- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-104-616/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05865-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- J. A.
- Advokatai
- Rolandas Tamašauskas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš N. M., Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – 60 MGL dydžio (3 000,00 Eur) bauda.
Nustatyta, jog 60 MGL dydžio (3 000,00 Eur) baudą J. A. turi sumokėti per 16 (šešiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. A. nuteistas už tai, kad jis panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent, būdamas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27431-20, siekdamas pagrįsti didesnį patirtos žalos dydį, patirtą dėl jam priklausančio automobilio sugadinimo, ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pareikalavus, 2021 m. sausio 19 d. 11.15 val., (duomenys neskelbtini), pateikė žinomai netikrą dokumentą – 2019 m. sausio 10 d. Transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje melagingai nurodyta, jog minėtą transporto priemonę iš N. D. jis pirko 2019 m. sausio 10 d. už 300,00 eurų.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti, tvirtindamas, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
3. Apelianto teigimu, buvo pažeistos Lietuvos Respblikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkto nuostatos, nes kaltinamajame akte nenurodytas padarytos nusikalstamos veikos būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje melagingai nurodyta jos kaina 300 eurų, tačiau nei iš bylos dokumentų, nei iš kaltinamojo akto, nei iš teismo nuosprendžio turinio nėra žinoma, už kiek tada faktiškai buvo nupirkta transporto priemonė. Teigia, kad byloje nenustatyta, kokia buvo tikroji pirkimo-pardavimo kaina, nors būtent ši kaina ir yra įrodinėjimo dalykas ir esminė nusikalstamos veikos aplinkybė. Todėl nežinodamas esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. kokia transporto priemonės pirkimo pardavimo kaina, negali tinkamai gintis ir tuo pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, nurodo, jog jis neprivalo įrodinėti, kad transporto priemonė nupirkta už 300 eurų, jog tai privalo įrodyti ir kaltinamajame akte nurodyti sumą valstybinis kaltintojas.
4. Teigia, kad faktinės pardavimo kainos, kurią kaltinamas nuslėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nurodymas yra reikšmingas ir todėl, kad kitos sutarties šalies – liudytojo N. D. parodymai dėl kainos, yra prieštaringi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno liudytojas N. D. parodė, kad automobilį pirko už 100 eurų; akistatos metu nurodė, kad negali įvardyti sumos, nes jos neprisimena, ar suma, už kurią pardavė jis J. A. buvo įrašyta į sutartį tokia ar mažesnė; apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad sutartyje teisingai nurodyta, jog automobilio vertė 300 eurų, o apklausiamas teisme liudytojas nurodė, kad pardavė automobilį už mažesnę kainą, negu 300 eurų, tačiau kaina galėjo būti 200-250 eurų. Pasak apelianto, liudytojas taip pat nenurodė kainos, už kurią buvo įgytas automobilis. Teigia, jog tai, kad kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nenurodyta kaina, už kurią faktiškai buvo nupirkta transporto priemonė, patvirtina, kad tokia kaina nei prokuratūros, nei teismo nebuvo nustatyta ir iš esmės išvada dėl faktinės ir sutartyje nurodytos kainos neatitikimo grindžiama prielaidomis ir spėliojimais.
5. Nurodo, kad jis buvo kaltinamas panaudojęs dokumentą, kuriame suklastota ir transporto priemonės pirkimo pardavimo data, tačiau kaltinamajame akte apie transporto priemonės pirkimo pardavimo datos neatitikimą faktinei datai apskritai nėra nurodyta. Teigia, kad sprendžiant iš nuosprendžio motyvų, kur teismas plačiai dėsto tariamus neatitikimus jo parodymuose dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo datos, galima daryti tik prielaidą, kad teismas darė išvadą, kad pirkimo pardavimo sutartyje suklastota jos sudarymo data.
6. Dėl neteisėtais būdais gautų įrodymų apeliantas nurodo, jog teisme liudytojo N. D. parodymai duoti 2021 m. sausio 11 d. ikiteisminio pareigūnui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27431-20, nebuvo ištirti teisme. Teigia, jog tokiu tokiu būdu teismas neužtikrino jo teisės į tinkamą teismo procesą ir nesudarė jam galimybės apklausti kaltinimo liudytojus tokiomis pat sąlygomis, kokiomis buvo apklausiami jį teisinančius parodymus duodantys liudytojai. Pasak apelianto, teismas neužtikrino jo teisės į tinkamą teismo procesą ir nesudarė jam galimybės apklausti kaltinimo liudytojus tokiomis pat sąlygomis, kokiomis buvo apklausiami jį teisinančius parodymus duodantys liudytojai, t. y. teismas suteikė didesnę reikšmę to paties N. D. parodymams, duotiems tokiomis sąlygomis (pas ikiteisminio tyrimo pareigūną), kai jam nebuvo suteikta galimybė užduoti N. D. klausimų.
