nr. 116/38.

Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija nustatė, kad po Marijampolės GGAI atlikto patikrinimo (Patikrinimo aktas Nr. 116/38) 2018-02-01 Aplinkos apsaugos agentūra išdavė UAB “Takmaris“ Leidimą prekiauti gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų Nr. 1738789. Leidžiama prekiauti dėlėmis Hirudo verbana. Taip pat, 2018-03-29 Aplinkos apsaugos agentūra išdavė UAB .“Takmaris" Leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. 18-AAA-044. Leidžiama laikyti medicinines dėles - Hirudo verbana. Siekiat nuosekliai atlikti tyrimą Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2021-03-08 kreipėsi raštu į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl informacijos pateikimo. 2021-04-07. Aplinkos apsaugos agentūra pateikė atsakymą, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2011-07- 27. įmonei UAB LODEKSA" išduotas leidimas Nr. 169 nėra panaikintas. Dėl šio leidimo panaikinimo i Aplinkos apsaugos agentūrą kreiptasi nebuvo. Įvertinus dokumentus nustatyta, kad aukščiau minėtame vandens telkinyje dėlės negali būti laikomos, nes leidimas yra blogai išduotas ir nėra pakeistas, nors tą savo Patikrinimo akte Nr. 116/38 konstatavo Marijampolės GGAI. Įvertinus Gamtos tyrimu centro pateiktus raštus, Aplinkos apsaugos agentūros raštą, darytina išvada, kad dėlės „Hirudo Verbana“, negali būti laikomos nekontroliuojamoje aplinkoje- esamame vandens telkinyje.

Nurodo, jog iš pateiktos informacijos matyti, jog net valstybinės institucijos painiojosi nustatydamos dėlių rūšį, buvo išdavusios netinkamus leidimus, kuriuos vėliau įpareigojo UAB „Takmaris“ pasikeisti, tačiau leidimai iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos pakeisti nebuvo. Taip pat kaip matyti iš teisinio reguliavimo, civilinė laukinių gyvūnų apyvarta yra apribota įstatymais ir kitais aplinkosauginiais teisės aktais, todėl AVNT teiginiai, kad nemokumo administratorius nesiėmė jų priežiūros , neužtikrino apsaugos, jų nerealizavo yra nepagrįsti.

Be to, nemokumo administratoriaus nuomone LR ĮBĮ 33 str. ld. 1 p. nustatyta turto pardavimo ir perdavimo tvarka yra taikytina naminiams gyvūnams t. y. tokiems, kurių civilinė apyvarta nėra apribota ir kurių tvarkos nereglamentuoja specialūs įstatymai.

BUAB „Takmaris“ kreditoriai, susirinkime, vykusiame 2021-03-12 pirmu darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą patvirtinti BUAB Takmaris priklausiančio turto pardavimo tvarką bei kainas. Minėtame susirinkime buvo nuspręsta tvenkinyje esančias dėlės parduoti kartu su žemės sklypu ir pastatu kaip vieną turtinį kompleksą. Įmonės biologinis turtas dėlės kartu su pastatu (biofabriku) ir žemės sklypu 2021-05-07 d. buvo parduotas varžytynėse, 2021-03-12 vykusio kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. pateikė atsiliepimą į skundą, pareiškėjo skundą prašo tenkinti ir panaikinti paskitą nuobaudą.

Nurodo, jog nesutinka su AVNT Įsakymu.

Šalies argumentai

V. A. nurodo, jog jis BUAB „Takmaris“ įgaliotu asmeniu vykdant šios įmonės bankroto procesą buvo nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2018-11-05 iki 2019-04-29 d. ), nuo 2019-04-29 d. įmonės bankroto procedūrų kaip įgaliotas asmuo nevykdė.

