Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 32 MGL (1 205,12 Eur) baudą;

3) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 28 parų arešto bausmę, baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus 6 mėnesius, turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme (bausmė atlikta);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. M. S. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: 2024 m. balandžio 11 d., laikotarpiu nuo 3.00 val. iki 4.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje žodinio konflikto su sugyventine D. Š. metu rankų plaštakomis ją pastūmė, dėl ko ji krisdama nugara trenkėsi į sienos kampą, tokiu būdu padarydamas D. Š. kraujosruvą dešinės mentės projekcijoje, t. y. savo tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė D. Š. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio metu su nukentėjusiąja siejo artimi santykiai, buvo pažįstami apie metus, gyveno kartu daugiau nei pusę metų D. Š. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), bandė vesti bendrą ūkį, turėjo ateities planų. Šiuo metu jokių santykių su nukentėjusiąja nepalaiko. Tą dieną jis nuėjo miegoti apie 22.00 val., buvusi sugyventinė išgėrinėjo, tvarkėsi virtuvėje. Jis atsikėlė nuo triukšmo, D. Š. 3–4 kartus trenkė virtuvės durimis, paprastai tos durys neužsidaro tyliai, tačiau tą kartą tai nebuvo įprastai daromų durų garsas. Negalėjo užmigti, buvo įniršęs, atsikėlęs pasakė, kad nusiramintų, nes išims duris. Ji sureagavo agresyviai, bandė įkąsti jam į dešinės rankos alkūnę, bet jis nustūmė ją nuo savęs. Tuomet ji vėl ėjo link jo, jis stovėjo koridoriuje prie virtuvės ir vėl ją nustūmė. Neprisimena, ar stūmė viena ar dviem rankomis. Stūmė link jos krūtinės, link pečių, nuo savęs. Neprisimena, kas buvo po to – ar ji nukrito, ar vėl bandė pulti, nustūmimų buvo ne vienas. Už rankos jos nebuvo suėmęs. Ją nustūmus, eidama atbulomis ji užsikabino sau už kojos ir krito į staktą, esančią netoli tualeto. Padarė du žingsnius atbulomis, o darydama trečią – užsikabino. Ji buvo išgėrusi, matė ją geriant vyną, taip pat ji pati tai nurodė pareiškime. Konfliktas baigėsi, kai D. Š. pasakė, kad iškvies policiją, jis jai pasakė, kad kviestų. Ji paskambino mamai, susirinko daiktus, pasakė, kad ir jis susirinktų savo daiktus. Jis atsakė, kad grįžęs po darbo tai padarys. Po darbo į namus atvažiavo pareigūnai. Sužalojimų ant D. Š. nematė, ji tik sakė, kad „nusiims abdukciją“. Kraujosruva mentėje atsirado, nes ji atsitrenkė į sieną, tačiau nesutinka, kad tai buvo padaryta jo veiksmais.

3. Kaltinamasis M. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. balandžio 11 d., apie 3.30–4.00 val., pabudo nuo triukšmo, nes D. Š. labai garsiai pradėjo trankyti durimis. Nuėjo į virtuvę, paprašė, kad tyliau uždarinėtų duris, kadangi jam neužilgo reikės keltis į darbą. Ji pasakė, kad jai neįdomu, čia jos butas ir ji darys ką nori. Jis pasakė, jog nuims duris, kad jomis netrankytų. D. Š. tai nepatiko, pradėjo eiti link jo. Jis norėjo išeiti iš virtuvės ir ją abiem rankomis pastūmė, ji pradėjo rėkti, kad jam įkąs ir vėl priartėjo prie jo. Jis dar kartą pastūmė D. Š., kadangi ji buvo neblaivi, eidama atbulomis užkliuvo už savo kojų ir atsitrenkė į sieną. Pirmą kartą ją pastūmė nestipriai, kad galėtų praeiti, o antrą kartą stūmė šiek tiek stipriau, kadangi ji artėdama prie jo sakė, kad jam įkąs. Už rankos suėmęs nebuvo, tik du kartus pastūmė. Supranta, kad nereikėjo jos stumdyti, tačiau ji labai agresyviai jį puolė ir jis stengėsi apsiginti, kad ji jo nesužalotų ir jam neįkąstų. D. Š. nukritus, ji pasakė, kad kvies policiją. Jis atsakė, kad imtų telefoną ir tai padarytų, atvažiavę policijos pareigūnai būtų pamatę visiškai girtą jo sugyventinę, o jį esantį visiškai blaivą. Sugyventinė neskambino pagalbos numeriu, tačiau paskambinusi savo mamai papasakojo, kas įvyko. Specialiai D. Š. nesiekė sužaloti (b. l. 105–108).

