Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-10 · Civilinė byla Nr. 2S-870-560/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
2S-870-560/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-13256-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
B. G.
Atsakovas
UADB „Industrijos garantas“
Trečiasis asmuo
S. R., UADB „PZU Lietuva“
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas, Andrejaus Tiščenkas
Civilinė byla Nr. 2S-870-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13256-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 119.11; 122.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus Rinkevičiaus

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 nutarties, kuria ieškovo B. G. ieškinys atsakovui UADB „Industrijos garantas“ dėl žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu, tretieji asmenys byloje S. R., UADB „PZU Lietuva“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas B. G., atstovaujamas advokato Andriejaus Tiščenko, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo bei prašė priteisti iš atsakovo 14 114,15 Lt žalos.

2011-11-29 parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas A. Tiščenko buvo įpareigotas per 10 dienų nuo parengiamojo teismo posėdžio dienos pateikti ieškovo sudarytos draudimo sutarties tinkamai patvirtintą nuorašą, automobilio Mercedes Benz techninį pasą, įrodymus, patvirtinančius autoįvykio metu padarytus automobilio sugadinimus. Ieškovo atstovas nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino. Paaiškino, kad negali susisiekti su ieškovu, pašalinti ieškinio trūkumų, prašė pripažinti ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-18 nutartimi ieškovo B. G. atstovo advokato A. Tiščenko prašymo dėl ieškovo B. G. pripažinimo dalyvauti teismo posėdyje būtinu netenkino ir ieškovo B. G. ieškinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“ dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu bei atmetė ieškovo atstovo advokato A. Tiščenko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismas, įvertindamas tai, kad be tikslių duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas automobilio remontui dėl eismo įvykio negali išnagrinėti bylos, o iš pateiktos į bylą remonto išlaidų kalkuliacijos negalima nustatyti, kokie remonto darbai buvo atlikti sugadinimams pašalinti, o kokie einamajam remontui, neturėdamas duomenų apie konkrečius autoįvykio metu padarytus automobilio sugadinimus, negali toliau bylos nagrinėti dėl ieškinio trūkumų, kurie nebuvo pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu. Kadangi ieškinio trūkumai teismo nustatytu terminu nepašalinti, ieškovas nesidomi bylos eiga, nevykdo pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, todėl, remiantis CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 11 p., teismas ieškinį paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas B. G., atstovaujamas advokato A. Tiščenko, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad nors ieškovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau teismas nepasidomėjo ir nenustatė, kodėl ieškovas nėra atvykęs. Apeliantas yra užsienio valstybės pilietis ir nuolatinis Lenkijos Respublikos gyventojas, su kuriuo bendravimas vyko elektroniniu paštu, telefonu. Advokatui po parengiamojo teismo posėdžio susisiekti su ieškovu nepavyko, todėl atskirajame skunde teigiama, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ar kad jis nesirūpina bylos eiga. Pasak apelianto, nagrinėjamoje stadijoje nebuvo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų institutą, nes teismas, siekdamas greitesnio bylos išnagrinėjimo, galėjo įpareigoti atsakovo atstovą betarpiškai pateikti reikalingus dokumentus į bylą. Atskirajame skunde teigiama, kad apylinkės teismas privalėjo aiškintis, kodėl ieškovas negalėjo į bylą pateikti įrodymus, pats siųsti ieškovui pranešimus ir šaukimus, procesinius dokumentus, domėtis trinkamu / netinkamu pranešimu ir pan. Tokiu būdu teismas nevykdė pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu bei tik formaliais pagrindais paliko ieškinį nenagrinėtu.

Atsiliepimas

Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškinio trūkumai per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti, ieškovas nesidomi bylos eiga, nevykdo pareigos greitu bylos išnagrinėjimu. Pasak atsakovo skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-01-18 nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Iš bylos duomenų seka, kad 2011-11-29 parengiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nutartimi bylą paskyrė nagrinėti iš esmės 2012-01-18 teismo posėdyje. Taip pat teismas įpareigojo ieškovo atstovą per 10 dienų pateikti tarp šalių sudarytos draudimo sutarties tinkamai patvirtintą nuorašą, automobilio Mercedes Benz techninį pasą, įrodymus, patvirtinančius autoįvykio metu padarytus automobilio sugadinimus. Į 2012-01-18 teismo posėdį ieškovas B. G. neatvyko, tačiau atvyko jo atstovas advokatas Andrejus Tiščenko, kuris paaiškino, kad jam nepavyko susisiekti su ieškovu, bei pateikė papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti bei kaip juos pagrįsti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas.

Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama LR CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma LR CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą. (LR CPK 263 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12,13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Tuo tarpu teismas, priimdamas galutinį sprendimą dėl kilusio ginčo, vertina byloje surinktus (dažniausiai šalių pateiktus) įrodymus.

Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis teismo posėdžio metu palikti ieškinį nenagrinėtu nėra suderinamas su proceso koncentracijos, ekonomiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principais. Nors pirmosios instancijos teismas 2011-11-29 ir nustatė ieškovui per 10 dienų pateikti papildomus įrodymus bei išaiškino ieškovui pasekmes dėl reikalaujamų įrodymų nepateikimo, tačiau suėjus nustatytam terminui ir ieškovui ieškinio trūkumų nepašalinus nepriėmė nutarties dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, todėl, šalims susirinkus į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje bei ieškovui nepateikus papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimų pagrįstumą, teismas turėjo pagrindą ne palikti ieškinį nenagrinėtu, o bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti dėl ginčo galutinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad skundžiama teismo nutartis priimta nepagrįstai, todėl ji naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjas Dainius Rinkevičius