Pažymi, jog iš pateiktos išvados matyti, jog 2020-08-26 pareiškėjas L. S. dėl UAB „Ignika“ veiksmų administruojant BUAB „Takmaris“ pateikė skundą. AVNT 2020-09-14 raštu informavo nemokumo administratorių UAB „Ignika“ apie sprendimą atlikti neplaninį veiklos patikrinimą apie priimtą AVNT sprendimą nebuvo informuotas V. A. ir jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir atsikirtimus į pateiktą kreditoriaus skundą. Tokiu būdu buvo pažeistas Nemokumo administratorių veiklos patikrinimo taisyklių, patvirtintų 2020 liepos 7 d. AVNT direktoriaus įsakymo, 6 punktas. Taip pat buvo pažeistas Taisyklių 8 punktas.

Administratoriui V. A. nebuvo pranešta, jog AVNT atlikdama UAB „Ignika“ neplaninį patikrinimą vertins ir jo veiksmus. Nebuvo persiųsti AVNT sprendimai, kurių pagrindu buvo pradėtas tyrimas, nebuvo sudarytos sąlygos atskirsti į skundo autoriaus L. S. nepagrįstus teiginius. Tarnyba neinformuodama nemokumo administratoriaus apie atliekamą patikrinimą pažeidė nemokumo administratoriaus teises, numatytas nemokumo administratorių veiklos patikrinimo taisyklių aštuntojo skirsnio 61 punktą. Pažymi, jog nemokumo administratoriui V. A. nepranešus apie atliekamą patikrinimą ir jam nepersiuntus skundo su visais priedais nuorašo buvo pažeistos jo teisės, o konkrečiai jo konstitucinė tiesė būti išklausytam bei pažeista teisė į gynybą. Tuo atveju jeigu nemokumo administratoriaus V. A. veiksmų AVNT netikrino, tada kokiu pagrindu jam buvo paskirta nuobauda. Tačiau jeigu nemokumo administratoriaus V. A. veiksmai visgi buvo tikrinti ir vertinti, tokiu atveju jam turėjo būti sudarytos sąlygos į gynybą. Nebuvo sudaryta galimybė teisiškai apsiginti nuo jam (nors ir netiesiogiai) mestų kaltinimų, todėl AVNT direktoriaus įsakymas dėl nuobaudos ir poveikio priemonių taikymo V. A. yra neteisėtas ir naikintinas.

Akcentuoja, jog atsakovas netinkamai taikė teisės aktus ir pažeidė lex retro non agit taisykles. Pažymi, jog JANĮ įsigaliojo nuo 2020-01-01. Iki minėtos datos, t. y. iki 2020-01-01 galiojo ĮBĮ, kuris nenumatė tokių poveikio priemonių, kaip nurodymas papildomai kelti kvalifikaciją. Iki 2019-12-31 galiojęs LR juridinių asmenų bankroto įstatymo 11⁷ straipsnis numatė atsakomybę tik juridiniam asmeniui, nuo 2019-01-01 įsigaliojus ĮBĮ pakeitimams greta juridinio bankroto administratoriaus atsakomybės buvo numatyta ir juridinio asmens darbuotojų, atsakingų už bankrutuojančio juridinio asmens administravimą atsakomybė. ĮBĮ normos nemokumo administratoriui nenumatė, tokių poveikio priemonių kaip nurodymas papildomai kelti kvalifikaciją. Taip pat laikotarpiu nuo 2018-11-05 iki 201-12-31 juridinio asmens įgaliotam asmeniui atlikti įmonės bankroto procedūras atsakomybė nebuvo numatyta. Todėl poveikio priemonės V. A. buvo pritaikytos neteisėtai ir nepagrįstai. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas V. A. atžvilgiu ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatos galiojusios iki 2019-12­31 d. buvo pritaikytos atgaline data. Tokiu būdu buvo pažeistas įstatymo negaliojimo atgal (Lex retro non agit) principas. Nei įsakyme nei juo labiau išvadoje nėra nurodyta, kokiu konkrečiu laikotarpiu buvo padarytas pažeidimas už kurį vadovaujantis JANĮ nuostatomis nemokumo administratoriui V. A. buvo pritaikyti nurodymai ir poveikio priemonės.

