Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant A. K., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, nedalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. K., (duomenys neskelbtini), skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2013-11-29 nutarimu Nr. 10N-4240667-13 K. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., padarymą skirta 620 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

K. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis, 2013-11-14 apie 14.56 val., Vilniuje, Geležinio Vilko-Laisvės pr., vairuodamas automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta pasuko į kairę, pažeisdamas KET 507 ženklo „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimus, pirma eismo juosta važiuoti į dešinę, keisdamas važiavimo kryptį nedavė kelio gretima juosta, ta pačia kryptimi į dešinę sukančiam automobiliui, priversdamas jį staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, pažeisdamas KET 8, 106 punktų reikalavimus, šiais veiksmais sudarė pavojingą situaciją.

Teismo posėdžio metu K. K. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, nurodė, jog kaltinimas absurdiškas, o pažeidimo dieną, tiek ir šiuo metu, kelio ženklo įvažiuojant į sankryžą nėra, o važiuodamas iš Santariškių ligoninės, privažiavęs G.Vilko sankryžą prie Savanorių žiedo, jis buvo kairėje eismo juostoje ir turėjo teisę įvažiuoti į žiedą tiek iš kairės, tiek iš dešinės eismo juostų. Tuo metu judėjo troleibusas, antroje juostoje krovininis automobilis, o trečioje eismo juostoje nežymėtas pareigūnų automobilis. Jis matydamas, jog niekam netrukdys, įvažiavo į pirmą žiedo juostą, norėjo persirikiuoti į antrą, ties išvažiavimu į Laisvės pr. bandė taip daryti, tačiau pareigūnų automoboilis, padidinęs greitį, užlindo už vilkiko, kirto juostas. Jis, matydamas susidariusią situaciją, stabdė ir nespėjo persirikiuoti į antrą juostą, todėl ramiai nuvažiavo toliau. Kuomet pareigūnų automobilis priartėjo prie jo automobilio galo, jis persirikiavo ir nuvažiavo savo kryptimi. Pareigūnai neleistinai manevravo. Prašo panaikinti nutarimą.

Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, A. V. paaiškino, kad patruliavimo metu, kartu su kolega R. B., kuris ir vairavo tarnybinį automobilį, važiavo Savanorių pr. žiedu, važiuodami, iš trečios eilės jie persirikiavo į antrąją eismo juostą, o K. K. įvažiavo į neleistiną juostą, matydami daromą pažeidimą, jie paspaudė vairuotojui garsinį signalą, po ko vėliau K. K. vairuojamas automobilis dėl padarytų pažeidimų buvo sustabdytas. Vairuotojas pažeidė kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimus. Pažymėjo, jog sankryžoje iš Geležinio Vilko g. į žiedą, pirma eismo juostą važiavo K. K. vairuojamas automobilis, jis, artėdamas prie sankryžos Savanorių pr. – Laisvės pr., iš pirmos eismo juostos nepasuko į dešinę, kaip to reikalauja kelio ženklas, o toliau važiavo žiedu užstodamas jiems kelią, tuo sukeldamas pavojingą situaciją, nes jie buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Vairuotojas K. K. savo vairavimu sukėlė avarinę situaciją ir pažeidė kelio ženklą. Taip pat paaiškino, kad kelio ženklas yra, vairuotojas važiavo pirma juosta ir nuvažiavo, o antra eismo juosta jis tikrai nevažiavo. Jų tikslas buvo persirikiuoti iš trečios į antrą eismo juostą, tuo tarpu K. K., važiuodamas pirma juosta nuvažiavo toliau sudarydamas pavojingą situaciją. Taip pat pažymėjo, jog garsinį signalą naudojo jie (policijos pareigūnai), o ne vilkiko vairuotojas.

Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, R. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas A. V., papildomai paaiškindamas, jog tarnybinį automobilį vairavo jis. Patvirtino, jog jiems (pareigūnams) važiuojant antra eismo juosta, K. K. važiavo pirma eismo juosta kirsdamas jų automobilį, dėl ko jis (R. B.) buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Pažymėjo, jog kelio ženklas Nr. 507 yra pastatytas pačiame žiede, o manevrą K. K. darė pravažiavęs kelio ženklą Nr. 507. Jis pats ženklą matė ir šis ženklas yra iki šiol.

Analogiškas aplinkybes R. B. nurodė 2013-11-14 tarnybiniame pranešime (prie bylos pridėta medžiaga).

Teisme apklausta liudytoja, policijos pareigūnė, A. G. paaiškino, jog ji ištyrusi medžiagą dėl K. K. veiksmų priėmė nutarimą, kuriuo K. K. buvo pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., ir jam buvo skirta nuobauda. Neneigė aplinkybės, jog ji skambinosi ir kalbėjosi su K. K., tačiau pažymėjo, jog priimdama procesinį sprendimą ji vadovavosi visa surinkta medžiaga bei vaizdo įrašu, pažymėjo, jog su niekuo nesikonsultavo. Taip pat paaiškino, jog už kelio ženklo pažeidimą atskirai asmuo nebuvo nubaustas, nes buvo padaryta seka pažeidimų ir tai buvo užfiksuota vaizdo registratoriumi. Vaizdo medžiagoje ženklas yra užfiksuotas.

