Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, Dianai Zadrauskaitei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, gynėjams advokatams Giedrei Kazakevičienei, Vilijai Jurčikonienei, Elenai Gylienei, A. S., Raimundui Gargasui, išteisintajai V. K., nuteistiesiems: M. A., R. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro ir nuteistųjų: S. K., R. K., M. A. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-12-12 nuosprendžio, kuriuo:

R. K. nuteistas pagal 180 str. 2 d. (už Vokietijos Respublikos piliečio turto plėšimą) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal LR BK 180 str. 2 d. (už Suomijos Respublikos piliečių turto plėšimą) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmes subendrinus iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

S. K. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. (už Suomijos Respublikos piliečių turto plėšimą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

M. A. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. (už Suomijos Respublikos piliečių turto plėšimą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

V. K. pagal LR BK 24 str. 6 d. 180 str. 2 d. išteisinta nenustačius, kad ji dalyvavo padarant šį nusikaltimą (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d., apie 16 val. 00 min., kelyje R Krušinys., Brazavo kaime, Kalvarijos savivaldybėje, užpuolė dviračiu važiavusį Vokietijos Respublikos pilietį M. B., ir panaudojęs fizinį smurtą, peiliu sužalojęs nukentėjusiojo rankas, tuo sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, iš pastarojo pagrobė dviratį "Focus", 2070 Lt vertės, penkis turistinius krepšius, kurių bendra vertė 410,55 Lt, fotoaparatą 27,6 Lt vertės, peilį 17,25 Lt vertės, lenktinį peilį, kurio vertė 3,45 Lt, žibintuvėlį, kurio vertė 10,35 Lt, miegmaišį 310,5 Lt vertės, dujinę viryklę, kurios vertė 51,75 Lt, palapinę 86,25 Lt vertės, kelioninį puodelį 20,7 Lt vertės, kompaktinį diską 3,45 Lt vertės, įvairius rūbus, kurių bendra vertė 241,5 Lt, virtuvės įrankius, kurių bendra vertė 86,25 Lt, higienos reikmenis, kurių bendra vertė 17,25 Lt, beverčius vokiečių-anglų kalbos žodyną, du žemėlapius, knygą ir kepurę, bei M. B. vardu išduotą Vokietijos Respublikos piliečio pasą ir čekių knygelę, nukentėjusiajam M. B. padarydamas bendrą 3356,85 litų turtinę žalą.

Be to, R. K., S. K., M. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, R. K. iš savo namų paėmus ir išdalinus metalinius strypus bei keturias kaukes, padarytas iš moteriškų kojinių, 2006-09-12 apie 22.30 val. automobiliu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. A., atvažiavę prie automobilio Fiat-Granduca, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Deivoniškių k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav., S. K. ir M. A. stovint ir saugant prie šio automobilio galo, R. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas atskirą bylą, išdaužę durelių stiklą, kurio vertė 865 Lt, įsibrovė į patalpą - kelioninio autobuso (kempingo) vidų, ir panaudoję specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus-metalinius strypus, užpuolė minėtame automobilyje buvusius Suomijos Respublikos piliečius Jaakko H. K. ir T. I. K., sudavę jiems geležiniais strypais smūgius per rankas bei kumščiu J. H. K. į galvos-veido sritį, padarant J. H. K. muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpose ir tuo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sulaužė jo akinius, kainuojančius 2422 Lt, Terttu I. K. padarė atvirą kairės plaštakos IV delnakaulio lūžimą, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimą, sukeliant jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, užmovę J. H. K. ant galvos striukę ir taip atėmę galimybę jam priešintis, pagrobė Terttu I. K. mobilaus ryšio telefoną Nokia 3510i, kurio vertė 346 Lt su beverte SIM kortele, ir J. H. K. pinigus: 250 eurų, kas atitinka 865 Lt, 20 Lt, bevertę SIM kortelę, iš viso nukentėjusiajam J. H. K. padarydami 4172 litų turtinę žalą,

V. K. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. 180 str. 2 d. t.y. kad ji 2005 m. rugpjūčio 31 d., apie 16.00 val., kelio R Krušinys, Kalvarijos savivaldybėje, savo automobiliu (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) atveždama R. K. į nusikaltimo padarymo vietą, padėjo jam padaryti nusikaltimą, kur R. K. panaudojęs fizinį smurtą, peiliu sužalojęs nukentėjusiajam Vokietijos Respublikos piliečiui M. B. rankas, pagrobė svetimą turtą - M. B. dviratį "Focus", kurio vertė 2070 Lt, penkis turistinius krepšius, kurių bendra vertė 410,55 Lt, 27,6 Lt vertės fotoaparatą, 17,25 Lt vertės peilį, lenktinį peilį, kurio vertė 3,45 Lt, žibintuvėlį, kurio vertė 10,35 Lt, 310,5 Lt vertės miegmaišį, dujinę viryklę, kurios vertė 51,75 Lt, 86,25 Lt vertės palapinę, 20,7 Lt vertės kelioninį puodelį, 3,45 Lt vertės kompaktinį diską, įvairius rūbus, kurių bendra vertė 241,5 Lt, virtuvės įrankius, kurių bendra vertė 86,25 Lt, higienos reikmenis, kurių bendra vertė 17,25 Lt, beverčius vokiečių-anglų kalbos žodyną, du žemėlapius, knygą ir kepurę, bei M. B. vardu išduotą Vokietijos Respublikos piliečio pasą ir čekių knygelę, ir po to R. K. su pagrobtais daiktais išvežė iš nusikaltimo padarymo vietos, tuo padarydami nukentėjusiajam M. B. 3356,85 litų turtinę žalą.