Nurodo, jog kaip administratoriaus UAB „Ignika“ įgaliotas asmuo sekančią dieną po nutarties įsiteisėjimo atvyko į įmonės buveinę ir organizavo įmonės turto bei dokumentų perėmimą bei apsaugą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte numatyta pareiga administratoriui buvo įvykdyta tinkamai ir laiku. Pažymi, kad tiek L. S. skunde tiek išvadoje dėl nemokumo administratoriaus UAB „Ignika“ neplaninio patikrinimo nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtų padarytas minėtos teisės normos pažeidimas.

Nemokumo administratorius nesutinka su AVNT konstatuotu ĮBĮ 33 str. 1 d. 1 p. pažeidimu, nes pati teisės norma nustato turto pardavimo tvarką. Minėtoje teisės normoje yra aprašomas kainos apskaičiavimo ir nustatymo principas. Tačiau tai nėra imperatyvas nemokumo administratoriui tą turtą nedelsiant parduoti nesigilinant į jo specifiškumą ir kitas susijusias aplinkybes. Taip pat minėtoje teisės normoje nėra nustatyta terminų per kokį laikotarpį turtas turi būti parduotas. Nesutinku su AVNT konstatavimu jog dėlės yra greitai gendantis turtas. Dėlės kaip gyvūnai yra priskiriami prie laukinių gyvūnų, kuriems specialus reguliavimas susijęs su juo laikymu bei realizavimu.

Įmonės biologinis turtas - dėlės yra tvenkinyje, iškėlus bankroto bylą ir jai įsiteisėjus 2018-11-03 meteorologinės sąlygos jų perėmimui ir inventorizacijai nebuvo palankios. Įmonės vadovė minėjo, kad dėles išgaudyti reikalinga bent 15 laipsnių temperatūra, per didelė aplinkos temperatūra taip pat yra netinkama dėlių sugavimui. Be to, šiam procesui finansuoti buvo reikalingos didelės lėšos, kurių įmonė neturėjo, o kreditoriai tam lėšų neskyrė, nors nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui buvo pateikęs atitinkamą informaciją. Šias aplinkybes yra pažymėję Kauno apygardos bei Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas klausimą dėl įmonės tyčinio bankroto.

AVNT priimdama išvadą ir jos pagrindu taikydama nuobaudą administratoriui V. A. neatsižvelgė į turto specifiškumą ir tai, kad dėlių realizavimo rinka yra labai komplikuota. Pažymi, kad rinkoje buvo praktiškai tik dvi įmonės, kurios užsiima dėlių veisimu ir prekyba t. y. UAB „Takmaris“ (kuri šiuo metu veiklos nevykdo) ir UAB „Hirudo Baltic“, kuri yra valdoma skundo autoriaus L. S. ir juo galimai susijusių asmenų. L. S. ir jo valdoma UAB „Hirudo Baltic“ bei UAB „Takmaris“ buvo konkuruojančios įmonės, kurios iki bankroto bylos iškėlimo ne kartą bylinėjosi teismuose, viena kitą skundė įvairioms institucijoms. Nemokumo administratorius siekdamas nustatyti dėlių kilmę ir jų realizavimo galimybes pats susisiekė su L. S., tačiau L. S. pateikta informacija nemokumo administratoriui buvo prieštaringa įmonės direktorės A. G. informacijai. L. S. ne kartą administratoriui teigė, kad UAB „Takmaris“ priklausančios dėlės yra invazinės, jog prekyba jomis apskritai nėra galima. Akcentuoja, jog nemokumo administratorius turėdamas viena kitai prieštaraujančią informaciją ir itin specifinėje rinkoje nerasdamas kitų įmonių, kurios galėtų pateikti nešališką nuomonę negalėjo priimti skubotų sprendimų dėl biologinio turto realizavimo.

