- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- ATP-121-300/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03410-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- D. K.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal nukentėjusiosios D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo K. P. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su transporto priemonės automobilio „Ford Focus“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, K. P. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su transporto priemonės automobilio „Ford Focus“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 6 d. 14.51 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą D. K. vardu, neturėdamas tam teisės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į tvorą. Po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio mėn. 15 d. nutarimą ir panaikinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. P. paskirtą nuobaudą – transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, o likusią Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio mėn. 15 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad ji nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria K. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra paskirta papildoma alternatyvi administracinė nuobauda – transporto priemonės, priklausančios jai, konfiskavimas, ir dėl toliau išdėstytų argumentų mano, kad ši skundžiamo nutarimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, liudijančių, kad K. P. transporto priemonę užvaldė neteisėtai, t. y. transporto priemonę paėmė ir naudojo tiek prieš L. K., kuriam ji buvo perdavusi transporto priemonę naudotis, valią, tiek prieš pačios jos (savininkės) valią. Dėl to nurodo, kad nei ji, kaip transporto priemonės savininkė, nei jos valdytojas, nėra atsakingi už transporto priemonės panaudojimą administracinio teisės pažeidimo padarymo metu. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutarimą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyręs transporto priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Nukentėjusiosios įsitikinimu, nustačius, kad transporto priemonė buvo užvaldyta neteisėtai ir kad nei ji, nei L. K. nebuvo atsakingi už transporto priemonės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, skundžiamu nutarimu negalėjo būti paskirtas jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimas. Pažymi, kad ji, perduodama transporto priemonę valdyti ir naudoti kitam asmeniui, kaip transporto priemonės savininkė, elgėsi atsakingai ir ėmėsi visų priemonių savo turtui apsaugoti, t. y. ji transporto priemonę žodinės panaudos sutarties pagrindu perdavė valdyti ir ja naudotis išimtinai savo sūnui L. K., kuris turi ilgesnį nei 6 m. vairuotojo stažą, ilgą laiką atsakingai dirba toje pačioje darbovietėje, yra pareigingas ir drausmingas. Be to, nurodo ir tai, kad nei ji, nei L. K. nesudarė jokių sąlygų transporto priemone naudotis K. P.. Atsižvelgdama į tai, daro išvadą, kad visapusiškai ir objektyviai neišanalizavus bei neįvertinus visų anksčiau aprašytų įrodymų, eliminuojančių bet kokią galimybę skirti jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, ši nuobauda skundžiamu nutarimu buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Nurodo ir tai, kad, vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, 2013-10-06 transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę ir buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. 2013-10-28 L. K. pateikė Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pranešimą, nurodydamas, kad transporto priemonę neteisėtai (savavališkai, t. y. be L. K. žinios ir leidimo) užvaldė ir eismo įvykį sukėlė K. P. bei pateikė tikslius jo asmens duomenis. Po šio pranešimo pateikimo L. K. iškart buvo grąžinti transporto priemonės dokumentai, o nukentėjusiajai kaip savininkei buvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. 182 (Priedas Nr. 2). Dėl to teigia, kad buvo pažeistas įstatymo reikalavimas negrąžinti transporto priemonės tol, kol neišnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla (ATPK 269 str. 7 d.), o, vėliau transporto priemonę skundžiamu nutarimu konfiskavus, buvo pažeistos jos teisės ir interesai jai patiriant papildomas transporto priemonės saugojimo ir remonto išlaidas, taip pat pažeista jos teisė į teisminę gynybą bei protingumo, sąžiningumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių principai. Taip pat nurodo, kad, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinė nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. šios nuobaudos skyrimas nėra privalomas. Be to, nurodo ir tai, kad transporto priemonės konfiskavimas, kaip administracinė nuobauda, yra akivaizdžiai per griežta ir neatitinka proporcingumo reikalavimų, nes tarp K. P. padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą paskirtos papildomos nuobaudos nėra teisingos pusiausvyros. Transporto priemonės, priklausančios jai, konfiskavimas kaip administracinė nuobauda savo griežtumu neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Nukentėjusiosios teigimu, transporto priemonės konfiskavimo, kaip administracinės nuobaudos skyrimas, nebuvo