Pirmos instancijos teismas V. K. pagal LR BK 24 str. 6 d. 180 str. 2 d. išteisino, neįrodžius, kad ji dalyvavo šio nusikaltimo padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Apylinkės teismas 2006-12-12 nuosprendyje nurodė, kad V. K. savo kaltę neigia, vieni iš pagrindinių įrodymų buvo liudytojų I.O. K. ir A. K. parodymai, jog jos matė, kaip keliuku nuvažiavo tamsios spalvos automobilis, kurį vairavo moteris šviesiais plaukais, o paskui jį dviračiu važiavo vyras. Bylos nagrinėjimo metu I. O. K. negalėjo nurodyti nei automobilio markės, nei tai, kaip atrodė jį vairavusi moteris ar dviračiu važiavęs vyras, t.y. parodė, kad jų negali atpažinti. Teismas nurodė, kad galima daryti tik prielaidą, jog automobilį galėjo vairuoti V. K., o nuosprendis negali būti pagrįstas abejonėmis ir spėlionėmis, kurios yra vertinamos kaltinamosios naudai. Daugiau jokių kitų neabejotinų ir neginčijamų įrodymų, kad V. K. padėjo R. K. padaryti plėšimą, kaltinimas teismui nepateikė.

Marijampolės rajono apylinkės Vyriausiasis prokuroras skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-12-12 nuosprendį, prašo jį panaikinti dalyje dėl V. K. išteisinimo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. V. K. padarytą nusikalstamą veiką iš LR BK 24 str. 6 d. 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 24 str. 6 d. 178 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, būti namuose. Taip pat prašo pripažinti nuteistojo R. K. ekstradicijos išlaidas-1812 Lt proceso išlaidomis (LR BPK 103 str. 6 p.) ir priteisti iš nuteistojo R. K..

Vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, kad V. K. neigė padėjusi R. K. apiplėšti M. B.. Ji, kaip ir R. K., parodė, kad 2005-08-31 apie 15-16 val., kartu su R. K. buvo namuose V. K. 7-2, Kalvarijoje, o jos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo prie namų. Šie parodymai yra paneigti byloje surinktais faktiniais duomenimis. Kadangi R. K. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl M. B. turto plėšimo, tai įrodo, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d., apie 16 val., jis namuose nebuvo. Įvykio vietoje, kurioje buvo rasta dalis iš M. B. plėšimo metu pagrobtų daiktų, rasta automobilio purvasargiai ir posparnio dalys. Specialisto išvadoje Nr.64-8-(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvykio vietoje rasti purvasargiai ir posparnio dalys bei nuo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuimtos likusios purvasargių ir posparnio dalys anksčiau sudarė vieną visumą. Tai įrodo, kad M. B. turto plėšimo metu V. K. automobilis (duomenys neskelbtini) buvo ne prie namų, o nusikaltimo padarymo vietoje. Liudytoja I.O. K. parodė, kad 2005-08-31 apie 16 val. kasdama bulves pamatė už kelių dešimčių metrų važiuojantį tamsios spalvos lengvąjį automobilį, kurį vairavo moteris šviesiais, iki pečių ilgio plaukais (atitinka V. K. požymius). Paskui automobilį dviračiu važiavo vyriškis. Ant dviračio rankenų buvo uždėta keletas kelioninių krepšių. Ji matė, kaip vyras į automobilio bagažinę įdėjo dviratį. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. K. savo veiksmais padėjo V. K. užvaldyti M. B. turtą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta duomenų, kad tarp R. K. ir V. K. buvo išankstinis susitarimas įvykdyti M. B. turto plėšimą panaudojant peilį. Pačioje nusikaltimo padarymo vietoje V. K. nebuvo, darytina išvada, kad V. K. atveždama R. K. į nusikaltimo padarymo vietą, o po to iš jos išveždama, jam bendrininkavo ne M. B. turto plėšime panaudojant peilį, o jo turto vagystėje, todėl jos veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš LR BK 24 str. 6 d. 180 str. 2 d. į BK 24 str. 6 d. 178 str. 1 d.

