Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Onos Andriuškienės individualios įmonės „Vinita plius“ ieškinį atsakovui D. J., atstovaujamam advokato R. Š., dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nes ieškinio suma neviršija 2000 Eur sumos ir šalys nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, bylose, dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo, priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys ir trumpai išdėstyti motyvai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. kovo 9 d. pardavė atsakovui prekių už 2848,87 Eur ir už jas apmokėjimui išrašė: 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 378,03 Eur sumai; 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 10,22 Eur sumai; 2015 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1359,69 Eur sumai; 2015 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 216,19 Eur sumai; 2015 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 417,88 Eur sumai; 2015 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 7,85 Eur sumai; 2015 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 259,33 Eur sumai; 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 62,50 Eur sumai; 2016 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 103,27 Eur sumai; 2016 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 33,91 Eur sumai. Minėtas PVM sąskaitas faktūras atsakovas apmokėjo dalinai, t. y. 2015 m. rugpjūčio 30 d. – 330 Eur suma; 2015 m. lapkričio 5 d. – 1000 Eur suma; 2015 m. gruodžio 5 d. – 200 Eur suma; 2016 m. rugpjūčio 3 d. – 318,87 Eur suma; 2016 m. rugsėjo 1 d. – 100 Eur suma; 2016 m. gruodžio 24 d. – 300 Eur suma, viso 2248,87 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus patvirtinančius, jog atsakovas ieškovei sumokėjo: 2015 m. lapkričio 4 d. – 1000 Eur; 2016 m. rugpjūčio 3 d. – 318,87 Eur; 2016 m. rugsėjo 1 d. – 100 Eur, viso 1418,87 Eur. Kadangi atsakovas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras pilnai neatsiskaitė, todėl susidarė 600 Eur atsakovo skola ieškovei. Atsakovui nemokant susidariusios skolos, ieškovė siuntė atsakovui raginimus bei pranešimus dėl įsiskolinimo, kuriais ragino atsakovą atsiskaityti. Atsakovas skolos nelikvidavo ir liko skolingas ieškovei 600 Eur. Be to, ieškovė atsakovui paskaičiavo 932,47 Eur delspinigių, kuriuos vadovaudamasi CK, prašo priteisti iš atsakovo.

Dėl skolos priteisimo

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl skolos priteisimo teikdamas, kad su ieškove nėra sudaręs jokios sutarties dėl prekių pirkimo-pardavimo ir/ar jų tiekimo, ieškovės pateikiamos PVM sąskaitos faktūros yra be jo parašų, jose nėra užfiksuotas net prekių/paslaugų išdavimo ir/ar gavimo faktas, ieškovė po ilgo laiko, t. y. praėjus 2 ir daugiau metų pateikė reikalavimą dėl neva esamo įsiskolinimo, kelia pagrįstas abejones ieškovės pateiktų sąskaitų turinys, nesupranta kaip susidaro ir kinta PVM sąskaitose faktūrose nurodomos skolos.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra svarbu sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas, kadangi CK 6.159 straipsnyje numatyta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais ir sutarties forma. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), ir sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas yra pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis). Todėl PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinės formos prekių pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkimo-pardavimo sutartinius santykius ieškovė grindžia pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, iš kurių matyti pirkėjas, pardavėjas, sąskaitose nurodyti parduodamų prekių pavadinimai, prekių kainos, kiekiai. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė, ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Vertinant pateiktas PVM sąskaitas faktūras, yra pagrindas pripažinti, kad šios sąskaitos leidžia nustatyti visas pirkimo-pardavimo sutarties esmines sąlygas, t. y. aiškus pirkėjas, pardavėjas, nurodyti prekių pavadinimai ir jų kiekiai, aiški prekių kaina. Todėl darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo-pardavimo sutarties teisiniai santykiai. Nors atsakovas teigia, kad ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra be jo parašų, tačiau iš ieškovės kai kurių pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) matyti, jog jose yra atsakovo parašai, patvirtinantys, jog prekes/paslaugas jis gavo. Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų prekių rezervavimo dokumentų, kurių pagrindu ieškovė išrašė atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, juose yra atsakovo parašai patvirtinantys, jog prekes/paslaugas jis gavo, kas leidžia daryti išvadą, kad pardavėjas pirkėjui perdavė pirkėjo užsakytas ir PVM sąskaitoje sąskaitoje nurodytas prekes, o pirkėjas savo užsakytas prekes priėmė/gavo ir įsipareigojo už jas sumokėti. Todėl teismas sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog tokiu atveju PVM sąskaitų faktūrų nėra būtinybės pasirašyti. Be to, kadangi ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), o bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnis), todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė praėjus 2 ir daugiau metų pateikė reikalavimą dėl neva esamo įsiskolinimo, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog minėtą laiko tarpą ieškovė, siekdama taikaus skolos grąžinimo, ikiteisminiame skolos išieškojimo procese buvo aktyvi ir daug kartų ragino atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Be to, atsakovo nurodyta aplinkybė jog, jis nesupranta kaip susidaro ir kinta PVM sąskaitose faktūrose nurodomos skolos teismas vertina kaip nepagrįstą, nes iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų apie atsakovo užsakytas prekes, jam išrašytas PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui ir atsakovo atliktus apmokėjimus, yra aiškiai matyti atsakovo skolos susidarymo ir kitimo aplinkybės.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, tarp šalių pirkimo-pardavimo sutarties, įformintos PVM sąskaitomis-faktūromis, pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas pagal laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. kovo 9 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovei pilnai neatsiskaitė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 600 Eur skolą, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl delpsinigių priteisimo

Už laiku neapmokėtas sąskaitas - faktūras ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 932,47 Eur delspinigių, motyvuodama tuo, kad pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę reikalauti delspinigių – 0,2 proc nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Atsakovas nesutikdamas su tokiu ieškovės reikalavimu nurodė, kad ieškovės nurodytose sąskaitose faktūrose nėra nurodytas jų apmokėjimo terminas, todėl yra nepagrįstas ieškovės skaičiavimas dėl delspinigių.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Šiuo atveju teismui yra pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, tačiau joje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad šalys buvo susitarusios dėl delspinigių, o atsakovas būtų akceptavęs ieškovės vienašališkai nurodytus delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkinamas kaip neatitinkantis CK 6.71–6.72 straipsnių reikalavimų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje ieškovė patyrė 34 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro valstybei sumokėtas žyminis mokestis bei kurias prašo priteisti iš atsakovo. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – 39,15 procentų (600 x 100 : 1532,47), todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Tokiu būdu viso ieškovei iš atsakovo priteistina 13,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šioje byloje turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančius dokumentus teismui pateiks vėliau, nepažeisdamas CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju, ieškinys tenkintinas iš dalies, byloje atsakovą atstovavo advokatas. Tačiau nei atsakovas nei jo atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių apie patirtas bylinėjimosi išlaidas susijusias su advokato pagalba ir/ar kitas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šioje byloje susidarė mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,31 Eur (trylika eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Onos Andriuškienės individualiai įmonei „Vinita plius“, juridinio asmens kodas 179402278, buveinės adresas Tauragė, Tilžės pl. 3, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT06 7181 3000 1346 8456, AB „Šiaulių bankas“ Tauragės KAS, banko kodas 71813.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.