7. Pažymi, jog Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d) punktas numato, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams. Nurodo, jog BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas.
8. Apelianto teigimu, teismas nemotyvavo ir nepateikė teisinių argumentų, kurie leistų teismui pripažinti įrodymais ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, nors liudytojas po šių parodymų davimo ikiteisminio tyrimo teisėjui ir bylą nagrinėjančiam teismui davė kitokius parodymus. Pasak apelianto, tuo teismas ne tik pažeidė draudimą grįsti nuosprendį duomenimis, kurie negali būti pripažįstami įrodymais, bet ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
9. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nėra jokių automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kainos ir datos neatitikimo įrodymų, kuriuos teismas galėjo vertinti ar tikrinti remdamasis N. D. parodymais. Teigia, jog esant priešingų N. D. parodymams įrodymų, kad automobilio vidutinė rinkos kaina atitinka sutartyje nurodytai, o N. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė mažesnę kainą siekdamas išvengti gyventojo pajamų mokesčio, pirmosios instancijos teismas N. D. duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodymus neteisėtai pripažino savarankišku ir vieninteliu įrodymu. Paminėtos teismo išvados yra nelogiškos, ir prieštarauja kitoms esminėms byloje nustatytoms aplinkybėms.
10. Dėl teisės į tinkamą teismo procesą neužtikrinimo ir teismo šališkumo, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad jis darė poveikį N. D., nors dėl to jam nebuvo pareikštas kaltinimas, taip pat grįsdamas savo išvadas duomenimis, kuriuos pripažinti įrodymais draudžia įstatymas (liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui), o taip pat nesivadovaudamas protingumo principu, kad automobilis, turintis galiojančią techininę apžiūrą ir apdraustas, kainuoja daugiau nei 100 eurų, demonstravo savo šališkumą jo atžvilgiu. Teigia, jog toks selektyvus ir vienpusiškas įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimas, patvirtina, kad bylą nagrinėjęs teisėjęs turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu.
11. Pasak apelianto, teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas, t. y. pažeidė jo teisę į nešališką teismą ir nevykdė pareigos visas abejones ir (ar) neaiškumus dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.
12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimą, nes nuosprendžio nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teigia, jog teismo išvados yra nelogiškos, jis nebuvo kaltinamas jo paties pasirašyto dokumento suklastojimu, tačiau teismas jį nuteisė už tokio dokumento panaudojimą.Pažymi, kad panaudoti dokumentą, kurio niekas nesuklastojo, neįmanoma, o suklastoti jo pasirašytą sutartį kitas asmuo negalėjo. Byloje neginčijamai nustatytas tas faktas, kad 2019 m. sausio 10 d. transporto priemonėspirkimo-pardavimo sutarties jis nesuklastojo, nes jam toks kaltinimas nebuvo pateiktas. Taip pat nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra nurodyta kaip atsirado netikras dokumentas ir kas jį pagamino.
13. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis nenuosekliais ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais N. D. parodymais dėl automobilio kainos ir sutarties pasirašymo aplinkybių. Kaip jau buvo minėjęs, kad N. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, mažesnė automobilio pirkimo pardavimo kaina jam buvo aktuali dėl to, kad norėjo išvengti mokesčių ir mokestinio patikrinimo, kadangi anksčiau jau turėjo tokią patirtį dėl brolio parduotų automobilių.
14. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokių įrodymų padarė išvadą apie galimą jo (J. A.) poveikį liudytojui N. D.. Teismas nurodė, kad būtent jis tiesiogiai ar netiesiogiai (galimai ir naudodamasis tarpusavio draugiškais santykiais) darė įtaką N. D., kuris savo parodymus vėliau ir keitė, juose painiojosi. Tokios teismo išvados, pasak apelianto, nelogiškos ir jų nepavirtina jokie baudžiamojoje byloje surinkti duomenys. Nurodo, kad liudytojo G. J. parodymais, techninės apžiūros duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad automobilis, kuris 2015 metais buvo parduodamas N. D., buvo techniškai tvarkingas, t. y. galiojo techninė apžiūra, ir šio automobilio vertė tikrai siekė daugiau nei 100 Eur. Teigia, jog nešališkai vertinant N. D. parodymus, teismui turėjo kilti abejonės dėl N. D. parodymų patikimumo. Teigia, kad duomenys apie tokio pat modelio, tokių pat pagaminimo metų, automobilio kainas yra viešai prieinami ir naudojami mokesčių apskaičiavimo tikslais. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri valdo automobilių kainų informacinę sistemą, duomenimis, 2015 metų gegužės mėnesio vidutinė kaina buvo 677 eurų be PVM, o 2020 metų liepos mėnesį – 429 eurai be PVM. Šie viešai prieinami duomenys paneigia N. D. parodymus, kad jis pardavė automobilį už 100 Eur ir patvirtina jo nurodytas aplinkybes apie automobilio įkainavimą (techniškai tvarkingas automobilis galėjo būti parduotas už 300 eurų) ir pardavimo laiką.
