- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- 1S-771-245/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Dainius Gudas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Šibkovo ir Daivos Jankauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2016-04-20 priimtą nutarimą Nr. 440 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-03-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 3 d. (2002-01-25 įstatymo Nr. IX-373 redakcija) dviejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2007-12-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta 12 (dvylika) metų 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2008-02-04, bausmės pabaiga – 2020-01-29.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016-04-20 nutarimu Nr. 400 nutarė nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, padariusi išvadą, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi. Šį sumažėjimą lėmė socialinės reabilitacijos programų lankymas, tikslų, siejamų su darbu ir šeima, suformavimas. Komisijos vertinimu, nuteistojo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui, prašydamas nepatvirtinti Komisijos nutarimo.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-05-18 nutartimi tenkino prokuroro skundą ir atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau vis tiek išliko vidutinė, be to, V. K. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, todėl paleidus jį lygtinai, nebus pasiekti probacijos įstatyme numatyti tikslai.
Šalies argumentai
V. K. gynėjas advokatas Dainius Gudas skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartį ir taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas apsiribojo tik formaliu pastebėjimu, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau neatkreipė dėmesio ir tinkamai nevertino V. K. pažangos ją mažinant. Nuteistasis nesilaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę jis dirbs toje pačioje įmonėje kaip ir prieš nuteisimą. Bausmės atliko metu nuteistasis aktyviai dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, įgijo tris profesijas ir siekia ketvirtos. Taigi šiuo metu jis jau yra patyręs pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai yra pasiekti, todėl yra galimas lygtinio paleidimo taikymas.
V. K. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti prokuroro skundą ir patvirtinti Komisijos 2016-04-20 nutarimą Nr. 440. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra formali ir paremta iš esmės netinkamais motyvais. Nuteistasis pažymi, kad yra vedęs, turi du vaikus, su artimaisiais palaiko stiprius socialinius ryšius. Jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, ankstesni teistumai yra statiniai veiksniai, kurių jis pakeisti jau nebegali, todėl remiantis vien šiomis aplinkybėmis negali būti atsisakoma jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, skatinimą bausmės atlikimo metu, siekį keistis. Nei viena iš jam paskirtų drausminių nuobaudų nėra galiojanti, nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau nei treji metai, per kuriuos jis elgėsi pavyzdingai ir drausmingai. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai vertino ir jo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, šis kriterijus negali nusverti kitų materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Skunde pažymima ir tai, kad jam nėra priteistas civilinis ieškinys, nėra gauta jokių vykdomųjų raštų jo atžvilgiu. Polinkio į pakartotinį nusikalstamumą jis neturi.
V. K. ir jo gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundai atmetami.
Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Sutiktina su nuteistuoju, jog likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, ankstesni teistumai neturi būti vertinami sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino nepagrįstai, vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, Komisijos 2016-04-20 nutarimą Nr. 440 atsisakyta tvirtini teisėtai ir argumentuotai, nes ir be minėtų aplinkybių išlieka faktorių, kurie neleidžia spręsti apie sėkmingą V. K. probaciją. Šiuo metu tai jau trečiasis nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymas, po paskutinio Komisijos posėdžio V. K. toliau tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgėsi, nepažeidinėjo režimo reikalavimų. Tačiau svarbu pažymėti, jog teismas įvertina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, o ne tik tam tikrą laikotarpį, todėl nėra koncentruojamasi tik ties nuteistojo elgesiu po paskutinio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. K. sistemingai nusikalsta nuo paauglystės (16 m.), todėl susiformavusias socialiai nepriimtinas nuostatas jam sunku keisti. Nors nuteistasis pataisos namuose mokosi, įgijo net kelias profesines kvalifikacijas, tačiau realiai pataisos įstaigoje nedirbo ir tokio pageidavimo neišreiškė. Todėl V. K. darbinė motyvacija nevertintina kaip pozityvi ar teigiama, juo labiau, kad dauguma jo nusikaltimų yra turtinio, finansinio pobūdžio, siekiant lengvai ir greitai pasipelnyti. Vien pateikta pažyma apie tai, jog paleistas lygtinai nuteistasis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog V. K. yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais ir priemonėmis. Pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistajam būtų nustatytas dalinis nedarbingumas ar dėl kitų objektyvių priežasčių (pvz., darbo vietų trūkumas) nuteistasis negalėtų realizuoti darbinės funkcijos, tokiu būdu įprasmindamas savo bausmės atlikimą ir patvirtindamas pasiryžimą integruotis į visuomenę. Šiuo metu V. K. piniginėmis perlaidomis yra remiamas artimųjų, nors nėra jokių priežasčių jam pačiam užsidirbti savo asmeninių poreikių tenkinimui.
Aukštesnysis teismas nepalankiai vertina nuteistojo negebėjimą pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų bei ankstesnio patyrimo, taip pat turimų problemų ignoravimą. V. K. teigia, jog neturi priklausomybės narkotinėms medžiagoms, šių medžiagų nevartoja, tačiau pataisos namuose buvo baustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą. Tai rodo, jog nuteistasis savo elgesį yra linkęs pateikti iš geresnės pusės nei yra iš tikrųjų. Socialinio tyrimo išvada liudija ir tai, kad V. K. turi autoritetą nuteistųjų tarpe, o bendravimas su netinkama kompanija ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas turi didelę įtaką jam pakartotinai nusikalsti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis iš viso baustas tris kartus už itin grubius, šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, nors paskutinė nuobauda nebegalioja jau nuo 2014-05-08, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nors po nuobaudų paskyrimo V. K. buvo kelis kartus ir skatintas, tačiau pavyzdingo elgesio apraiškos nėra ilgalaikės. Nustatyto režimo reikalavimų laikymasis visiems nuteistiesiems yra privalomas, tai nėra kuo nors išskirtinė, ypatinga aplinkybė, sudaranti pagrindą besąlyginiam lygtinio paleidimo taikymui.
Apygardos teismui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad V. K. dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose, tačiau jų pobūdis (pvz., programa „Relaksacija“) yra labiau nukreiptas į įdomų bei turiningą laisvalaikio praleidimą, o ne į turimų problemų sprendimą. Nei viena iš nuteistojo lankytų programų nėra susijusi su psichotropinių/narkotinių medžiagų vartojimo prevencija, šių medžiagų žala asmeniui bei visuomenei ir pan. Taigi vien formalus reabilitacijos programų lankymas neleidžia daryti išvados apie šių programų rezultatus, jų teigiamą įtaką nuteistojo elgesio, mąstymo pokyčiams. V. K. yra nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai: netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, neigiama pasirenkamų draugų įtaka, finansinio stabilumo trūkumas, kurių mažinimui nuteistasis nededa pakankamai pastangų. Nors V. K. teigia, jog tarp jo artimųjų nėra teistų asmenų, tačiau draugų ratas išlieka tas pats. Nuteistasis yra nuteistas kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, o V. K. skunde taip pat nenurodo, kad yra pasiryžęs nutraukti ryšius su buvusiais nusikaltimų padarymo bendrininkais, turinčiais kriminalinę praeitį. Taigi vien keliais balais po ankstesnio svarstymo sumažėjusi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (nuo 44 iki 42 balų pagal OASys metodiką) nėra esminis veiksnys, lemiantis lygtinio paleidimo taikymą.
Įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, taip pat kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Apygardos teismo vertinimu, šiuo metu probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų asmenų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, dar nebūtų pasiektas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundus atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.