Nemokumo administratorius užtikrino biologinio turto apsaugą, kadangi nekilnojamasis turtas pastatas biofabrikas buvo išnuomotas UAB „Lodeksa medical Leeches“. Nuomininkas sutartimi įsipareigojo užtikrinti pastato ir šalia jos esančios teritorijos apsaugą, tame tarpe ir vandens telkinio, kuriame yra dėlės. Kitos fizinės apsaugos nemokumo administratorius nesamdė, nes tai būtų lėmę neproporcingai dideles bankroto administravimo išlaidas. Išvadoje nėra pateikta jokių įrodymų, kad biologinis turtas nėra ar nebuvo saugomas, pažymi, kad pastato biofabriko teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Nuomininkas UAB „Lodeksa medical Leeches“ su apsaugos įmone UAB „Apsaugos komanda“ yra sudariusi patalpų ir šalia jos esančios teritorijos apsaugos sutartį, tad pagrindo teikti, kad UAB „Takmaris“ priklausantis turtas būtų buvęs nesaugomas nėra. Nei išvadoje, nei skunde dėl administratoriaus veiklos nėra pateikta konkrečių aplinkybių ar įrodymų, kad turtas biologinis turtas būtų nesaugomas, ar jam kiltų tam tikra grėsmė.

Nemokumo administratorius nesutinka su AVNT išvada, jog administratorius nesiėmė skubių veiksmų, kad greitai gendantis biologinis turtas (dėlės) būtų realizuotas kuo skubiau atsižvelgiant į analogiškų objektų (prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas. Kaip jau minėta, nemokumo administratorius negalėjo imtis skubių veiksmų turtui realizuoti, kadangi administratorius bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai nežinojo tikslaus jo kiekio, galimos vertės. Įmonė nuo pat dėlių įsigijimo 2004 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo 2018-10-22 nei karto neatliko buhalterinio turto inventorizacijos, o įsiteisėjus bankroto bylai nuo pat 2018 lapkričio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. nebuvo netgi techninių galimybių tokios inventorizacijos atlikti. Nemokumo administratoriui neturint pirminių įmonės biologinio turto dokumentų, (inventorizacijos, apskaitos dokumentų) negalėjo teikti nei teismui nei kreditoriams spręsti klausimo dėl turto realizavimo, kadangi nebuvo aišku nei koks biologinis turtas yra, nei koks jo kiekis. Be to įmonės direktorė patikino, kad dėlės šaltuoju metu žiemoja ir jomis rūpintis nereikia, jog jos gyvena natūralioje aplinkoje ir grėsmės joms nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2021-03-15 įsakymo Nr. V4-374 V4-55 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymų nemokumo administratoriams UAB „Ignika‘, V. A., K. A. skyrimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2020-08-26 AVNT gavo pareiškėjo L. S., atstovaujamo advokato padėjėjo P. M., skundą (toliau – ir 2020-08-26 skundas) dėl administratoriaus veiksmų (neveikimo) BUAB ,,Takmaris“ bankroto procese.

2020-09-14 raštais Nr. (10.4) D2-278, Nr. (10.4) D2-279 AVNT informavo pareiškėją ir L. S. apie sprendimą atlikti neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą administruojant Įmonės bankroto procesą (toliau – ir Patikrinimas) ir nustatė pareiškėjui terminą pateikti paaiškinimus į 2020-08-26 skunde nurodytas aplinkybes iki 2020-09-25.

2020-09-21 L. S. pateikė papildomą informaciją Patikrinimui.

2020-09-23 AVNT gauti pareiškėjo paaiškinimai ir juos pagrindžiantys dokumentai į 2020-08-26 skundą.

2020-10-02 AVNT raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, pateikdama L. S. 2020-09-21 rašte pateiktą informaciją įvertinti institucijos kompetencijos ribose ir prašydama suteikti galimai turimą informaciją apie Įmonę.