15. Teigia, kad teismas pripažindamas patikimiausiais N. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, turėjo pripažinti, kad N. D. tuose pačiuose parodymuose išsakė motyvus, dėl kurių jis nebuvo suinteresuotas sutartyje nurodyti tikrąją automobilio kainą. Liudytojas nurodė, kad jam buvo reikšminga, kad dėl automobilio pardavimo jam gali būti priskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis. Esant abejonių dėl N. D. motyvacijos neduoti teisingų parodymų, teismas neturėjo pagrindo vadovautis jais kaip vieninteliu įrodymu.
16. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas surašydamas nuosprendį pažeidė BPK 305 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais.
18. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos teisiniams gėriams ir todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-60-303/2018).
19. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius principais. CK 6.320 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu kas kita nenumatyta šiame kodekse arba pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą. Pažymi, jog civilinis kodeksas nedraudžia sutarties šalims susitarti dėl kitokio, nei nurodyto rašytinėje sutartyje, nuosavybės teisės perėjimo momento, taip pat nedraudžiama rašytine sutartimi įforminti anksčiau įvykusius civilinius teisinius santykius.
20. Pažymi, jog prie apeliacinio skundo pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyti duomenys, liudytojo N. D. teisme ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, patvirtina, kad tiek 2015 metais, tiek ir 2019 metais, automobilio kaina galėjo siekti 300 eurų. Netgi jei kaina nurodyta sutartyje, ir faktiškai sumokėta kaina skirtųsi dešimtimis eurų, ši aplinkybė nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir negali sukelti teisiškai reikšmingų padarinių. Apelianto įsitikinimu, teismo nurodytame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27431-20 sutartis negalėjo nulemti žalos dydžio, kadangi sutartis yra tik netiesioginis žalos įrodymas, automobilio sunaikinimu padaryta žala esant abejonėms nustatoma turto vertinimu. Analogiškai ir nuosavybės teisės į automobilį perėjimo data yra šalių susitarimo reikalas, todėl nepriklausomai nuo to, kada faktiškai buvo perduotas automobilis, sutartis gali būti laikoma sudaryta nuo to momento, dėl kurio susitarė sutarties šalys.
21. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
22. Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nuteistasis J. A. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo J. A. apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendis, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
24. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalykas gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-387/2008; 2K-251-1073/2018). Netikro dokumento panaudojimas – tai neteisėtas netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims.
25. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad panaudojo žinomai netikrą dokumentą, tai yra būdamas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27431-20, siekdamas pagrįsti didesnį patirtos žalos dydį dėl jam priklausančio automobilio sugadinimo, ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pareikalavus pateikė žinomai netikrą dokumentą – 2019 m. sausio 10 d. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, kurioje melagingai nurodyta, jog minėtą transporto priemonę iš N. D. jis pirko 2019 m. sausio 10 d. už 300 eurų.
26. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprenžio, nuteistojo J. A. kaltė grindžiama iš esmės tik liudytojo N. D. parodymais, kurie, kaip matyti iš bylos duomenų, viso proceso metu keitėsi. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymų nenuoseklumą vertino kaip galimą J. A. poveikį šiam liudytojui, konstatuojant, kad N. D. parodymai ėmė kisti J. A. palankia linkme būtent nuo akistatos, atliktos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27431-20 2021 m. vasario 22 d., po kurios, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu pats J. A., jis (duomenys neskelbtini) kalbėjosi su N. D. apie šio apklausą ir šio duotus parodymus. Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. A. panaudojo netikrą dokumentą, t. y. 2019 m. sausio 10 d. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, kurioje melagingai nurodyta, kad minėtą transporto priemonę iš N. D. jis pirko 2019 m. sausio 10 d. už 300 eurų, skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik visiškai nekeliančiais abejonių įrodymais, jog buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios kaltinamasis atiduotas teismui, ir kad tą nusikalstamą veiką padarė būtent šis asmuo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais teismas grindžia nuteistojo J. A. kaltę, kadangi baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas ir teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateiktų įrodymų analizė iš tikrųjų nepagrindžia BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo J. A. veiksmuose.