Be to, teismas padarė esminį LR BPK 103 str. reikalavimų pažeidimą, nespręsdamas R. K. ekstradicijos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis.

N. R. K. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-12-12 nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė. Vokietijos piliečio turto plėšimo epizode teismas rėmėsi liudytojo D. Z. parodymais, kuris pripažino, kad šio nusikaltimo padarymo dieną buvo atvykęs pas jį į namus ir su juo kalbėjosi. Šiuos liudytojo, kuris yra policijos pareigūnas, parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, o ne jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas taip pat rėmėsi liudytojos I.O. K. parodymais, kuri matė lauko keliuku važiuojantį automobilį ir dviratininką maždaug trijų kilometrų atstumu nuo apiplėšimo vietos. Tačiau kas važiavo minėtu automobiliu ir dviračiu ir ką tai bendro turi su įvykdytu plėšimu teismas neišsiaiškino, nors tuo rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Nuplėštų automobilio purvasargių radimas netoli išmestų nukentėjusiojo daiktų, taip pat neduoda pagrindo teigti, kad jis iš savo automobilio išmetė nukentėjusiojo daiktus. Šiose vietose su jam priklausančiu automobiliu lankėsi ne vieną kartą, todėl automobilio purvasargis galėjo būti nuplėštas ir anksčiau. Tokiu pačiu būdu galėjo būti paliktos ir pirštinės, kurios buvo rastos netoli išmestų nukentėjusiojo daiktų, ir ant kurių buvo rasta jo biologinių pėdsakų. Nors prie rastų nukentėjusiojo daiktų buvo matomos šviežios automobilio padangų protektoriaus žymės, tačiau šių žymių atliejos nebuvo padarytos, todėl negalima besąlygiškai teigti, kad buvo pravažiuota su jo automobiliu. Epizode dėl Suomijos piliečio turto plėšimo teismas taip pat rėmėsi spėlionėmis. 2005-09-12 palaidojęs savo tėvą vakare jis buvo namuose su žmona ir kaimyne, iš namų niekur nebuvo išvykęs. Akistatų metu S. K. ir M. A. negalėjo tiksliai nurodyti, ar jis tai tas pats asmuo, pas kurį jie tą vakarą buvo atvykę, negalėjo nurodyti, kaip išdėstyti baldai jo namuose, nors teigia buvo užėję į vidų ir buvo ten apie 10 min. Taip pat teisme jie negalėjo nurodyti, kokius veiksmus jis atliko apiplėšiant Suomijos pilietį. Teisme nebuvo išsiaiškinta, iš kur jam galėjo būti žinoma apie Suomijos piliečio buvimo vietą, jei jis visą dieną buvo laidotuvėse. Visa tai rodo, kad teismas nesurinko jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl pagal abu epizodus jis turėjo būti išteisintas. Be to, teismas neįskaitė jam į bausmės terminą laiko išbūto suėmime Anglijoje ir laukiant ekstradicijos į Lietuvą, t.y. nuo 2006-02-24 iki 2006-03-17. Nesuprantamas ir Suomijos piliečiui paskaičiuotas padarytos žalos dydis - neatmesta tų daiktų vertė, kuriuos jis atsiėmė, nors jam yra grąžinti akiniai, kurie sudaro didelę padarytos žalos dalį.

N. S. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir leisti ją atlikti be laisvės atėmimo. Nurodo, kad savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį sūnų.

Nuteistasis M. A. taip pat skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-12-12 nuosprendį, prašo jo veiką iš LR BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 180 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad nebuvo išankstinio susitarimo įvykdyti plėšimą, priešingai, iš garsų supratęs, kad nukentėjusieji yra mušami, iš įvykio vietos jis pabėgo. Teismas padarė neteisingą išvadą kvalifikuodamas jo veiksmus kaip plėšimą, padarytą įsibraunant į patalpą, kadangi automobilio vidus negali būti prilyginamas jokiai patalpai. Neteisingai nurodyta ir tai, kad metaliniai strypai yra specialiai pritaikyti kūno sužalojimui padaryti. Visų pirma, metaliniai strypai nėra prijungti prie bylos, niekas iš proceso dalyvių nėra jų matęs. Jo nuoširdus prisipažinimas padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes, jis nusikalto pirmą kartą, dirba, gyvena kaime su senyvo amžiaus tėvais, kuriems reikalinga jo pagalba, todėl jo atžvilgiu galėtų būti pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas (LR BK 75 str.) arba paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Išteisintoji V. K. savo atsiliepime nurodo, jog Vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Išteisinamojo nuosprendžio motyvai išsamūs, pagrįsti ir pakankami, kadangi teismas teisingai vertino liudytojų parodymus kaip prielaidą, nes liudytojai jos neatpažino, automobilio markės nurodyti negalėjo, nukentėjusysis nenurodo, kad apiplėšimo metu buvo daugiau negu vienas asmuo, nenurodo, kad buvo moteris, o daugiau jokių neginčijamų įrodymų pagrindžiančių jos kaltę byloje nesurinkta. Teismas visiškai pagrįstai nesprendė išlaidų susijusių su ekstradicija klausimo, nes prokuroras nebuvo pateikęs tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme, LR BPK 103 str. proceso išlaidų sąraše išlaidos skirtos ekstradicijai nenurodomos, prokuroras įrodymų, kad ekstradicija taikyta būtent dėl šios bylos nepateikė. Nesant galimybės R. K. išteisinti, apkaltinamasis nuosprendis keistinas ir bausmė jam bent jau švelnintina, kadangi teismas neteisingai pritaikė LR BK 54 str. 2 d. 6 p. bei nepagrįstai nurodė, kad R. K. plėšimą Vokietijos Respublikos piliečio atžvilgiu atliko bendrininkų grupėje, kadangi jo tariamas „bendrininkas", t.y. ji, buvo išteisinta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Marijampolės rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji, jų gynėjai ir išteisintoji prašė Vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o jų skundus tenkinti.

