Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas P. Smaliukas Proc. sprendimo kategorijos:27.3.1.10;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. spalio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovui V. S.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta patenkinti ieškovo ieškinį dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Inspekcija negali būti įpareigota sumokėti susidariusį įsiskolinimą už suteiktas komunalines paslaugas ieškovo nurodytu laikotarpiu.

Nurodė, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip ((duomenys neskelbtini) str.). Antstolis vadovaudamasis šiuo kodekso straipsniu 2003 metų gegužės 14 dieną pagal aktą Nr. 034483 ginčo butą perdavė Inspekcijai. Inspekcija su 2003 metų gegužės 23 dienos raštu Nr. 15-09-14780 kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras, kuris 2003 metų birželio 10 dieną butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje įregistravo valstybės vardu. Teismo nutartis dėl ieškovo atleidimo nuo turto konfiskavimo bausmės priimta 2003 metų gegužės 22 dieną, praėjus 8 dienoms nuo ginčo buto įtraukimo į Inspekcijos apskaitą, jo dar neįregistravus valstybės vardu. Inspekcija iki 2003 metų gegužės 14 dienos akto patvirtinimo dienos neturėjo galimybės perimti ir realizuoti turtą. Konfiskavimo bausmė nebuvo realiai įvykdyta, o, butas buvo gražintas ieškovo nuosavybėn.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Teismo išvada, kad ginčo butas tapo valstybės nuosavybe, patikėjimo teise, valdomu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuo 2003 metų gegužės 9 dienos, kai pagal aktą Nr. 034483 inspekcija įregistravo konfiskuotą ginčo butą Valstybės įmonėje Registrų centras nepagrįsta. Teismo sprendimas nepagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams (CPK 185 str.). Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas bei pažeidė teismo sprendimo surašymo tvarką ( CPK 270 str. 4 d.).

Nurodė, kad ginčo butas buvo konfiskuotas Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2000 metų spalio 17 dienos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1³-371-371/100. Nuo tos dienos iki 2003 metų lapkričio mėnesio apeliantas nebebuvo ginčo buto savininku ir neprivalėjo apmokėti pateiktų sąskaitų už komunalines paslaugas. Pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusį 1961 metų BK 35 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Toks juridinis faktas ir buvo 2000 metų spalio 17 dienos teismo nuosprendis. Šio nuosprendžio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas ir antstolis butą perdavė valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai, kad butas buvo perduotas tik 2003 metų gegužės 9 dieną , o, VĮ Registrų centras įregistruotas 2003 metų birželio 10 dieną nereiškia, kad ginčo butas nebuvo konfiskuotas ir nepriklausė valstybei bei neatleidžia valstybės nuo pareigos atsiskaityti su kreditoriais už suteiktas komunalines paslaugas nuo turto konfiskavimo dienos.

DNSB Nr. 527 atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos medžiagą (CPK 185 str.), apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su apelianto nurodytais skundžiamojo teismo sprendimo argumentais, kuriais iš Lietuvos valstybės yra reikalaujama priteisti 1 891,09 litą už paslaugas buto konfiskavimo iš apelianto laikotarpiu.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatyme nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas be kurio atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK str.586 str. 1, 2 d.). Teismo nuosprendis vykdytinas dokumentas (CPK 584 str.)., kurį gavęs bei patikrinęs ar nėra kliūčių priimti jį vykdyti antstolis įgyja pareigą veikti t.y. atlikti vykdymo veiksmus ( CPK 584 str,. 2 d., 588 str. 1 d.). Teismo nuosprendį vykdymui gali pateikti juos išdavusi institucija ( CPK 650 str. 2 d.). Nustatęs kliūtis dokumento vykdymui antstolis patvarkymu jį atsisako priimti ir gražina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas gražinimo priežastis ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Bet kurioje vykdymo proceso stadijoje antstolis gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui ( CPK 683 str. 1 d.). Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje po 2000 metų spalio 17 dienos nuosprendžio, konfiskavus jį perėjo valstybės naudai.

