- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- 1-366-737/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30644-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Advokatai
- Albina Cirulienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, niekur nedirbanti, iki kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo kitoje baudžiamojoje byloje, gyveno (duomenys neskelbtini), neteista. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-4405-17, kuri su kaltinamuoju aktu 2018 m. liepos 27 d. perduota į teismą (bylos numeris teisme 1-2911-736/2018) paskirta kardomoji priemonė suėmimas, šiuo metu yra Kauno tardymo izoliatoriuje, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. K. 2018 m. balandžio 3 d., apie 22.00 val., būdama name, esančiame Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), iš V. N. vienai savaitei paėmė pasinaudoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S7 EDGE‘‘, kurio negrąžino, taip pasisavino jai patikėtą, V. N. priklausantį 300 eurų vertės turtą.
Kaltinamoji R. K. apklausta teisiamajame posėdyje, savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku nukentėjusysis jai neatlyginai paskolino telefoną. Telefonas buvo su Sim kortele. Ji ketino telefoną atiduoti, tačiau jos sugyventinis N. Z. jį pardavė. Jis telefoną pardavė neatsiklausęs. Po kelių dienų apie tai pasakė. Pasakė, kad pinigai piniginėje. Šiuos pinigus naudojo bendrai. Kad leidžiami pinigai gauti būtent už parduotą telefoną, nežinojo. Pinigų nukentėjusiajam negrąžino, nes buvo suimta kitoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamosios kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:
Nukentėjusiojo V. N. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis neatlygintinai paskolino kaltinamajai kaltinime nurodytą telefoną. Rašytinės sutarties nesudarė. Telefoną davė su kortele ir pakrovėju. Maždaug balandžio 20 dieną telefono kortelę užblokavo, nes atėjo didelė sąskaita. Kaltinamoji pranešė, kad telefono neturi, kad jį ištraukė. Su ja susitikęs po telefono paskolinimo nebuvo. Telefono jai neatidavė, tik paskolino. Niekada nesakė, kad telefoną jai padovanojo. Yra neįgalus, gyvena iš 300 dydžio pašalpos.
Liudytojo R. K. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis dirba Kėdainių rajono policijos komisariate tyrėju. Kaip įtariamąją apklausinėjo R. K. Įtariamoji davė nevienodus parodymus. Iš pradžių neigė, kad pasisavino nukentėjusiojo telefoną, o kitoje apklausoje pripažino. Nurodė, kad pasisavino tą telefoną, neketino jo grąžinti, nes neturėjo pinigų naujam telefonui. Įtariamosios parodymus surašė iš jos žodžių. Apklausoje dalyvavo R. K. gynėjas.
Liudytojo N. Z. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis kurį laiką buvo R. K. sugyventinis, vedė bendrą ūkį. Žinojo, kad kaltinamoji turėjo telefoną Samsug S7 EG, geltonos spalvos. Sakė, kad tą telefoną ji buvo gavusi dovanų. Girdėjo, kaip V. N. skambindavo. Pats per įjungtą garsiakalbį girdėjo, kad telefono savininkas pasakė, jos R. K. telefoną jis padovanojo. Šią aplinkybę tvirtino ir pati R. K. Jis laikė telefoną bendru turtu su R. K., todėl jos neatsiklausęs, telefoną pardavė už 100 Eur. Po pardavimo kaltinamajai pasakė apie tai, ji nieko nesakė. Pinigus išleido bendram ūkiui.
Liudytojo V. G. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jam N. Z. pasiūlė pirkti telefoną už 100 Eur. Telefono modelis buvo Samsung S7, auksinės spalvos su pakrovėju. Jis telefoną nupirko, vėliau paremontavęs jį pardavė. Žinojo, kad telefonas N. Z. draugės, tai yra R. K.. R. K. nuomonės dėl telefono pardavimo neklausė.
IMEI kontrolės duomenys patvirtina, kad nuo 2018-04-22 16:41:41 val. iki 2018-04-25 18:05:19 val. V. N. priklausančiame telefone, IMEI Nr. 35637608912008, veikė abonentas Nr. 860798499 priklausantis V. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2018-04-22 19:21:17 iki 2018-04-22 19:18:56 veikė abonentas Nr. 867090254 priklausantis R. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2018-04-25 19:21:59 val. iki 2018-05-28 12:13:59 val. veikė abonentas Nr. 862114696 priklausantis A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 37, b.l. 40).