N. R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro, nuteistųjų S. K. ir M. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl Marijampolės rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo.

V. K. savo kaltę padėjus apiplėšti Vokietijos pilietį M. B., neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Ir nors ji teigė, jog 2005-08-31 buvo namuose su vyru R. K., o pirmos instancijos teismas jį pripažino kaltu dėl M. B. turto plėšimo, tai dar neįrodo jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I.O. K. nurodė, jog 2005-08-31 kasdama laukuose bulves matė už kelių dešimčių metrų važiuojantį tamsios spalvos automobilį, kurį vairavo moteris šviesiais, iki pečių ilgio plaukais. Paskui automobilį dviračiu važiavo vyriškis, ant dviračio rankenų buvo uždėti kelioniniai krepšiai. Liudytoja teigė mačiusi, kaip automobilis apsisuko, girdėjo ginčijantis vyrą ir moterį, po to nuvažiuojant automobiliui matė, kad bagažinės dangtis yra pakeltas, o iš ten kyšo dviratis (1 t., b.l. 94-95). Išsamiai apklausta pirmos instancijos teisme liudytoja I.O. K. parodė, kad ji negalinti atpažinti nei moters vairavusios automobilį, nei vyro, važiavusio dviračiu, taip pat negali pasakyti, kokios markės ar spalvos buvo automobilis. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.) ir įvertinus liudytojos I.O. K. parodymų turinį, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tokie liudytojos parodymai leidžia daryti tik prielaidą, jog automobilį galėjo vairuoti būtent V. K., nes neatmetama galimybė, kad automobilį galėjo vairuoti ir kita moteris, nes jokių individualių bruožų liudytoja I.O. K. neįsidėmėjo ir nenurodė, taip pat nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad tai buvo V. K.. Netgi padarius prielaidą, kuria kaltinimas pagrindžia V. K. kaltę, jog automobilį vairavo išteisintoji, tačiau lieka visiškai neaišku, koks buvo jų susitarimas dėl M. B. turto plėšimo ar vagystės, ar ji suprato, kad daromas nusikaltimas, nes nukentėjusysis antro asmens plėšimo vietoje nematė. Neturint duomenų apie susitarimo ribas nėra galimybės nustatyti ar R. K. šio susitarimo ribų neviršijo, nes bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t.y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors ir turi ryšį su bendrai daroma veika, bet nebuvo apimti bendrininkų tyčia. Tokiu atveju išnyksta būtini bendrininkavimo požymiai: veiksmų bendrumas, subjektyvusis ryšys. Vykdytojo ekscesu yra laikytini tokie veiksmai, kurie nebuvo susitarimo dalyku.