Turto konfiskavimo vykdymą reglamentuoja civilinio proceso kodeksas. Teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenumato kitaip ((duomenys neskelbtini) str.). Vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos (CPK 755 str. 1 d. ).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal Vilniaus m. 3-o apylinkės teismo vykdomąjį raštą konfiskuotas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2001 metų balandžio 23 dieną buvo gautas vykdymui antstolių kontoroje prie I-o Vilniaus apylinkės teismo. Antstolis 2002 metų lapkričio 21 dienos raštu Nr. 8-1154/02 pareikalavo iš Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos (toliau-VAVMI) perimti konfiskuotą butą ( b.l. 66). 2002 metų lapkričio 28 dienos raštu antstolis papildomai informavo VAVMI, kad išieškojimas dėl materialinės žalos atlyginimo iš skolininko V. S. nebaigtas, todėl prašė atidėti skolininko turto konfiskavimą (b.l. 67). 2003 metų kovo 10 dienos raštu antstolis M. D. informavo mokesčių inspekciją, kad konfiskuotas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje perduodamas realizavimui VAVMI (b.l. 68-70).

Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo šio daikto įregistravimo Viešame registre momento ( CK 4.27 str. 2 d. 2 d.). Viešame registre turi būti registruojami nekilnojamieji daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės,o, įstatymų numatytais atvejais ir juridiniai faktai. Toks juridinis faktas kaip įsiteisėjęs teismo nuosprendis, turintis įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui privalomai turi būti registruotas viešame registre ( CK 4.253 str. 2 d., 4.254 str. 7 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis 2003 metų gegužės 14 dieną pagal Aktą Nr. 034483 perdavė butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaudamasi tuo metu galiojusiu LR Finansų ministro 1996 metų rugpjūčio 6 dienos įsakymu Nr. 72 patvirtinta ,,Konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto arba perduoto turto ir lobių perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir grąžinimo instrukcija“ įtraukė butą į apskaitą ir 2003 metų gegužės 23 dienos raštu Nr. 15-09-14780 kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras prašydama įregistruoti butą valstybės vardu. Valstybės įmonė Registrų centras 2003 metų birželio 10 dieną butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje įregistravo valstybės vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybė iki 2003 metų gegužės 9 dienos ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu nedisponavo,o, nuosavybės teises į butą įgijo nuo jo įregistravimo viešajame registre momento ir valstybės prievolės (CK 6.2 str.) minėto buto atžvilgiu atsirado nuo 2003 metų birželio 9 dienos. Dėl šios priežasties kolegija atmeta apelianto argumentus, kad butas valstybės nuosavybėn perėjo po 2000 metų spalio 17 dienos, Vilniaus 3-am apylinkės teismui priėmus nuosprendį ir konfiskavus ieškovui priklausantį butą kaip teisiškai nepagrįstus.

Nekilnojamojo daikto daikto valdymas baigiasi nuo valdymo išregistravimo iš viešojo registo momento (CK 4.33 str. 3 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas 2003 metų gegužės 23 dienos Vilniaus 3-o apylinkės teismo nutartimi nuo papildomos bausmės, buto konfiskavimo, buvo atleistas. Teisinė buto registracija valstybės vardu buvo panaikinta 2003 metų lapkričio 14 dieną.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įstatymas imperatyviai numato, kada nekilnojamojo turto valdymas prasideda ir baigiasi. Išregistravus nekilnojamąjį daiktą baigiasi ir prievolės susijusios su daiktu. Valstybė nekilnojamojo daikto valdytoju buvo nuo 2003 metų birželio 9 dienos iki 2003 metų lapkričio 14 dienos, t.y. 5 mėnesius ir 5 dienas ir už tą laikotarpį privalėjo vykdyti prievoles susijusias su šildymo paslaugų teikimu kurios remiantis DSNB 527 bendrijos pateiktomis byloje lentelėmis sudaro 162,58 lito.

Kolegija remdamasi aukščiau išdėstytu atmeta apelianto argumentus, kad valstybė privalo padengti trečiajam asmeniui DSNB 527 bendrijai 1 891,09 litą įsiskolinimui už butui, esančiam adresu Minties g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teiktas šildymo paslaugas, kaip teisiškai nepagrįstus ir sprendžia, kad Vilniaus 2-o apylinkės teismo 2008 metų gegužės 28 dienos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti nepakeistą Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą, o apelianto V. S. apeliacinį skundą atmesti.