individualizuotas, jis skirtas nepateikus visiškai jokių motyvų dėl ryšio tarp šios nuobaudos ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo ar bet kokių kitų su tuo susijusių argumentų. Mano, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas administracinės nuobaudos tikslas – nubausti pažeidimą padariusį asmenį – liko nepasiektas, nes transporto priemonės, priklausančios jai, konfiskavimu iš esmės buvo nubaustas ne administracinį teisės pažeidimą padaręs K. P., o ji. Apeliantės nuomone, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. P. paskirta nuobauda – nukentėjusiajai priklausančios transporto priemonės konfiskavimas – yra aiškiai neteisinga ir neproporcinga, paskirta pažeidžiant ATPK 30 straipsnyje ir ATPK 30(2) straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baudų skyrimo taisykles bei jos teisę į teisminę gynybą, ir ji neatitinka K. P. padaryto pažeidimo pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, taip pat neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nukentėjusiosios apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo nukentėjusiosios apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Nukentėjusiosios apeliaciniu skundu yra keliamas K. P. paskirtos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumo klausimas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Taigi, kaip teisingai skunde nurodo nukentėjusioji, priešingai nei skundžiamajame sprendime nurodė apylinkės teismas, automobilio konfiskavimas už K. P. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nėra privaloma, o yra alternatyvi nuobauda, nes įstatymas numato, kad bauda skiriama gali būti su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo, todėl tam, kad nebūtų skiriama ši papildoma administracinė nuobauda, ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas nereikalingas. Vadinasi, automobilio konfiskavimo klausimą įstatymo leidėjas yra palikęs spręsti teismui, tad teismas savo priimtą sprendimą įstatymo nustatyta tvarka privalo motyvuotai pagrįsti. Šiuo konkrečiu atveju skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, automobilio konfiskavimą motyvavo tik sakiniu, jog „ši situacija nėra išskirtinė ir todėl nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir skirtinas automobilio konfiskavimas“, nors, kaip minėta anksčiau, automobilio konfiskavimas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra privaloma nuobauda. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankciją, o tai turėjo lemiamos įtakos taikant nukentėjusiajai D. K. priklausančio automobilio konfiskavimą.
Bylos duomenys tvirtina, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą K. P. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgė į tai, kad K. P. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino tai, kad jis baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, yra nedirbantis, neturintis teisės vairuoti transporto priemones, nes tokios teisės nėra įgijęs, ir skyrė jam minimalias pinigines nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgęs į tokias apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, apibūdinančias K. P. asmenybę, jo padarytų pažeidimų specifiką, kad nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra, ir vertindamas ATPK 30 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas nemato pakankamo pagrindo skirti K. P. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą alternatyvią nuobaudą – automobilio konfiskavimą.
Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad K. P. pažeidimų padarymo metu vairavo ne jam, o nukentėjusiajai D. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, kurią jis pasiėmė ir užvaldė ne iš jos, o iš jos sūnaus L. K., todėl aptariamu atveju nėra pagrindo manyti, jog D. K. nesiėmė visų priemonių, kad jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui padaryti. Įvertinus šias aplinkybes darytina bendra išvada, jog norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje esant numatytai galimybei taikyti transporto priemonės konfiskavimą ar jo netaikyti, administracinė nuobauda – bauda be transporto priemonės konfiskavimo K. P. – pakankama, ir administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti ir be teisės pažeidimo padarymo įrankio – D. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo.
Todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad transporto priemonė – automobilis „Ford Focus“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti D. K., kaip ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, šiuo atveju konfiskuota nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, o transporto priemonė grąžintina teisėtam savininkui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarimą pakeisti:
K. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, palikti skirtą 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą ir neskirti transporto priemonės, automobilio „Ford Focus“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, K. P. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti galutinę subendrintą nuobaudą 4000 Lt (keturių tūkstančių) litų baudą.
Kitas nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.