Prokuroras skunde nurodo, kad įvykio vietoje tarp dalies iš M. B. plėšimo metu pagrobtų daiktų buvo rasta ir automobilio purvasargio ir posparnio dalys, o iš specialisto išvados nustatyta, kad šios purvasargio ir posparnio dalys bei nuo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuimtos likusios purvasargio ir posparnio dalys anksčiau sudarė vieną visumą, kas įrodo, kad M. B. turto plėšimo metu V. K. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusikaltimo padarymo vietoje. Nors įvykio vietoje ir rastos tuo metu V. K. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalės, tačiau ši aplinkybė dar neįrodo konkretaus asmens – V. K. dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. ir R. K. yra sutuoktiniai, neatmetama galimybė, kad R. K., kuris teismo pripažintas kaltu dėl Vokietijos piliečio turto plėšimo, galėjo naudotis žmonos automobiliu ir jai nedalyvaujant. Šios prielaidos nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, todėl laikydamasis baudžiamosios teisės principo, jog visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, pripažindamas V. K. kaltę teismas negali remtis vien faktu, kad V. K. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas vežant iš nukentėjusiojo pagrobtą dviratį ir kitus daiktus, ir daryti išvadą, kad ji dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Kitų V. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų nepateikta nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl laikytina, kad neįrodytas jos dalyvavimas šio nusikaltimo padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Skunde nurodoma, kad teismas padarė esminį LR BPK 103 str. pažeidimą, nepriteisdamas R. K. ekstradicijos išlaidų. LR BPK 103 straipsnyje numatyta, kas sudaro proceso išlaidas, tai yra: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnai, kurie lydėjo ekstraduojamą asmenį, tiesiog atliko savo darbines funkcijas. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, o Policijos departamentas turi atskirą išlaidų sąmatą, kurioje atskirai yra numatytos išlaidos, susijusios su asmenų ekstradicija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai išlaidų, susijusių su nuteistojo R. K. ekstradicija, nepripažino proceso išlaidomis ir jų nepriteisė iš nuteistojo, kadangi R. K. iš Lietuvos į užsienį išvyko legaliai, nėra duomenų, kad jis išvyko vengdamas baudžiamojo persekiojimo, nes tuo metu jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, ir jos sąlygų nepažeidė, t.y. jo judėjimo laisvė nebuvo apribota. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad ekstradicijos išlaidos atsirado dėl nuteistojo R. K. sąmoningų veiksmų, kuriais jis bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo išvykimo momentu dar nebuvo paskelbta paieška, nesant duomenų, jog išvykdamas R. K. bėgo būtent nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, pripažintina, kad ekstradicijos išlaidų atsiradimo nesąlygojo paties R. K. tyčiniai veiksmai.

Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo.

Apeliantas savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teisme ištirtais įrodymais (LR BPK 301 str. 1 d.). Nukentėjusysis Vokietijos pilietis M. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui davė išsamius parodymus apie įvykdytą plėšimą. Jis parodė, kad 2005-08-31 apie 16 val., dviračiu važiuojant prieš kalniuką, keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, Kalvarijos sav., Brazavo km. ribose, išgirdo, kad kažkas atbėga iš nugaros. Atsigręžęs pamatė vyriškį, kuris ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kaukę. Vyriškis pasakė ,,Lets go“ (eikime). Jam atsakius, kad niekur neis, vyriškio dešinėje rankoje pamatė peilį sidabrinės spalvos rankena ir apie 20 cm ilgio geležte. Tada jis nušoko nuo dviračio. Vyriškis kaire ranka griebė dviratį. Jis savo dviračio atiduoti nenorėjo, todėl vyriškis norėdamas jį atimti, turėtu peiliu jam sužalojo rankas. Atėmęs dviratį su visais jo asmeniniais daiktais, užpuolikas nuvažiavo (1 t., b.l. 87-88). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. B. konstatuota paviršinės pjautinės žaizdos dešinio dilbio ir kairės plaštakos srityse, kurios galėjo būti padarytos kietu aštriu pjaunančio tipo įrankiu, sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 72). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad miške prie Brazavo k., Kalvarijos sav., surasta dalis iš nukentėjusiojo M. B. pagrobtų daiktų bei automobilio purvasargio ir posparnio dalys (1 t. b.l.9-16). 2005-09-22 specialisto išvadoje nurodyta, kad įvykio vietoje rastos purvasargio ir posparnio dalys bei 2005-09-19 nuo automobilio (duomenys neskelbtini), V/Nr. (duomenys neskelbtini) paimtos dalys anksčiau sudarė vieną visumą (1 t., b.l. 65-68). Liudytoja A. P. parodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini), V/Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-09-15 įsigijo iš V. K.. Perkant automobilį nebuvo kairės pusės priekinio purvasargio, tiksliau buvo likusi tik nedidelė jos dalis. Kitas įrodymas, patvirtinantis R. K. kaltę, tai 2006-06-08 specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog ant tyrimui pateiktų iš įvykio vietos paimtų pirštinių Nr. 1-4 ir audinio skiautės Nr. 3 yra R. K. biologiniai pėdsakai (1 t., b.l. 34). Ir nors apeliantas teigia, jog purvasargio dalį galėjo pamesti anksčiau važiuodamas tuo pačiu keliu, tokiu pačiu būdu ten galėjo atsirasti ir pirštinės, tačiau įvykio vietoje prie pagrobtųjų daiktų buvo rasti ir juodos spalvos audinių gabalai, ant vieno iš kurių specialistai ne mažesniu negu 99,9999999999 % tikslumu aptiko jo biologinių pėdsakų.

Atmestinas R. K. skundo argumentas, kad automobilio purvasargio ir posparnio dalis jis galėjo nuplėšti anksčiau, važiuodamas tuo pačiu keliu. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad nukentėjusiojo M. B. daiktai buvo išmėtyti nuošalioje vietoje, miške, kur nėra net miško keliuko, apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilio ratų žymės yra paliktos neseniai, todėl darytina išvada, kad į šią vietą buvo atvažiuota specialiai, siekiant paslėpti nusikaltimo pėdsakus. Minėtos automobilio dalys, 4 pirštinės ir 3 audinio skiautės, ant kurių yra R. K. biologiniai pėdsakai rasti tarp nukentėjusiojo daiktų (1 t. b.l.9-16).