28. Viso proceso metu nuteistasis J. A. tvirtino, kad automobilį iš N. D. jis pirko prieš keletą metų, galėjo būti, kad automobilį pirko 2015 metais, nes tuo metu dar galiojo automobiliui techninė apžiūra, automobilis buvo draustas. Automobilio apžiūrėti vyko pas N. D. tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) kaime. Apžiūros metu sutarė, kad automobilį pirks ir N. D. padavė 300 Eur. Automobilį parsivarė tą patį vakarą ir pastatė savo kieme. Tuo metu, kai apžiūrėjo automobilį, pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Po kelerių metų, 2019 m. sausio 10 d., atvažiavus N. D., jo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) r., jie pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis pasirašyta jo ranka. Jis pats įrašė savo vardą, pavardę, uždėjo parašą. Sutarties pasirašymo metu galėjo dalyvauti jo žmona. Pagal raštą mato, kad kitas grafas galėjo užpildyti jo žmona. N. D. galbūt pats pasirašė vardą, pavardę ir parašą. Sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais. Sutartyje buvo įrašyta jos sudarymo, o ne automobilio pirkimo data. Šių nuteistojo J. A. parodymų iš esmės nepaneigė ir liudytojas N. D..
29. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisiamajame posėdyje liudytojas N. D. parodė, kad 2015 metais jis pardavė J. A. automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Už automobilį J. A. sumokėjo tą patį vakarą grynaisiais pinigais. Liudytojas tvirtino, kad neprisimena, už kiek jis pardavė automobilį J. A., tačiau tikrai ne už 300 eurų. Sutarties iš karto nesurašė, nes neturėjo pirkimo–pardavimo sutarties blankų. Kada tiksliai buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti nei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Taip pat liudytojas N. D. parodė, kad pasirašymo metu pirkimo–pardavimo sutarties blankus turėjo J. A.. Sutartį pasirašė pas J. A. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė dviem egzemplioriais. Neprisimena, ar blankai buvo tušti, kas juos užpildė. Jis neatsimena, ar reikėjo užpildyti sutartį, kas įrašė jo anketinius duomenis – ar jis rašė savo duomenis, o J. A. savo, ar viskas buvo surašyta, tik reikėjo pasirašyti vardą ir pavardę, padėti parašą. Nors šio liudytojo parodymai dėl sutarties pasirašymo datos ir automobilio pardavimo kainos viso proceso metu iš esmės kito, tačiau jis nuosekliai tvirtino, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė kaip pardavėjas, o J. A. kaip pirkėjas.
30. Būtent šie nuteistojo J. A. ir liudytojo N. D. parodymai patvirtina, kad J. A. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) iš N. D. nupirko 2015 metais sumokėdamas grynaisiais pinigais, nors automobilio pirkimo-pardavimo sutartis tuo metu sudaryta nebuvo, tačiau aiški sandorio šalių valia buvo išreikšta automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašant vėliau. Iš 2019 m. sausio 10 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties turinio aiškiai matyti, jog joje įrašyti iš esmės tikrovę atitinkantys duomenys – pardavėjo, pirkėjo duomenys, nurodyta sutarties pasirašymo vieta, parduodama transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalių valia patvirtinta parašais (1 t., b. l. 26). Nors liudytojas N. D. negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, ar 2019 m. sausio 10 d. sutartį jis pasirašė, tačiau pripažino faktą, kad jis sutartį pasirašė dviem egzemplioriais. Nors specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties rankraštinius įrašus parašė J. A., kaip pirkėjas pasirašė J. A., o pardavėjo – N. D. parašas yra netinkamas indentifikavimui (1 t., b. l. 78–82), tačiau tai neduoda pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog minėtoje sutartyje kaip pardavėjas pasirašė ne D. D..