4. Nukentėjusioji D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su M. S. buvo pažįstami apie metus, kartu gyveno apie 2–3 mėnesius, nes buvo išsiskyrę, iki išsiskyrimo taip pat kažkiek laiko gyveno kartu. Įvykio metu jų santykiai buvo atnaujinti, turėjo kažkiek bendrų planų, gyveno jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną nusipirko butelį vyno. Grįžusi namo pradėjo tvarkytis, išgėrė apie pusę, beveik visą butelį. M. S. taip pat buvo namuose, miegojo. Ji sąmoningai durų netrankė, jos ir taip netyliai, sunkiai užsidaro. Vaikščiojo pirmyn ir atgal, nes tvarkė butą, uždarinėjo duris, nes augina šunį ir katę, nenorėjo, kad jie lįstų į šiukšliadėžę. M. S. atsikėlė, pradėjo kažką griežtai sakyti. Jis stovėjo tarp virtuvės durų ir koridoriaus, ji buvo atsisukusi į virtuvę, o M. S. ėjo iš virtuvės, jam pasakė „neduosi praeiti, įkąsiu“. Tiesiog pagrasino, prisiartino truputį ir viskas. M. S. ją pastūmė, ji išsilaikė ant kojų. Pabandė atgal jį pastumti, jis nestipriai atsitrenkė į duris. Tada jis antrą kartą ją pastūmė abiem rankomis, ji nuėjo 2–3 žingsnius atbulomis ir nukrito, atsitrenkė į staktą koridoriuje, ten nėra durų, bet labai aštrūs kampai, iš karto pradėjo skaudėti. Už savo kojų neužkliuvo, nebuvo nei blaiva, nei išgėrusi, ant kojų laikėsi tvirtai. Jeigu M. S. nebūtų jos pastūmęs, ji nebūtų nukritusi. Atsistojusi norėjo jį dar kartą pastumti, bet jis pagrasino, kad sulaužys žandikaulį. Sužalojimų jam nerodė, tik pasakė, kad susirinktų daiktus ir eitų iš čia. Nuėjusi į vonią pamatė, kad ant dešinio peties buvo raudona juosta, mėlynė. Nuotraukas pasidarė pati praėjus 5 min. po pastūmimo. Tuomet susirinko savo daiktus, paskambino mamai ir išėjo į lauką. Vėliau grįžo namo, kitą dieną nuvažiavo į darbą, parašė prašymą ir išvyko į policiją, ten viską papasakojo, su policijos pareigūnais atvyko namo, nes pasakė, kad bijo sutikti M. S.. Atvykus jis rinkosi daiktus, daugiau jo nematė. Apie šį įvykį pasakojo mamai ir kolegei J. E., jai rodė savo petį, tuo metu jau matėsi sumušimo žymės. M. S. toks elgesys yra būdingas, jis pasakojo, kad su žmonėmis negražiai elgiasi, ant jos taip pat šaukdavo, skriausdavo žodžiais, vieną kartą vonioje buvo taip apsukęs, kad ji taip pat nukrito. Negali patvirtinti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo ją suėmęs už dešinės rankos, to neprisimena. Buvo nustatyta kraujosruva dešinėje plaštakoje, ji atsirado gal antrą kartą krentat ir bandant užsilaikyti už sekcijos ar už sienos.

5. Nukentėjusioji D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su M. S. yra pažįstami apie metus, kartu gyvena apie du mėnesius jai priklausančiame bute. 2024 m. balandžio 10 d., apie 21.00 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo nusipirkusi vyno, kurį tvarkydamasi gėrė. Namuose buvo ir sugyventinis M. S.. Tą dieną nekonfliktavo, viskas buvo gerai. 2024 m. balandžio 11 d., apie 3.00 val.–4.00 val., buvo koridoriuje, o sugyventinis – virtuvėje. Ji ketino eiti į virtuvę, o jis sustojo ir nenorėjo jos praleisti. Tiksliai jau neprisimena, tačiau jis ją galimai suėmė už dešinės rankos. Ji pasakė, kad jeigu jos nepraleis, jam įkąs. Tuomet M. S. abiem rankomis pastūmė ją pečių zonoje. Ji atsitraukė atbula, bet nenukrito. Susinervinusi jį taip pat abiem rankomis pastūmė pečių srityje. Tada M. S. abiem rankomis stipriai ją pastūmė pečių srityje, dėl ko ji krito atbula ir atsitrenkė nugara (dešine mente) į sienos kampą, pajautė fizinį skausmą. M. S. pradėjo šaukti, grasinti jai, kad sulaužys žandikaulį. Atsikėlusi paprašė, kad susirinktų savo daiktus ir išeitų, tačiau jis neklausė ir nuėjo miegoti. Iškart paskambino savo mamai I. G. ir papasakojo apie įvykį. Mama patarė kreiptis į policiją ir susirinkus daiktus atvykti pas ją. Ji susirinko savo daiktus, pasiėmė augintinius ir išėjo į laiptinę. Vėliau grįžo namo, atsikėlusi M. S. neberado. Apie 9.00 val. nuvyko į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten pamatė ant savo dešinės plaštakos mėlynes, kurios galimai galėjo atsirasti po įvykio. Pakalbėjo su kolege J. E., ji rekomendavo kreiptis į policiją. Anksčiau M. S. nėra prieš ją smurtavęs, tai buvo pirmas kartas, tačiau jis yra agresyvus žmogus (b. l. 38–41).

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. G. parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra, ji draugavo su M. S.. Įvykio dieną dukra paskambino apie 3.00–4.00 val. verkdama, pasakojo, kad su M. S. barėsi, nes norėjo praeiti į virtuvę, jis neleido ir ją pastūmė, ji nugriuvo ir trenkėsi nugara į kampą. Buvo sumušimas mentėje. Kai dukra jai paskambino, nepasirodė, kad ji yra girta. Ryte jos susitiko ir nuvyko į policiją. Dukra vėliau pasakė, kad jis anksčiau vieną kartą buvo pakėlęs prieš ją ranką, negerai elgėsi su jos gyvūnais. Iki įvykio jai su M. S. būdavo baisoka, jo neramus žvilgsnis, garsiai kalba, yra agresyvokas.

7. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. E. parodė, kad D. Š. yra jos kolegė, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai neprisimena datos, bet atėjusi ryte D. Š. buvo „ne nuotaikoje“ – nusiminusi, todėl pasiteiravo, kaip ji jaučiasi, ar viskas gerai, kolegė atsakė, kad draugas ją pastūmė, detaliau įvykio aplinkybių nepasakojo, parodė mėlynę, pasakė, kad jai reikia „nuimti abdukciją“. Kadangi jie dirba trise, pasiūlė D. Š. paimti laisvą dieną, susitvarkyti asmeninius reikalus. Po įvykio su D. Š. apie tai nekalbėjo. Jai nekilo įtarimas, kad D. Š. yra apsvaigusi. Iki įvykio apie santykius su draugu ji nieko nepasakojo, dėl draugo pastūmimų nesiskundė. Yra anksčiau mačiusi mėlynes ant D. Š. kūno, kiek žino, jai dėl sveikatos greitai atsiranda mėlynės.

8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. Z. parodė, kad gavo iš budėtojo pranešimą, jog prie senojo komisariato atvyko nukentėjusioji D. Š., kuri buvo sumušta savo draugo. Apie 11.00–12.00 val. nukentėjusioji atvyko į komisariatą, kuriame ji dirbo, kolegė G. Š. atliko jos apklausą. Ji pati atliko asmens apžiūrą, kairėje pusėje ties mente pastebėjo, kad buvo įbrėžimai, įdrėskimai su paraudimais. Taip pat dešinės plaštakos viršutinėje dalyje buvo matyti įdrėskimas ir mėlynė. Sužalojimus fiksavo fotonuotraukomis. Nukentėjusiosios blaivumo netikrino, nebuvo tikslo to daryti, tačiau nukentėjusioji minėjo, kad įvykio metu buvo vartojusi alkoholį. Nuvažiavo į D. Š. namus, ten rado M. S.. Kalbėjo su juo apie įvykį, ką tiksliai jis sakė, neprisimena. Kiek prisimena, nukentėjusioji paaiškino, kad tarp M. S. ir jos vyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis nukentėjusiąją pastūmė. D. Š. būnant namuose minėjo bei rodė, kaip ją stūmė ir kaip eidama atbulomis nugara atsitrenkė į durų staktą. Tai užfiksuota kūno kamera (angl. body camera).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, mušdamas ar kitaip smurtaudamas padarė savo šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą. Objektyviai ši veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje numatyta, kad asmens šeimos nariu, be kita ko, laikomas asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Šiuo atveju M. S. ir D. Š. įvykio metu buvo būtent tokiais asmenimis, t. y. šeimos nariais BPK 38 straipsnio prasme.

20. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir nors jų norėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, kad kaltinamasis savo veiksmais sąmoningai siekė sužaloti nukentėjusiąją, vis tik pakankamai smarkiai abiem rankomis stumdamas ją į krūtinės (pečių) sritį puikiai suprato, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajai gali kilti fizinis skausmas arba ji gali susižaloti, tačiau leido tokiems padariniams atsirasti.

21. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vis kartojo, kad stumdamas nukentėjusiąją jis gynėsi, nes ši norėjo jam įkąsti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-90-746/2017, Nr. 2K-163-303/2017, Nr. 2K-36-788/2021 ir kt.). Taigi ir šiuo atveju sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiosios bei kaltinamojo tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, peraugęs į fizinį smurtą, tačiau realaus ir akivaizdaus pavojaus M. S. nenustatyta. Atvirkščiai, iš ištirtų bylos duomenų matyti, kad M. S. sustojo virtuvės tarpduryje ir nepraleido nukentėjusiosios, o pastarajai artėjant prie kaltinamojo ir grasinant, kad jam įkąs, kaltinamasis nuo durų nepasitraukė, o vietoje to pirmas panaudojo fizinį smurtą – ją pastūmė, nukentėjusiajai D. Š. kaltinamąjį taip pat pastūmus, šis ją pastūmė dar stipriau, po ko pastaroji jau nukrito ir susižalojo. D. Š. veiksmai (grasinimas įkąsti, priartėjimas prie kaltinamojo) nesiekė tokio pavojingumo lygio, dėl kurio M. S. turėjo gintis. Nukentėjusioji ir kaltinamasis iki įvykio buvo sugyventiniai, kartu gyveno tame pačiame bute, taigi, jų tarpusavio santykiai kaltinamajam taip pat negalėjo sukelti prielaidų grėsmei ar pavojui. Be kita ko, svarbu įvertinti ir tai, kad D. Š. yra moteris, žemesnio ūgio ir kur kas smulkesnio kūno sudėjimo už kaltinamąjį, įvykio metu ji su savimi neturėjo jokių galinčių žaloti įrankių. Taigi, vertindamas surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamajam jo atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų metu tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą ar gyvybę. Kaltinamasis turėjo galimybę pasišalinti iš koridoriaus/buto, kuriame buvo nukentėjusioji, tačiau to nepadarė, taigi jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai nelaikytini būtinąja gintimi.