Be to, nukentėjusysis M. B. parodė, kad jį užpuolęs vyriškis ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kaukę, o iš daiktinių įrodymų apžiūros protokolo nustatyta, kad iš įvykio vietos paimtos juodo audinio skiautės, ant kurių rasti R. K. biologiniai pėdsakai, pagal savo formą, dydį gali būti panaudotos kaip kaukės (1 t. b.l.35-39).

Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, tai jog įvykio vietoje rastas ne vienas koks nors R. K. paliktas daiktas, o net trys (automobilio purvasargio bei posparnio dalys, pirštinės bei audinio gabalas) pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog plėšimą Vokietijos piliečio M. B. atžvilgiu įvykdė būtent R. K..

R. K. taip pat pagrįstai nuteistas už Suomijos piliečių J. H. K. ir T. I. K. turto plėšimą, įsibraunant į patalpą ir panaudojant specialius žmogui sužaloti pritaikytus daiktus. Jo kaltė pilnai įrodyta teisme ištirtais įrodymais (LR BPK 301 str. 1 d.). Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nuteistųjų M. A. ir S. K. duotais parodymais. Apie padarytą plėšimą jų parodymai analogiški, nuoseklūs, detalūs, vieni kitus papildantys, jų nurodytos nusikaltimo padarymo detalės sutampa su nukentėjusiųjų, liudytojų K. K., R. P. parodymais, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų parodymais. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų nustatyta, kad M. A. ir S. K. tiksliai nurodė vietas, kuriuo keliuku jie atvažiavo prie nukentėjusiųjų automobilio, kur paliko savo automobilį, kurioje vietoje stovėjo nukentėjusiųjų automobilis ir kryptį, kuria nubėgo pagrobę jų daiktus(3 t. b.l.43-46, 120-123).

Atmestinas R. K. skundo teiginys, kad S. K. ir M. A. akistatų metu negalėjo tiksliai nurodyti, ar jis tai tas pats asmuo, pas kurį jie tą vakarą buvo atvykę, kadangi iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų nustatyta, kad nuteistieji S. K. ir M. A. atpažino R. K., kaip asmenį, pas kurį jie buvo atvykę į Kalvariją, pasiūliusį ir dalyvavusį apiplėšiant Suomijos Respublikos piliečius (3 t. b.l.43-46, 120-123). Niekuo nepagrįstas skundo teiginys, kad S. K. ir M. A. nenurodė, kokius veiksmus R. K. atliko, nes to jie padaryti ir negalėjo, kadangi į automobilio vidų įėję nebuvo, ir kas ten vyko nematė. Nereikšminga laikytina skunde nurodoma aplinkybė, kad minėti nuteistieji neįsidėmėjo ir nenurodė, kaip R. K. bute yra sustatyti baldai.

Be to, R. K. kaltę įrodo ir 2006-05-04 specialisto išvada apie tai, kad ant kaukės, rastos ir paimtos iš įvykio vietos, yra sumaišyti R. K. ir nežinomo asmens biologiniai pėdsakai ne mažesne negu 99,9999999999 % tikimybe (2 t., b.l. 61).

Apeliantas nurodo, jog plėšimo dienos vakarą niekur iš namų nebuvo išėjęs, nes tą dieną palaidojo savo tėvą, tačiau teismui pateikta R. K. tėvo mirties liudijimo kopija negali būti nuteistojo alibi, kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog plėšimas padarytas apie 22 val. 30 min. Šią nuteistojo gynybos versiją patvirtino liudytoja G. Ž., kuri parodė, kad po R. K. tėvo laidotuvių ji buvo atėjusi pas K. į namus, ten buvo maždaug nuo 20 val. iki 24 val. ir per tą laiką R. K. niekur nebuvo išėjęs. Teismas atmeta šiuos liudytojos parodymus, kadangi jie prieštarauja nustatytoms faktinėms nusikaltimo aplinkybėms, o liudytoja gali arba sąžiningai klysti nurodydama dieną, kada ji buvo pas K. namuose, kadangi nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, arba būdama suinteresuotas asmuo byloje, nes su R. K. palaiko draugiškus santykius, sąmoningai duoda melagingus parodymus, siekdama kad R. K. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Atmestinas nepagrįstas skundo argumentas, kad Suomijos Respublikos piliečiams J. H. K. ir T. I. K. nepagrįstai priteistas civilinis ieškinys, kadangi dalis daiktų-akiniai grąžinti. Iš nukentėjusiųjų parodymų nustatyta, kad sudavus J. H. K. smūgį į veidą jo akiniai nukrito, buvo sulaužyti. Įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti nukentėjusiojo akiniai buvo sugadinti ir tolesniam naudojimui netinkami, sulankstyti rėmeliai, kojelės, nosies pagalvėlių laikikliai (2 t. b.l. 12-16), todėl nors nukentėjusiajam akiniai ir buvo grąžinti, teismas pagrįstai priteisė jų vertę, kuri pagal Suomijos Respublikos kainas yra reali. J. H. K. buvo grąžintas ir prožektorius (2 t. b.l. 17), tačiau dėl jo civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, todėl mažinti nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. išvykus į užsienį, buvo paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis. 2006-02-24 Europos arešto orderio pagrindu jis sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, 2006-03-17 ekstradijuotas į Lietuvą. Įtariamojo sulaikymas Europos Sąjungos šalyje pagal Europos arešto orderį LR BK 66 straipsnio pagrindu turi būti įskaitomas į paskirtos bausmės laiką, todėl šioje dalyje skundas tenkintinas ir nuosprendis keistinas.

