Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. prašymą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 162² straipsnio 1 dalis numato, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių, taip pat kitais CPK nustatytais atvejais. Įstatymas numato, jog prašymai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjami žodinio proceso tvarka (CPK 577 straipsnis), todėl kartu ir prašymai leisti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu taip pat nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Tačiau CPK 443 straipsnio 5 dalis numato, jog dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą.

6. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjos prašymą, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens VMI atsiliepime išdėstytą nuomonę bei Skyriaus išvadą, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių ir yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti bei išduoti teismo leidimą pareiškėjai L. J. priimti palikimą nepilnamečio vaiko K. J. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, matyti, jog byloje pateikta pakankamai įrodymų bei argumentų pareiškėjos reikalavimams pagrįsti ir bylos aplinkybės yra aiškios. Be to, iš byloje pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (8.4 Mr) TP-21-T-3480-12545 matyti, kad pareiškėjai L. J. yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. CPK 7 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Taigi, teismas, nagrinėdamas bylą privalo užtikrinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus bei išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis aptartais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekdamas taupyti valstybės lėšas bei įvertinęs, jog bylos aplinkybės yra aiškios, o pareiškėjos atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje nekliudo teismui išnagrinėti bylą, teismas pareiškėjos atstovo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo atmeta (CPK 7 straipsnis, 443 straipsnio 5 dalis). Byla nagrinėjama pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

9. Pareiškėjai bylose dėl leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimą yra jo tėvai, globėjai arba rūpintojai. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti gali būti pratęsiamas (atnaujinamas) tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, atsisakyti priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas ir tai turi būti atlikta per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pavirtina, jog K. J., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminė atstovė L. J. laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo (atsisakymo) priimti palikimo nepilnamečių vaikų vardu dėl nežinojimo nei apie palikėjo mirtį nei apie mirusiojo D. J. palikimą, ir praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus nepilnamečio vaiko interesus, teismas sprendžia, kad pareiškėja, atstovaudama savo nepilnamečio vaiko interesus, per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl objektyvių priežasčių, kas sudaro pagrindą šias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

11. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tėvai norėdami savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą turi gauti išankstinį teismo leidimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, privalo atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismo leidimų išdavimo praktiką, nurodė, kad pareiškėjai prašyme dėl teismo leidimo priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi, taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo apibendrinimas 2011 m. rugsėjo 8 d. nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35, Teismų praktika, 2011, 35). Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles.

12. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog palikimą sudaro lėšos, esančios „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) - 775,38 Eur, ir Pensijų kaupino sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) fondo vienetų likutis - 814,478 vnt., tačiau matyti, jog dėl mirusiojo D. J. kreditorinių įsipareigojimų notarė duomenų neturi. Pareiškėja prašo išduoti leidimą K. J., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti tėvo D. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą. Pareiškimo faktiniame pagrinde nurodo, jog mirusiojo palikimas priimtinas sudarant jo turto apyrašą. Nepilnametis K. J. yra palikėjo D. J. vaikaitis, palikėjo įpėdinis. Jis savarankiškai negali atlikti procedūrų, susijusių su palikimo priėmimu. Pareiškėja yra įstatyminė nepilnamečio atstovė, ji gali savo vaiko vardu priimti palikimą. Skyrius neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Sutiktina su Skyriaus išvadoje pateiktai argumentais, jog sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kurios nurodo, kad, įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tuo tarpu CK 5.53 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, todėl palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami.

13. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, Skyriaus išvadą, matyti, kad mirusiojo D. J. palikimo priėmimas pagal turto apyrašą nesukels neigiamų padarinių nepilnamečio K. J. interesams, todėl ir šioje dalyje pareiškėjos prašymas tenkinamas, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko K. J. vardu įstatyminiu pagrindu priklausantį D. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal turto apyrašą (CPK 178, 185, 376, 582 straipsniai, CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnis).

14. CPK 582 straipsnio 12 dalis bei CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, jog šiose bylose dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl bylinėjimosi išlaidų pritiesimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos atstovo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo.

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečio vaiko K. J. atstovei pagal įstatymą L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusio D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Leisti nepilnamečio vaiko K. J. atstovei pagal įstatymą L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini) mirusio D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą pagal turto apyrašą.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo leisti priimti palikimą per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, kitoje dalyje nutartis neskundžiama.