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad tiek nukentėjusiojo V. N., tiek kaltinamosios R. K. parodymai apie tai, kad juos siejo tik kaimyniški santykiai, kad V. N. kaltinamajai savaitei davė pasinaudoti telefoną, o ji jo negrąžino, sutampa. Tačiau kaltinamoji neigia telefono užvaldymo faktą, nurodydama, kad ji telefoną ketino grąžinti, tačiau telefonas buvo prarastas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, tai yra todėl, kad kartu su ja gyvenęs N. Z. be jos žinios šį telefoną pardavė. Šiais kaltinamosios parodymais teismas netiki. R. K. parodymai ikiteisminio tyrimo eigoje ir teisme nuolat kito ir buvo derinami prie jau nustatytų bylos aplinkybių. Duodama pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad pasiskolino nukentėjusiojo telefoną ir išvažiavo gyventi į Naująją Akmenę, neturėjo kito telefono, neturėjo pinigų nusipirkti naują. Paaiškino, kad telefonas buvo pavogtas darbe, neva ji apie tai pranešė nukentėjusiajam. Antruose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant gynėjui nurodė, kad gyvendama Naujojoje Akmenėje neketino V. N. grąžinti jam priklausančio telefono, nes tuo metu neturėjo telefono ir neturėjo pinigų įsigyti naują, pripažino, kad telefoną pasisavino. Nurodyti parodymai labiausiai atitinka bylos aplinkybes, pačios kaltinamosios elgesį, nukentėjusiojo parodymus, N. Z., V. G. parodymus, taip pat ir telefono IMEI kontrolės duomenis. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji šiuos parodymus paneigė, nurodydama, kad pasisavinti telefono neketino. Išgirdus N. Z. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis jai telefoną padovanojo, patvirtino ir šią aplinkybę. Nors nukentėjusysis tai kategoriškai neigia. Taigi, konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios parodymų dinamiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kaltinamosios, bei liudytojo N. Z., kuris taip pat kaip kaltinamosios buvęs sugyventinis ir asmuo realizavęs telefoną yra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais tiki tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms.
Vertindamas nukentėjusiojo parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad tiek pareiškimo parašymo metu, tiek ikiteisminiame tyrime ir teisme, iš esmės jie buvo nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis klydo neesminėse detalėse, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis yra neįgalus, neturi teisinio išsilavinimo, kad nuo veikos įvykdymo praėjo beveik metai laiko, teismas sprendžia, kad nesutapimai nukentėjusiojo parodymuose nėra esminiai ir neduoda pagrindo netikėti ir nesiremti jo parodymų visuma. Nukentėjęs nurodė, kad telefoną R. K. paskolino savaitei, patvirtino, kad eilę kartų prašė grąžinti telefoną. Taip pat nurodė, kad kaltinamoji vis žadėjo pati atvežti tą telefoną, o vėliau jam buvo pasakyta, kad ištraukė telefoną, bet ne pavogė, o paskutiniu momentu kai paskambino, sakė, kad telefonas vėl pas ją. Aplinkybės, kad telefonas buvo taisytas, nežinojo. 2018-04-20 telefoną užblokavo, vėliau bendravo su kaltinamąja ir kitu numeriu, vis tikėjosi, kad ji tą telefoną jam atveš. Po mėnesio kreipėsi į policiją, nes suprato, kad telefono negrąžins. Šie nukentėjusiojo parodymai atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir jais teismas neturi pagrindo netikėti.