Šalintina nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodyta R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad Vokietijos pilietį M. B. jis apiplėšė veikdamas bendrininkų grupėje, kadangi neįrodyta, kad dalyvavo ir antras asmuo. Už šį nusikaltimą R. K. paskirta bausmė yra nežymiai didesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai kad šiam nusikaltimui iš anksto ruošėsi, panaudodamas peilį nukentėjusįjį sužalojo, mažinti paskirtos bausmės dydį nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo M. A. apeliacinio skundo.

Apeliantas skunde pripažįsta dalyvavęs vykdant plėšimą Suomijos piliečių atžvilgiu, tačiau nurodo, kad susitarimas dėl plėšimo nebuvo konkretizuotas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina buvusį išankstinį bendrininkų susitarimą apiplėšti nakčiai sustojusius užsieniečius. Tiek pats apeliantas, tiek ir kitas nuteistasis S. K. pirmos instancijos teismui patvirtino, kad R. K. pasiūlė nuvažiuoti prie koplytėlės pasižiūrėti, kur nakčiai sustojo užsieniečiai. Po to, visi grįžo prie R. K. namų, iš kur R. K. atsinešė metalinius strypus ir iš moteriškų pėdkelnių padarytas veido kaukes kiekvienam. Susitarė, kad važiuos apiplėšti nakvoti sustojusių užsienio turistų. Privažiavę netoli tos vietos, kur stovėjo užsieniečių automobilis, jie visi keturi per laukus atėjo prie užsieniečių automobilio. Eidami kiekvienas su savimi turėjo metalinius strypus, ant galvos užsidėjo kaukes. Jiedu liko prie užsieniečių automobilio galo, o R. K. su asmeniu vardu Rimvydas (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į kitą bylą) nuėjo prie automobilio priekio. Girdėjo dūžtančio stiklo garsą, moters ir vyro šauksmus, M. A. matė, kaip R. K. metalinius strypu nukentėjusiajam smogė per rankas. Supratę, kad nukentėjusieji yra mušami, jie iš įvykio vietos pabėgo. Šiuo atveju fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo tik R. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į kitą bylą, tačiau jie visi keturi, įskaitant ir apeliantą, turėjo vieningą tyčią – apiplėšti Suomijos piliečius. Jie veikė vieningais veiksmais: visi keturi su savimi turėjo metalinius strypus, ant galvų užsidėjo kaukes, visi atėjo prie nukentėjusiųjų automobilio. Be to, nukentėjusieji patvirtino, kad girdėjo, jog apiplėšimo metu kažkas buvo užlipęs ant jų automobilio stogo. Nors apeliantas ir S. K. šios aplinkybės ir nenurodo, tačiau remiantis nukentėjusiųjų parodymais darytina išvada, kad jie atliko ne tik ,,saugotojų“ vaidmenį, nes stovėjo prie automobilio galo, bet ir stengėsi nukentėjusiuosius įbauginti, o R. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, brovėsi į automobilio vidų. Tai akivaizdus pasiskirstymas vaidmenimis. Plėšimo metu iš nukentėjusiųjų pagrobtą mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 3510i“ R. K. perdavė S. K., o apeliantas sužinojęs, kad jo bendradarbis K. K. pirktų telefoną, apie tai pasakė S. K., kuris vėliau pagrobtą telefoną šiam pardavė.

Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotą teisminę praktiką vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose, patalpa - tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi. Iš 2005-09-13 daikto apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad nukentėjusiųjų Suomijos piliečių automobilis ,,F. G.“ V/ Nr. (duomenys neskelbtini) yra transporto priemonė turinti patalpą, pritaikytą žmonėms gyventi, ši patalpa yra uždara, turinti stogą ir specialų įėjimą (2 t., b.l. 69-80). Esant šiems požymiams, nukentėjusiųjų automobilis visapusiškai atitinka patalpos apibūdinimą LR BK 180 str. 2 d. dispozicijos prasme, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaltininkų veiką kaip plėšimą, įsibraunant į patalpą.