2020-10-09 gauta informacija iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos.

2020-10-13 L. S. pateikė papildomą informaciją Patikrinimui dėl administratoriaus veiksmų (neveikimo).

2020-10-19 AVNT el. paštu kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti paaiškinimus dėl nurodytų aplinkybių iki 2020-10-21 ir juos pagrįsti atitinkamais dokumentais.

2020-10-20 gauti pareiškėjo paaiškinimai ir juos pagrindžiantys dokumentai.

2020-11-05 AVNT el. paštu kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų pateikimo.

2020-11-11 el. paštu pateiktas pareiškėjo atsakymas, kuris tiesiogiai į AVNT užduotus klausimus neatsakė, pareiškėjas papildomai susisiekė telefonu ir paaiškino susidariusias aplinkybes.

2020-11-17 raštais Nr. (10.4) D2-2816, Nr. (10.4) D2-2818 AVNT informavo pareiškėją ir L. S. apie sprendimą atlikti neplaninį Pareiškėjo veiklos patikrinimą pagal L. S. 2020-10-13 pranešime (toliau – ir 2020-10-13 skundas) nurodytas aplinkybes, į 2020-10-13 skunde nurodytas aplinkybes nagrinėjant jau atliekamo neplaninio patikrinimo 2020-08-26 skundo pagrindu metu. Pareiškėjui nustatytas terminas pateikti papildomus paaiškinimus į 2020-10-13 skunde nurodytas aplinkybes iki 2020-11-25.

2020-11-24 AVNT gauti pareiškėjo paaiškinimai į 2020-10-13 skundą.

2020-12-10 iš pareiškėjo gauta teismo nutartis Įmonės bankroto byloje.

2021-02-09 pareiškėjas pateikė teismo nutartį Įmonės bankroto byloje.

2021-02-15 AVNT el. paštu kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų pateikimo iki 2021-02-19.

2021-02-19 pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus.

2021-02-25 išvados projektas Nr. D4-471 „Dėl nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ignika“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvados projektas) pateiktas AVNT direktoriaus pavaduotojui.

2021-02-25 pareiškėjas elektroniniu būdu supažindintas su Išvados projektu, nurodant galimybę teisės aktų nustatyta tvarka per 5 darbo dienas AVNT pateikti nuomonę dėl Išvados projekto.

2021-03-05 AVNT gauta pareiškėjo Nuomonė dėl Išvados projekto.

2021-03-12 priimta AVNT išvada Nr. D4-623 (toliau- ir Išvada).

2021-03-15 priimtas skundžiamas AVNT direktoriaus įsakymas Nr. V4-55.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) dėl bankroto administratoriaus atsakomybės yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).

Pažymėtina, jog nemokumo administratoriaus veiksmai (neveikimas) Įmonės bankroto procese vertintini atsižvelgiant į veiksmų atlikimo ar turėjimo juos atlikti laikotarpį ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Atitinkamai Administratoriaus veiksmai vertintini pagal veiksmų atlikimo (neveikimo) metu galiojusio (iki 2019-12-31) ĮBĮ normas bei JANĮ normas, o poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2020-01-01 ĮBĮ netekus galios ir įsigaliojus JANĮ, pagal kurį iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus konkrečiai numatytus atvejus (155 straipsnio 1 dalis), skirtinos vadovaujantis JANĮ reglamentavimu.