Pagal BK 183 str. 1 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo esmė yra tai, kad kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir pasisavinamo turto atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, ištirti įrodymai patvirtina tai, kad R. K. prašymu V. N. neatlygintinai davė pasinaudoti mobilaus ryšio telefonu, kurį ji po savaitės prižadėjo grąžinti. Nors tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis nurodo, kad telefoną V. N. R. K. paskolino, tačiau faktiškai tarp proceso dalyvių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Konkrečiu atveju būtent panaudos sutarties pagrindu R. K. buvo patikėtas nukentėjusiojo turtas. Panaudos arba neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarties esmė yra ta, kad viena sutarties šalis (panaudos davėjas) perduoda juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalis). Nurodytas aplinkybes patvirtina tiek kalinamoji, tiek ir nukentėjusysis. R. K. neigia, kad V. N. priklausantį telefoną pasisavino, nurodo, kad ketino jį grąžinti, tačiau kartu gyvenantis N. Z. be jos žinios telefoną pardavė. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Pasisavinimas pagal BK 183 straipsnį laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. V. N. suteikdamas galimybę R. K. naudotis jam priklausančiu telefonu, leido kaltinamajai laikinai naudotis tiek pačiu telefono aparatu, tiek abonentu. Kaltinamasis kategoriškai neigė, kad telefono aparatą kaltinamajai padovanojo. Taigi, konkrečiu atveju nukentėjusiojo V. N. parodymai paneigia N. Z. parodymus, kad jis girdėjo, kaip telefonu V. N. sakė, kad telefoną R. K. padovanojo. Šiuos N. Z. bei iš dalies R. K. parodymus paneigia ir netiesioginiai įrodymai, o būtent: nukentėjusysis telefoną kaltinamajai davė su veikiančia abonento kortele, už kurią mokesčius mokėjo pats; R. K. negrąžinus telefono ir padidėjus įprastoms telefono sąskaitoms, nukentėjusysis abonentą užblokavo; nukentėjusiojo ir kaltinamosios nesiejo jokie ypatingi santykiai, dėl ko jis galėtų jai dovanoti daiktą, kurio vertė lygi jo mėnesinėms pajamoms (300 Eur). Aplinkybę, kad kaltinamoji R. K. jai panaudai duotą mobilaus ryšio telefoną pasisavino, pagrindžia tai, kad ji pradėjo elgtis su telefonu, kaip su savo turtu. Visų pirma, 2018 m. balandžio 3 d. pasiskolinus iš nukentėjusiojo telefoną savaitei, ne tik, kad negrąžino po savaitės, bet naudojosi juo toliau, tai yra iki balandžio 22 d., kol kaip matyti iš IMEI kontrolės duomenų, jį naudoti pradėjo V. G. Antra, V. K. nurodo, kad telefoną N. Z. pardavė be jos žinios, tačiau tai, kad ji tam neprieštaravo, kad dėl telefono pardavimo nesikreipė nei į policiją, nei pranešė nukentėjusiajam, nei ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų telefonui sugrąžinti, o priešingai –pasyviai, toliau melavo nukentėjusiajam, kad telefoną grąžins, iš telefono pardavimo gautus pinigus leido savo poreikiams, patvirtina, kad tokie N. Z. veiksmai parduodant telefoną visiškai atitiko kaltinamosios valią. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkė su jai patikėtu (buvusiu jos žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jai suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininkės valdymo pereina į jos neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017 ir kt.). Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina ir tiesioginės tyčios buvimą R. K. veikoje. Tai yra jai turint savo žinioje V. N. patikėtą svetimą turtą, neteisėtai disponuodama juo, siekia paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdama naudos turto savininko sąskaita. Taigi, R. K. panaudai gavusi savaitei V. N. telefoną, su juo ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, jį pasisavino ir padarė žalą turto savininkui. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Įvertinus įrodymų visumą nustatyta, kad R. K. iš V. N. vienai savaitei paėmė pasinaudoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S7 EDGE‘‘, kurio negrąžino, taip pasisavino jai patikėtą, V. N. priklausantį 300 eurų vertės turtą.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę R. K., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Nors kaltinamoji turi tris nepilnamečius vaikus, tačiau vaikai su ja negyvena. Kaltinamoji neteista. Praeityje bausta administracine tvarka, iki suėmimo kitoje byloje nedirbo, užimtumo tarnyboje neregistruota nėra įtraukta į psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji praeityje neteista, jai skirtina BK 183 str. 1 d. sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis.
Kardomoji priemonė R. K. nepaskirta, jos skirti šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Byloje pateiktas nukentėjusiojo V. N. civilinis ieškinys 300 Eur sumai. Kaltinamoji su ieškiniu nesutinka, teigdama, kad ne ji telefoną pardavė.
Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo parodymais, iš dalies pačios kaltinamosios parodymais, tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta kaltinamosios veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamosios civilinio ieškovo naudai 300 Eur turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 8 (aštuonerių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti per mėnesį po 30 valandų visuomenės labui.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš R. K. V. N., gim. (duomenys neskelbtini) , naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Kardomosios priemonės R. K. iki bausmės vykdymo pradžios neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.