Pagrįstai nustatytas ir kitas plėšimą kvalifikuojantis požymis, jog veika padaryta panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus – metalinius strypus. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Jei plėšimo metu tokiu daiktu smogus žmogui padaromas kūno sužalojimas, tokie daiktai turi būti pripažįstami daiktais, specialiai pritaikytais žmogui sužaloti. N. J. H. K. ir Terttu I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad užpuolikai metaliniu strypu jiems sudavė per rankas, kai jie atsisakė įsileisti užpuolikus į vidų ir norėjo užsidaryti duris (2 t., b.l. 122-123, 127-128). Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai T.I. K. konstatuotas atviras kairės plaštakos IV delnakaulio bei dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimai, kas galėjo būti padaryta kietu buku bukabriauniu daiktu ir vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b.l. 103-109). Kad plėšimui įvykdyti buvo panaudoti metaliniai strypai neneigia ir pats apeliantas bei kitas nuteistasis S. K., o tai, kad R. K. iš anksto parūpintais metaliniais strypais plėšimo metu buvo padarytas kūno sužalojimas nukentėjusiajai T. I. K., pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog bendrininkų veika teisingai kvalifikuota padarius plėšimą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus.

Skirdamas bausmę M. A. pirmos instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (LR BK 54 str.). Atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikaltimą formą ir rūšį, kaltininko atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. M. A. padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str.), ši veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupėje, nusikaltimas baigtas, sukėlęs LR BK 180 str. 2 d. numatytas pasekmes: turtinę žalą ir nežymų bei nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems. Nustatant bausmės dydį atsižvelgta ir į M. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusius asmenis, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą. Paskirtoji vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra gana švelni, nežymiai didesnė už LR BK 180 str. 2 d. sankcijos minimumą, todėl nėra pagrindo bausmę dar labiau švelninti. Pirmos instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje aptarė aplinkybes, kurioms esant M. A. atžvilgiu negali būti taikomas LR BK 62 str., numatantis švelnesnės negu numato įstatymas bausmės taikymą. Apeliantas skundu prašo jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str., atidedant paskirtos bausmės vykdymą, tačiau ši norma gali būti taikoma tik asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, o M. A. pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą. Į apeliaciniame skunde nurodytas M. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes jau atsižvelgė pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas antrą kartą nevertina tų pačių aplinkybių.

Dėl nuteistojo S. K. apeliacinio skundo.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas apeliacinę bylą teismas gali švelninti paskirtąją bausmę tik tuo atveju, jeigu paskirta bausmė susijusi su netinkamu BK bendrosios ar specialiosios dalies normų pritaikymu. Teismas teisingai kvalifikavęs veiką, bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir BK bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytą bausmę, dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. S. K. padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 11 str. priskiriama sunkiems nusikaltimams, ši nusikalstama veika yra didesnio pavojingumo, nes turi du plėšimą kvalifikuojančius požymius: plėšimas padarytas įsibraunant į patalpą ir panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Teismas, nustatęs S. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog Suomijos piliečių turto plėšimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir įvertinęs tai, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir ją įvykdžiusius asmenis) ir tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, paskyrė bausmę žymiai mažesnę negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ir atsižvelgti į apeliaciniame skunde nurodytas tas pačias aplinkybes antrą kartą, nėra pagrindo.

Pagal bendruosius bausmės skyrimo principus, už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies bausmė, kokia numatyta Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. LR BK 62 straipsnyje yra numatyta išimtis: teismas turi teisę skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę, tačiau būtina atsižvelgti į tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės pavojingumą ir (ar) padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį ar situacinį pobūdį ir pan. Kaip jau aptarta, S. K. padaryta nusikalstama veika yra itin didelio pavojingumo: padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, veika turi net du kvalifikuojančius požymius, kaltininkas nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Tai, kad prieš padarant plėšimą Suomijos piliečių atžvilgiu buvo apsirūpinta metaliniais strypais, kaukėmis, susitarta plėšti grupėje, rodo, jog nusikaltimas nebuvo atsitiktinio ar situacinio pobūdžio, jam buvo ruoštasi iš anksto. Esant šioms aplinkybėms, S. K. atžvilgiu negali būti taikomos LR BK 62 str. nuostatos ir jų pagrindu paskirta švelnesnė negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro, nuteistųjų S. K. ir M. A. apeliacinius skundus atmesti.

N. R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-12-12 nuosprendį pakeisti.

Epizode dėl Vokietijos Respublikos piliečio M. B. plėšimo pašalinti nuteistojo R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintą aplinkybę, jog nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į nuteistajam R. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį nuo 2006-02-24 iki 2006-03-17.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.