Pareiškėjo teigimu, nemokumo administratorius nuo Įmonės bankroto proceso pradžios, t. y. 2018-11-03 ėmėsi visų priemonių dėl Įmonės biologinio turto perėmimo ir jo apsaugos užtikrinimo, kadangi jau sekančią dieną po nutarties iškelti Įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo nuvyko į Įmonės buveinę bei organizavimo Įmonės turto bei dokumentų perėmimą ir apsaugą. Anot pareiškėjo, tai patvirtina Įmonės turto priėmimo – perdavimo aktai bei Įmonės direktorei teikti įsakymai. Pareiškėjas nesutinka su AVNT konstatavimu, jog dėlės yra greitai gendantis turtas, be to, tarnyba konstatuodama pažeidimą visiškai neatsižvelgė į biologinio turto specifiką ir komplikuotą galimybę šį turtą realizuoti. Be to, minėtu biologiniu turtu buvo tinkamai nemokumo administratoriaus pasirūpinta, nes biofabrikas buvo išnuomotas kitai bendrovei, kuri įsipareigojo užtikrinti, be kita ko, ir dėlių apsaugą. Įmonė nuo pat biologinio turto įsigijimo pradžios neatliko jo inventorizacijos, o Įmonei iškėlus bankroto bylą nebuvo nei techninių nei materialinių galimybių tai atlikti.

Iki 2019-12-31 ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte buvo numatyta, kad administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodytų dokumentų gavimo dienos privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę, nurodytą teismo nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą, ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustatė, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės valdymo organams per teismo nustatytus terminus neperduodant turto ir dokumentų, administratorius turi imtis aktyvių veiksmų, kad juos perimtų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018-10-22 nutartimi, įsiteisėjusia 2018-11-13, nustatė 15 dienų, nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, terminą, per kurį Įmonės valdymo organai turi perduoti visus Įmonės dokumentus ir turtą administratoriui. Įpareigojimas turėjo būti įvykdytas iki 2018-11-28. Administratorius 2018-11-06 pranešimu dėl bankroto bylos iškėlimo ir įpareigojimų vykdymo įpareigojo Įmonės vadovę vykdyti Teismo nutartyje nustatytus įpareigojimus ir nurodytu terminu perduoti Įmonės turtą ir dokumentus. Iš priėmimo - perdavimo aktų matyti, kad dokumentai pareiškėjui buvo perduoti 2018-11-05 aktu, o turtas 2018-11-13 aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors pareiškėjas teigia, kad perėmė biologinį turtą ir šis turtas buvo jo žinioje, tačiau į bylą nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų ginčo turto perdavimą, t. y. nėra pateikti Biologinio turto priėmimo perdavimo aktai. Nors pareiškėjo teigimu, nuo bankroto bylos iškėlimo (2018-10-22) iki ataskaitos paruošimo dienos dėlėmis rūpintis nereikėjo, be to, jų kiekio apskaičiuoti buvo neįmanoma, nes neleido metų laikas (žiema), tačiau tai nepaneigia AVNT patikrinimo metu padarytų išvadų, jog pareiškėjas Patikrinimo pradžiai Įmonės biologinio turto faktiškai perėmęs nebuvo, nebuvo nustatęs jo realaus kiekio (atitinkamų priemonių nesiėmė net ir tuo metu, kai jau pavasarį buvo galima nustatyti, taip pat nesiėmė atitinkamų priemonių, šio turto apsaugai užtikrinti ir išvengti galimos žalos ar turto praradimo, sunykimo. Kas tik įrodo, jog pareiškėjo veiklos ataskaitoje nurodyti audito įmonės nustatyti duomenys taip pat patvirtino, jog apskaita Įmonėje buvo tvarkoma ne pagal teisės aktų reikalavimus ir, tikėtina, neatspindi tikrosios Įmonės finansinės padėties.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su AVNT pozicija, jog pareiškėjo veiksmai (neveikimas) dėl biologinio turto neperdavimo, neinventorizavimo, nereiškimo pretenzijų buvusiai Įmonės vadovei dėl ginčo turto neperdavimo, neatitiko pareiškėjo, kaip nemokumo administratoriaus, keliamų profesionalaus veikimo reikalavimų ir suteikia pagrindą kilti abejonėms dėl tinkamo veikimo kreditorių interesais. Juo labiau, kad vėlesni administratoriaus veiksmai - Įmonės turto (tvenkinio), kuriame buvo Įmonės biologinis turtas - dėlės, neinventorizavus ir neužtikrinus biologinio turto apsaugos, nuomos sutartimi išnuomojo kitai bendrovei su negyvenamąsias patalpas su teritorijos priežiūros sąlyga. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tarp šalių nėra ginčo, jog minėta nuomos sutartis buvo sudaryta su bendrove, vykdančia panašaus pobūdžio veiklą su dėlėmis, kuriame dirba ir buvusi Įmonės vadovė, bei kiti buvę Įmonės darbuotojai.