Motyvuojamoji dalis

K. K. skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu nutarimu K. K. skirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., kurioje įtvirtinta atsakomybė už pavojingą vairavimą, tai yra transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Teismas susipažinęs su pareiškėjo skundu bei jo paaiškinimais teisme, liudytojų - policijos pareigūnų paaiškinimais teisme bei jų tarnybiniame prenešime išdėtytomis aplinkybėmis, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei pateiktą vaizdo įrašą konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino surinktus byloje duomenis. Institucijos, priėmusios nutarimą išvados motyvuotos ir pagrįstos surinktų duomenų analize bei atitinka Administracinių teisės pažeidimų nuostatas, todėl yra teisėtos. K. K. abejonės dėl to, kad jis nubaustas nepagrįstai, ir jo iškelta versija, jog ne jis sukėlė pavojingą situaciją, paneigia byloje esantys ir teisme ištirti duomenys, kurie laikytini įrodymais.

Vaizdo įrašu, paties K. K., policijos pareigūnų paaiškinimais teisme bei pareigūnų tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog K. K. 2013-11-14 apie 14.56 val. Vilniuje, Geležinio Vilko-Laisvės pr., vairuodamas automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta pasuko į kairę, pažeisdamas KET 507 ženklo „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimus, pirma eismo juosta važiuoti į dešinę, keisdamas važiavimo kryptį nedavė kelio gretima juosta, ta pačia kryptimi į dešinę sukančiam automobiliui, priversdamas jį staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį.

Iš teismui pateikto ir peržiūrėto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis važiavo Savanorių pr. žiedu, pareigūnai važiuodami iš trečios eilės rikiavosi į antrąją eismo juostą. Taip pat vaizdo įrašu užfiksuota, jog sankryžoje iš Geležinio Vilko g. į žiedą, pirma eismo juosta važiavo K. K. vairuojamas automobilis, jis, artėdamas prie Savanorių pr. – Laisvės pr. sankryžos, iš pirmos eismo juostos nepasuko į dešinę, kaip to reikalauja kelio ženklas, o toliau važiavo žiedu užstodamas pareigūnų tarnybiniam automobiliui kelią, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimus. Liudytojų parodymais nustatyta, jog dėl tokio vairavimo, jie buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl ko taip pat buvo priversti panaudoti ir garsinį signalą. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma, nustatyta, jog K. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 8, 106 punktų reikalavimus, jis vairuodamas tranporto priemonę nesivadovavo kelio ženklais, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, manevruodamas iš vienos į kitą eismo juostą, esant intensyviam eismui ir kuomet tai draudė kelio ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, sudarė kliūti eismui, privesrsdamas kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Toks K. K. vairavimas, teismo nuomone galėjo sukelti avarinę situaciją ir kėlė grėsmę eismo saugumui bei kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjo aiškinimai, jog jis savo vairavimu nekėlė grėsmės ir pavojaus kitiems eismo dalyviams, paneigiami policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, jų parodymais teisme bei vaizdo įrašu ir laikytini pažeidėjo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant švelninti administracinę atsakomybę už padarytus KET pažeidimus.

Teismas, vertindamas skundą padavusio asmens pateiktą paaiškinimą, rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, kad skundo teiginiai nepasitvirtino. Pažeidimas, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, buvo užfiksuotas policijos pareigūnų, tiesiogiai mačiusių K. K. daromus pažeidimus, kurie užfiksuoti vaizdo įrašu ir kurie neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ir abejoti užfiksuotiems duomenims, kurie laikytini įrodymais, pažymėtina ir tai, jog byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų susiję su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenkti, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. K. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal byloje surinktus įrodymus bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytus argumentus, naikinti paskirtą administracinę nuobaudą nėra pagrindo.

Teismui pateiktu skundu K. K. ginčydamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, teisme prašė sprendžiant skirtinos administracinės nuobaudos dydžio ir rūšies klausimą, atsižvelgti į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas didelę įtaką turės jo sveikatai ir darbui, nes ji yra neįgalus ir augina ekologišką produkciją, t.y. iš šio turinio seka, jog K. K. prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomas administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių K. K. nenurodė. K. K. nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos išimtinėmis aplinkybėmis. Administracinėmis nuobaudomis už pažeidimus transporte, siekiama viešo intereso – nepriekaištingo įstatymų laikymosi, eismo ir visuomenės saugumo užtikrinimo, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeniniai interesai negali būti laikomi prioritetiniais, sprendžiant to asmens administracinės atsakomybės klausimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. nustatė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, 2013-11-29 priėmė nutarimą, kuriuo K. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., ir paskyrė 620 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, todėl skundas atmestinas, o nutarimas Nr. 10N-4240667-13 paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 302 str. 1 d. 1 p., teismas, -

nutaria:

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2013-11-19 nutarimą Nr. 10N-4240667-13 nepakeistą, ir K. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.