23. Pažymėtina, kad M. S. buvo kaltinamas, be kita ko, ir tuo, kad suėmė nukentėjusiai D. Š. už dešinės rankos, tokiu būdu padarydamas jai kraujosruvą dešinėje plaštakoje. Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė nepasitvirtino. 2024 m. balandžio 11 d. asmens apžiūros protokole, be kita ko, užfiksuota ant D. Š. dešinės rankos plaštakos ties nykščiu esanti mėlynė, specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad dešinėje plaštakoje nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva. Vis tik nukentėjusioji apklausiama teisme parodė, kad neprisimena ir negali patvirtinti, ar M. S. buvo suėmęs ją už dešinės rankos, negalėjo tiksliai paaiškinti dešinėje plaštakoje esančios kraujosruvos atsiradimo aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat tiksliai neprisiminė šių aplinkybių, nurodė, kad kaltinamasis galimai suėmė ją už rankos. Pats kaltinamasis neigė tokius savo veiksmus, tvirtino, kad tik du kartus pastūmė nukentėjusiąją. Esant tokiems kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymams, baudžiamojoje byloje nesurinkus kitų nurodytą aplinkybę patvirtinančių duomenų, teismas pripažįsta, kad šioje baudžiamojoje byloje neįrodyta, jog 2024 m. balandžio 11 d., laikotarpiu nuo 3.00 val. iki 4.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje žodinio konflikto su sugyventine D. Š. metu M. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka suėmė nukentėjusiajai D. Š. už dešinės rankos, tokiu būdu padarydamas jai kraujosruvą dešinėje plaštakoje, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo. Vis dėlto, tai jokios įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Specialisto išvadoje D. Š. nustatyti sužalojimai, tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, vieno sužalojimo, atitinkančio nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlimas sugyventinei yra pakankamas M. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

19. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

20. Spręsdamas dėl M. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę, veikė netiesiogine tyčia, nukentėjusioji D. Š. civilinio ieškinio nereiškė, tačiau apklausiama pripažino, kad M. S. yra agresyvaus būdo, smurtavo ne pirmą kartą, santykių su juo nebepalaiko. M. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau praeityje teistas keturis kartus, vieną kartą už smurtinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, paskutiniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista arešto bausme, kadangi kaltinamasis nesilaikė teismo jam paskirtų įpareigojimų, įvykio metu buvo ieškomas teisėsaugos institucijų. Taigi matyti, kad M. S. tinkamų išvadų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl nusikalto. Per pastaruosius penkerius metus M. S. 18 kartų baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Asmuo nevedęs, jo teigimu, vykdantis individualią veiklą – dirbantis mūrininku. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 35 paras. Akivaizdu, kad švelnesnės rūšies bausmė (laisvės apribojimas) M. S. elgesiui teigiamos įtakos nedaro (tokia bausmės rūšis jam jau ne kartą buvo paskirta, taip pat pakeista į griežtesnę bausmę nevykdant nustatytų įpareigojimų), jis vėl nusikalto.

21. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui (sugyventinei), kartu su bausme mano esant tikslinga skirti 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), įpareigojant šią sumą sumokėti per penkių mėnesių terminą. Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir padės pasiekti bausmės tikslus.

V. Kiti klausimai

20. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

21. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – laikmena su garso ir vaizdo įrašais – paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 35 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirti M. S. (M. S.) 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią sumą sumokėti per penkių mėnesių terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. (M. S.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – laikmeną su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. S. (M. S.), kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apskaito Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšas. Teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą – sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini); gavėjas: LR Teisingumo ministerija; juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).