Taigi, jei pareiškėjo teigimu, bankrutuojančios Įmonės biologinis turtas UAB „Ignika“ žinioje buvo nuo bankroto proceso pradžios, tuomet, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę ir pareigą imtis reikiamų priemonių turto perėmimui ir apsaugai šiam turtui užtikrinti. Nors pareiškėjas akcentuoja, jog nebuvo galimybės inventorizuoti biologinį turtą dėl klimatinių sąlygų, kas iš dalies būtų objektyvus pagrindas pagrindžiantis nemokumo administratoriaus neveikimą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas ginčo turtą turėjo inventorizuoti iš karto, kai būtų leidusios gamtinės sąlygos (2019 m. pavasarį), tačiau tai savalaikiai padaryta nebuvo.

Pareiškėjo teigimu, siekiant nustatyti dėlių kiekį tvenkinyje bei rūšį (ar dėlės nėra invazinės) nemokumo administratorius kreipėsi į Valstybinį mokslinį tyrimų institutą „Gamtos tyrimų centras“. Tačiau pareiškėjas teismui skunde niekaip nepagrindė aplinkybės dėl kokių priežasčių nemokumo administratorius negalėjo į minėtą institutą kreiptis Įmonės bankroto proceso pradžioje ir nustatyti preliminarų dėlių kiekį pradėjus administruoti bankroto procesą. Pažymėtina, jog iš instituto išvados matyti, jog 2020 m. pavasarį buvo nustatytas reikšmingai mažesnis tikėtinas dėlių kiekis tvenkinyje, nei buvo deklaruotas Įmonės buhalteriniuose dokumentuose (iš pateiktos išvados, dėlių išsaugojimui yra būtina užtikrinti jų maitinimą, taip pat atitinkamas jų laikymo sąlygas tvenkinyje). Atsakovas nurodo, jog Patikrinimui pareiškėjas nepateikė duomenų, kad po 2019-04-02 kreditorių susirinkimo, kai kreditoriams buvo pateikta informacija apie dėles, pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų dėl biologinio turto kiekio ir vertės identifikavimo (pvz., teikęs užklausas specialistams, gavęs atsakymus su darbų kainomis, svarstęs palankesnius variantus, pasirūpinęs gyvūnų priežiūros priemonėmis iki sprendimo priėmimo) ar papildomai kėlęs šį klausimą kreditorių susirinkime ir teikęs jį balsavimui. Pareiškėjo pasyvumas dėl biologinio turto apsaugos užtikrinimo ir jo neinventorizavimo negali būti pateisinamas ir lėšų trūkumu Įmonėje. Teismas sutinka su tokia atsakovo daroma išvada, kadangi į bylą nėra pateikti duomenys, iš kurių teismas galėtų daryti priešingą išvadą. Teismo vertinimu, AVNT pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog AVNT nepagrįstai konstatavo ĮBĮ 33 str. 1 d. 1 p. pažeidimą, kadangi dėlės nėra greitai gendantis turtas ir nėra teisės aktuose nustatyto imperatyvo nedelsiant parduoti tokį biologinį turtą. Tačiau iš Valstybinio mokslinio tyrimų instituto „Gamtos tyrimų centras“ 2020-08-05 išvados matyti, jog dėlių išsaugojimui yra būtina užtikrinti jų maitinimą, taip pat atitinkamas jų laikymo sąlygas tvenkinyje, o to nepadarius jų kiekis dar labiau mažėtų. Taigi, akivaizdu, jog dėlių išsaugojimui būtina užtikrinti atitinkamas sąlygas, taip pat, sutiktina su atsakovu, jog šis turtas laikytinas greitai prarandančiu vertę turtu, kuriam taikoma speciali turto pardavimo tvarka, siekiant operatyvaus jo realizavimo. Taigi, bankrutuojančioje įmonėje toks turtas, kaip gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas parduodamas už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiškų objektų (prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas, nustatytą kainą (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl nemokumo administratorius, esant pagrindui, tokį turtą turi teisę parduoti be kreditorių susirinkimo nutarimo, už rinkos kainą, palankiausiai įmonės bei jos kreditorių interesams, laikydamasis rūpestingumo, atsakingumo ir profesionalumo standartų.

Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčijo AVNT nurodytų faktinių aplinkybių, jog pagal aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus, leidimą turinti įmonė kasmet turi teikti informaciją (ataskaitą) apie turimą gyvūnų skaičių Aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Departamentas). Departamento teigimu, pagal Įmonės pateiktus duomenis 2017-01-01 datai nelaisvėje kūdroje buvo laikoma apie 40 000 vnt. dėlių ir patalpose apie 80 000 vnt. medicininių dėlių. 2017-12-07 datai Įmonė nurodė, kad kūdroje yra laikoma 40 000 vnt. ir patalpose apie 10 000 vnt. dėlių. Tačiau 2018 m. nutraukus restruktūrizavimo procedūrą, Įmonei iškėlus bankroto bylą, visos su Įmonės turtu susijusios teisės perėjo UAB „Ignika“, kuris į Departamentą jokiais klausimais, susijusiais su Įmonės biologiniu turtu, taip ir nesikreipė, kas taip pat įrodo administratoriaus UAB „Ignika“ netinkamą pareigų vykdymą administruojant bankrutuojančią Įmonę.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad nemokumo administratorius UAB „Ignika“ pažeidė Išvadoje ir Įsakyme nurodytus teisės aktus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog AVNT įvertinusi teisinį reglamentavimą, patikrinimo metu pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, AVNT pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą dėl pareiškėjo aukščiau minėtų teisės normų pažeidimų, todėl jam pagrįstai buvo skirta poveikio priemonė - įspėjimas.

Pareiškėjas nurodo, jog neplaninis Bendrovės patikrinimas buvo pradėtas 2020-09-14, o baigtas 2021-03-15. Pažymi, jog neplaninis patikrinimas tęsėsi daugiau kaip 6 mėnesius ir viršijo neplaninio patikrinimo 2 mėnesių trukmę, tuo buvo pažeistas Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 40 punktas. Tačiau minėtų taisyklių 40 punktas, be kita ko, numato, jog į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas terminas, suteiktas administratoriaus paaiškinimams pateikti, taip pat laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus, taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo patikrinimo metu kreipėsi AVNT. Nagrinėjamu atveju iš Patikrinimo akto matyti, jog AVNT atliko itin detalų patikrinimą ir kreipėsi į kitas valstybines institucijas, pavyzdžiui, Departamentą, be to, L. S. pateikdavo naują informaciją, kurią reikėjo AVNT patikrinti. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui konstatuoti Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių 40 punkto pažeidimo.

Pažymėtina, jog šioje administracinėje byloje pareiškėjas yra UAB „Ignika“, o V. A. ir K. A., kurių atžvilgiu AVNT Įsakymu taip pat taikė poveikio priemones į procesą buvo įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, tačiau patys teisme bylos dėl Įsakymo nuginčijimo neinicijavo, todėl teismas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu taikomų priemonių nepasisako.

Įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį, teismas daro išvadą, kad Įsakymas atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Įsakyme ir Išvadoje (kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis) nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos UAB „Ignika“ skundo reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ignika“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė