- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-15
- Bylos Nr.
- A-403-1272-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Algirdas Taminskas (pran.)
- Atsakovas
- Vilkaviškio rajono policijos komisariato, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos, Vilkaviškio, Policijos departamentas
- Pareiškėjas
- J. U., G. K., G. P., G. M., A. Ž., R. S., G. B., A. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinei profesinei sąjungai
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilkaviškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. U. , G. K. , G. P. , G. M. , A. Ž. , R. S. , G. B. , A. K. skundus atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilkaviškio rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinei profesinei sąjungai dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami pripažinti, kad atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), neskirdamas pakankamai lėšų Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilkaviškio raj. PK) darbuotojų darbo užmokesčio fondui, tame tarpe ir pareiškėjams priklausančio darbo užmokesčio mokėjimui, ir atsakovas Vilkaviškio raj. PK pareiškėjams neišmokėdamas atitinkamą darbo užmokesčio sumą, pažeidė pareiškėjų nuosavybės teises. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš Vilkaviškio raj. PK: J. U. – 4427,42 Lt, G. K. – 4790,84 Lt, G. P. – 4926,66 Lt, G. M. – 5932,47 Lt, A. Ž. – 1309,73 Lt, R. S. – 6085,99 Lt, G. B. – 5392,39 Lt, A. K. – 5242,09 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Be to, pareiškėjai prašė įpareigoti Policijos departamentą skirti lėšų pareiškėjams neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimui.
Pareiškėjai savo skunduose nurodė, kad vykdant valstybės tarnybos reformą, atsakovas Policijos departamentas neskyrė pakankamo finansavimo darbuotojų darbo užmokesčiui, todėl Vilkaviškio raj. PK buvo priverstas vadovautis 2002 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis ir 2003 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 53 patvirtintomis taisyklėmis ir skaičiuojant pareiškėjų darbo užmokestį taikė indeksavimo koeficientą, dėl ko jiems buvo išmokėtas mažesnis nei priklausė darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu minėti Vyriausybės nutarimai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 daliai, 48 straipsnio l daliai. Pareiškėjai teigė, jog atsakovas Policijos departamentas, neskirdamas pakankamo finansavimo darbo užmokesčio fondui Vilkaviškio raj. PK, o atsakovas Vilkaviškio raj. PK nepilnai sumokėdamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23-26 straipsnius priklausantį darbo užmokestį, pažeidė pareiškėjų teises į nuosavybę. Pažymėjo, kad šiuos veiksmus Vilkaviškio raj. PK atliko tuomet, kai galiojo minėti Konstitucijai prieštaraujantys Vyriausybės nutarimai, tačiau, pareiškėjų nuomone, jų nuosavybės teisėms į pilną darbo užmokestį apginti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo tiesiogiai taikytini Konstitucijos 23 ir 48 straipsniai bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnis, 4.94 straipsnio 2 dalis, 4.98 straipsnis.
Atsižvelgdami į paminėtas aplinkybes, pareiškėjai prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir, kadangi 2005 m. valstybės biudžete skirta papildomai lėšų policijai, taip pat prašė įpareigoti atsakovą Policijos departamentą lėšas pervesti atsakovui Vilkaviškio raj. PK susidariusiai darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti. Papildomuose skunduose pareiškėjai J. U., A. Ž. , R. S. , A. K. , G. P. , G. M., G. K., G. B. nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ir 2003 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 53 Policijos komisaras išleido eilę įsakymų dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo, kuriuose nurodomi darbo užmokesčiui taikomi indeksavimo koeficientai. Manė, kad šie įsakymai yra neteisėti, nes juos priėmus atsirado pagrindas neišmokėti dalies priklausančio darbo užmokesčio ir jų pagrindu pažeidžiant Konstitucijos 23, 48 straipsnius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnį, 4.95 straipsnio 2 dalį, 4.98 straipsnį buvo neteisėtai užvaldyta pareiškėjų nuosavybė. Dėl paminėtų aplinkybių šie pareiškėjai prašė šiuos įsakymus pripažinti negaliojančiais.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose į pareiškėjų skundus nurodė, kad atsakovas, taikydamas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, iš karto nutraukė visų savo priimtų teisės aktų vykdymą, ir toliau šie atsakovo teisės aktai nebuvo taikomi jo santykiams su pareiškėjais. Pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovo neteisėti veiksmai sudarė pagrindą žalai pareiškėjams atsirasti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai remiasi daiktinės teisės normomis, kurios šiuo atveju netaikytinos, nes pinigai nėra daiktai. Atsakovas, mokėdamas pareiškėjams darbo užmokestį, taikė indeksavimo koeficientą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pajamų, gautų atliekant funkcijas, numatytas jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, neužteko darbo užmokesčiui. Teigė, kad sprendžiant, ar pareiškėjų reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinami, būtina nustatyti, ar pareiškėjų nurodyta institucija – Vilkaviškio raj. PK, kuris buvo kompetentingas skirti ir mokėti darbo užmokestį, mokėdamas pareiškėjams ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Pagal nurodytu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalį, pareiškėjams mokant darbo užmokestį buvo taikomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, kurio apskaičiavimas buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį” ir 2003 m. sausio 17 d. nutarime Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių”. Todėl skiriant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjams nebuvo pažeistas nė vienas iš minėtų teisės aktų ir Lietuvos valstybės atsakomybės nėra.