Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. R. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovų D. R. ir R. R. priešieškinį byloje, iškeltoje pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovams D. R. ir R. R. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Pagal civilinio proceso teisinį reglamentavimą atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį, tačiau ši atsakovo procesinė teisė nėra absoliuti, jos įgyvendinimo tvarką bei ribas nustato civilinio proceso įstatymas, kuriame nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį. Teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalis). CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 135 straipsnis). Taigi, teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009). Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. R. patikslintą ieškinį atsakovams D. R. ir R. R. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) – tvarkos nustatymo. 2025 m. liepos 14 d. atsakovų atstovas pateikė teismui priešieškinį, prašydamas atidalinti turtą – pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise žemės sklypus, administracinį ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo atsakovams 125 000 Eur piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas.

10. 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi teismas nustatė 10 dienų terminą priešieškinio trūkumams pašalinti - sumokėti nesumokėtą žyminio mokesčio dalį (1798,50 Eur), pateikti atsakovės ir advokato atstovavimo sutartį arba pateikti priešieškinį, pasirašytą pačios atsakovės, pateikti žemės sklypų ir jame esančių statinių kadastro bylų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas kopijas, Nekilnojamojo turto registro išrašus.

11. 2025 m. rugsėjo 8 d. atsakovų atstovas kartu su tripliku pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalies dėl žyminio mokesčio, taip pat R. R. atstovavimo sutartį. 2025 m. rugsėjo 15 d. teismas rezoliucija atskirąjį skundą nutarė priimti ir siųsti nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

12. 2025 m. rugsėjo 9 d. atsakovų atstovas vykdydamas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, pateikė teismui Registrų centro išrašus, nekilnojamojo turto kadastrines bylas ir žemės sklypų planus.

13. Vadovaujantis CPK 334 str. 2 d. 2 p. teismas nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui.

14. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atskirasis skundas dėl 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties nėra perduotas nagrinėti apeliacine tvarka.

15. Skundžiama 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovų D. R. ir R. R. priešieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovai nepašalino 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nurodytų trūkumų bei nesumokėjo nutartyje nurodytos žyminio mokesčio dalies, t. y. 1798,50 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimą ir nepateikė teismui žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nutartis dėl atsisakymo priimti priešieškinį atskiruoju skundu yra neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo konkrečiu atveju susiklosčius išskirtinei teisinei situacijai yra pagrindas peržiūrėti skundžiamą nutartį nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Ištyręs bylos medžiagą bei išanalizavęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš pradžių laikydamas, kad atsakovų pareikštas priešieškinis gali atitikti CPK 143 str. 2 d. nurodytus priešieškinio priėmimo pagrindus bei nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, vėliau atsisakydamas priimti priešieškinį, tuo pagrindu, kad nėra pašalinti nustatyti priešieškinio trūkumai, dar nesant apeliacine tvarka išnagrinėtam atsakovų atskirajam skundui dėl nutarties dėl trūkumų šalinimo dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, netinkamai taikė CPK 138 str., 143 str. 334 str. nuostatas bei neužtikrino procesinių veiksmų byloje eiliškumo, atsakovų teisės į apeliacinį procesą realaus įgyvendinimo.

17. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei vadovaujantis teisingumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti priešieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, po to kai apeliacine tvarka bus išspręstas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties teisėtumo klausimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti priešieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.