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje surinktus, teisiamojo posėdžio metu ištirtus ir anksčiau aptartus įrodymus, teismų praktikoje pateiktų sąvokų „netikras dokumentas“, „tikro dokumento suklastojimas“ išaiškinimų kontekste, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad J. A. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pareikalavus, 2021 m. sausio 19 d. 11.15 val., (duomenys neskelbtini) r., pateikė netikrą dokumentą – 2019 m. sausio 10 d. Transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip jau buvo minėta, 2019 m. sausio 10 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis savo turiniu atitinka tikrą dokumentą, todėl galima būtų konstatuoti, jog J. A. pateikė ne netikrą, o suklastotą tikrą dokumentą – 2019 m. sausio 10 d. Transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), – pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje melagingai nurodyta, jog minėtą transporto priemonę iš N. D. jis pirko 2019 m. sausio 10 d. už 300,00 eurų.
32. Kartu pažymima, kad nustačius, jog J. A. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pareikalavus, pateikė tikrą suklastotą dokumentą, J. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtis nepasikeitė, nepasikeitė nusikaltimo dalykas – konkretus dokumentas – 2019 m. sausio 10 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis – liko tas pats, koks buvo nurodytas ir kaltinamajame akte pateiktame kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje, taip pat veikos padarymo laikas, vieta, būdas. Šios pakeistos aplinkybės neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, taip pat nėra pagrindo manyti, kad pranešus iš anksto apie nurodytų aplinkybių pakeitimą, J. A. gynyba būtų buvusi kitokia, nes esminės aplinkybės, su kuriomis nesutinka nuteistasis J. A., tai jog pirkimo pardavimo sutartyje melagingai nurodyta, jog minėtą transporto priemonę iš N. D. jis pirko 2019 m. sausio 10 d. už 300,00 eurų.
33. Pirmiau aptartomis aplinkybėmis nustatyta, kad tarp J. A. ir N. D. buvo pasirašyta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis. Nuteistasis J. A. tvirtino, kad automobilį jis realiai pirko 2015 metais, tačiau sutartį su N. D. pasirašė 2019 m. sausio 10 d. Taip pat J. A. nuosekliai viso tyrimo metu tvirtino, jog už automobilį N. D. jis padavė 300 eurų, todėl ši suma buvo nurodyta ir sutartyje. Tuo tarpu liudytojas N. D. negalėjo nurodyti už kokią sumą paradvė automobilį, teigdamas, kad tikrai ne už 300 Eur, jog tuo yra įsitikinęs, nes negalėjo brangiau parduoti, nes būtų reikėję sumokėti pelno mokestį. Taip pat liudytojas nebuvo nuoseklus nuruodydamas kada buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, teigdamas, jog neprisimena kada tiksliai buvo pasirašyta sutartis. Pirminės apklausos metu liudytojas tvirtino, kad sutartis galėjo būti pasirašyta per savaitę, kai pardavė automobilį, tikrai sutarties nepasirašė po kelių metų. Vėlesnių apklausų metu, akistatos su J. A. metu, liudytojas nurodė, kad neprisimena kada sutartis buvo pasirašyta, tačiau galėjo ją pasirašyti 2019 metais. Vertinant liudytojo N. D. parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas nurodė, jog automobilio jis negalėjo parduoti už 300 eurų, kadangi jam būtų tekę mokėti pelno mokestį, o tai parodo interesą nurodyti neteisingą parduodamo turto kainą.
34. Taigi vien liudytojo N. D. nurodytomis aplinkybės, o konkrečiai jo samprotavimais, kad automobilio negalėjo parduoti už 300 eurų, pirkimo-pardavimo sutartis gaklėjo būti sudaryta 2015 metų vasarą, ar 2019 metais, nesant byloje jokių kitų objektyvių duomenų, negalima daryti neabejotinos išvados, jog J. A. ikiteisminio tyrimą atliekančiam pareigūnui pateiktoje 2019 m. sausio 10 d. Transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), – pirkimo-pardavimo sutartyje melagingai nurodyta, jog minėtą transporto priemonę iš N. D. jis pirko 2019 m. sausio 10 d. už 300 eurų.
35. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. A. nusikalstamų veiksmų yra prielaidų pobūdžio ir nepagrįstos objektyviais įrodymais.
36. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (žr., Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).
37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis nuostatomis ir remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, nepavyko pašalinti abejonių ir surinkti neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veiksmų padarymą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies, 305 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį J. A. atžvilgiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistasis J. A. nepadarė veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
38. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naują - išteisinamąjį nuosprendį, iš naujo išspręstini J. A. paskirtos kardomosios priemonės, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
J. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių.
J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- 2019 m. sausio 10 d. transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir 2015 m. kovo 26 d. transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, palikti saugoti byloje;
- 2020 m. kovo 1 d. transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kuri grąžinta N. D., palikti N. D..