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisės aktai, kuriuos taikė Vilkaviškio raj. PK, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimą, prieštaravo Konstitucijai, tačiau prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-264/2003). Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, atitinkamas teisės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilkaviškio raj. PK neišmokėdamas pareiškėjams viso darbo užmokesčio neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Atsakovai taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjams darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis atitinkamais Vilkaviškio raj. PK viršininko įsakymais, kuriuos nuginčyti pareiškėjai yra praleidę vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą. Pareiškėjams galėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 nuostatos bei juo patvirtintos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės, nes lėšų poreikis valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui viršijo Vilkaviškio raj. PK skirtus asignavimus darbo užmokesčiui.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilkaviškio raj. PK su pareiškėjų skundais sutiko, skolą pripažino ir prašė pareikštus skundus tenkinti. Atsiliepime į papildomus skundus atsakovas nurodė, kad Vilkaviškio raj. PK įsakymai dėl indeksavimo koeficiento taikymo buvo teisėti ir su jais visi pareigūnai būdavo supažindinami.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga manė, kad pareiškėjų skundai yra pagrįsti, prašė juos tenkinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjų skundus tenkino iš dalies. Priteisė iš Vilkaviškio raj. PK: J. U. – 4427,42 Lt, G. K. – 4790,84 Lt, G. P. – 4926,66 Lt, G. M. – 5932,47 Lt, A. Ž. – 1309,73 Lt, R. S. – 6085,99 Lt, G. B. – 5392,39 Lt, A. K. – 5242,09 Lt. Skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Policijos departamentą skirti lėšų neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimui atmetė kaip nepagrįstą. Bylą dalyje dėl Vilkaviškio raj. PK įsakymų pripažinimo negaliojančiais nutraukė.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojų pareikštiems reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų senaties terminas.
Teismas nustatė, kad Vilkaviškio raj. PK viršininko įsakymais, apskaičiuojant darbo užmokestį, buvo taikomi atitinkami indeksavimo koeficientai. Koeficientai buvo taikomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vėliau pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Šalies argumentai
Teismas konstatavo, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą nepažeisdami terminų reikalavimams dėl darbo užmokesčio pareikšti, todėl tenkino pareiškėjų prašymus dėl darbo užmokesčio priteisimo. Tačiau teismas atmetė pareiškėjų reikalavimus įpareigoti Policijos departamentą skirti lėšų neišmokėto užmokesčio išmokėjimui, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog Policijos departamento buvo prašoma skirti lėšų ir jis atsisakė tai padaryti. Todėl nesant ginčo ir nesant pareiškėjų teisės pažeidimo, teismas nusprendė, kad negali tenkinti tokio reikalavimo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų prašymus pripažinti, kad buvo pažeistos jų nuosavybės teisės, nes nusprendė, kad toks reikalavimas negali būti savarankišku reikalavimu. Be to, teismas atmetė ir pareiškėjų prašymus panaikinti atitinkamus Vilkaviškio raj. PK įsakymus, kuriais buvo taikyti indeksavimo koeficientai, ir šioje dalyje bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad buvo praleistas vieno mėnesio terminas, nustatytas skundams dėl šių aktų paduoti.
III.
Apeliaciniu skundu Vilkaviškio raj. PK prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kuria pareiškėjams priteistas darbo užmokestis, priimti naują sprendimą ir šioje dalyje skundus atmesti. Atsakovas teigia, kad jis privalėjo vykdyti Vyriausybės nutarimus, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl darbuotojų interesų nepažeidė. Mano, kad Konstitucinio Teismo nutarimai atgal negalioja, todėl iš atsakovo negali būti priteisiamas darbo užmokestis. Net ir priteisus darbo užmokestį, atsakovas negalės jo sumokėti, nes yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, todėl turi būti vadovaujamasi protingumo ir sąžiningumo principais.
Pareiškėjai su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A1‑638/2005.
2006 m. gegužės 5 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas atsakovo Vilkaviškio raj. PK atsisakymas nuo apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. I‑1773-8/2006. Atsakovas nurodė, kad dėl indeksavimo neišmokėtas darbo užmokestis pareiškėjams jau išmokėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Vilkaviškio rajono policijos komisariatas 2006 05 02 raštu Nr. 56-S-6297 atsisako nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimo.
ABTĮ 132 str. 1 d. numato apeliacinį skundą padavusiam asmeniui teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų. Pagal šio straipsnio 2 d., tokiu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.
Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje kitų asmenų apskųstas nebuvo, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal atsakovo Vilkaviškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 11 d. sprendimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.