Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei J. D., dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, bei atsakovės J. D. priešieškinį A. D., dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad A. D. ir J. D. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 138. Abiems sutuoktiniams tai antroji santuoka. Šalys bendrų vaikų nesusilaukė. Prieš santuoką, tai yra 2011 m. spalio 12 d. ieškovas ir atsakovė sudarė vedybinę sutartį pagal kurią susitarė dėl turto visiško atskirumo teisinio režimo. Ši vedybų sutartis 2011 m. spalio 27 d. buvo įregistruota vedybų sutarčių registre.

Dėl santuokos nutraukimo

24 Ieškovas ir atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu sutarė, kad šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Šalys taikytis neketina, sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Ieškovo nuomone, šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės nuomone santuoka nutrūko tik dėl ieškovo kaltės.

P. C. kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio (santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės) nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau sutuoktiniui, kuris remiasi aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcija dėl santuokos iširimo, tenka pareiga įrodyti tas faktines aplinkybes (pvz. santuokinę neištikimybę, žiaurų elgesį). Tuo tarpu sutuoktiniui, kuris neigia santuokos iširimo prezumpciją, tenka pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kurios neigia pačios prezumpcijos buvimą, pavyzdžiui, tenka pareiga įrodyti, kad jis buvo ištikimas, ir (arba) įrodyti aplinkybes, kad santuoka faktiškai iširo dėl kitų priežasčių.

15 Ieškovas ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės grindžia tuo, kad santuokos metu kartu negyveno, teigė, kad jis liko gyventi (duomenys neskelbtini) rajone, atsakovė – (duomenys neskelbtini), susitikdavo tik savaitgaliais kai atsakovė atvykdavo medžioti. Tvirtino, kad atsakovė susituokė tik dėl to, kad ją kaip šeimos narę priimtų į medžiotojų būrelį, kad jo namuose galėtų laikyti medžioklinius ginklus. Nurodė, kad amžiaus skirtumas, nuolatiniai konfliktai ir gyvenimas atskirai atšaldė jausmus ir jų santuoka iširo galutinai. Atsakovė tvirtino, kad su ieškovu susituokė, nes abu vienas kitą labai mylėjo. Tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir susituokę gyveno kartu ieškovo mamos namuose, (duomenys neskelbtini) rajone, planavo ir kūrė bendrą ateitį, gyveno santuokinį gyvenimą.

Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ieškovas nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad po santuokos sudarymo jie kartu kaip sutuoktiniai negyveno, nevedė bendro ūkio paneigė atsakovė, tvirtindama, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir susituokę jie gyveno ieškovo mamos namuose (duomenys neskelbtini) rajone. Kad šalys gyveno kartu patvirtina atsakovės pateiktos fotonuotraukos, taip pat šią aplinkybę patvirtino liudytoja K. L., nurodydama, kad mama iki santuokos sudarymo ir po santuokos gyveno pas ieškovą (duomenys neskelbtini) rajone, ji su broliu liko gyventi su seneliais (duomenys neskelbtini). Teigė, kad mama dažnai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), tačiau visada grįždavo pas sutuoktinį į (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, kad atsakovė turėjo du nepilnamečius vaikus, kurie po santuokos sudarymo liko gyventi (duomenys neskelbtini), atsakovės tėvų namuose, be to, atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), todėl jos veiksmai, kai ji dažnai važiuodavo į darbą (duomenys neskelbtini) ar prižiūrėti nepilnamečius vaikus, vėliau ir sergančius tėvus negali būti vertinami kaip pažeidžiantys sutuoktinio pareigas. Juo labiau, kad ieškovas tam neprieštaravo, nes ir pats turėjo tris vaikus. Be to, ieškovas neturėjo savo atskiro būsto, kur atsakovė būtų galėjusi apsigyventi kartu su vaikais, jis neturėjo ir oficialaus darbo, nes kaip pats nurodė dar iki santuokos sudarymo turėjo didelių įsiskolinimų, kuriuos išieškojo antstoliai. Todėl ieškovė privalėjo dažnai būti (duomenys neskelbtini), kad galėtų dirbti, pasirūpinti vaikais ir tėvais. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė susituokė su juo tik dėl to, kad ją, kaip šeimos narę priimtų į medžiotojų būrelį ir, kad jo namuose galėtų laikyti medžioklinius ginklus. Atsakovė šių aplinkybių nepripažino, priešingai, ji teigė, kad su ieškovu susituokė nes jį mylėjo, o medžioklė buvo ir iki šiol yra jų bendras pomėgis ir laisvalaikio praleidimo būdas. Kad atsakovė su ieškovu planavo bendrą ateitį patvirtina pateiktas medicininis dokumentas apie jos nėštumą.

Taigi, ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė, kad atsakovė būtų iš esmės pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas ir, kad dėl jos kaltės bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas pažymi, kad emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeiminių pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui.

17 Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, teigė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio neištikimybės bei jo žiauraus elgesio su ja. Nurodė, kad ieškovas jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą 2013 m. spalio 29 d. bei 2019 m. gruodžio 27 d., nuolatos ją žemino, užgauliojo, nuo 2018 metų tris kartus buvo jai neištikimas. Teigė, kad ji jam atleisdavo, nes jį labai mylėjo, norėjo išsaugoti santuoką. Ieškovas nepripažino, kad atsakovės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, ar būtų buvęs jai neištikimas. Pripažino, kad jis dažnai konfliktuodavo su atsakove, tačiau, jo teigimu, tai būdavo tik žodiniai konfliktai. Pripažino, kad tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir realiai bendraudavo su pažįstamomis moterimis, tačiau jokių intymių santykių neturėjo.

Atsakovės teismui pateikta 2013 m. spalio 30 d. specialisto išvada patvirtina, kad 2013 m. spalio 29 d. J. D. buvo padarytos poodinės kraujosruvos blauzdoje ir dilbyje. Atsakovė teismo ekspertui nurodė, kad ją sužalojo vyras suduodamas kumščiais ir spardydamas. A. D. teisme šios aplinkybes nepripažino. Iš pateiktų įrodymų teismas neturi pagrindo teigti, kad būtent ieškovas padarė nurodytus sužalojimus. Dėl šio įvykio J. D. į policiją nesikreipė, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas, kad sužalojimus padarė jos sutuoktinis, nebuvo nustatyta. Taip pat, atsakovės paaiškinimais, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimais nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 27 d. J. D. kreipėsi į policiją, nurodydama, kad 2019 m. gruodžio 27 d. namuose (duomenys neskelbtini) konflikto metu sutuoktinis delnu sudavė jai vieną smūgį į pakaušį bei keletą kartų į smilkinį, sukeldamas fizinį skausmą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Atlikus tyrimą, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras 2020 m. vasario 18 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nustačius, kad A. D. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Buvo konstatuota, kad tyrimo metu nesurinkta objektyvių, patikimų duomenų, kad A. D. būtų smurtavę sutuoktinės atžvilgiu. J. D. parodymų apie fizinį smurtą nepatvirtino kiti įrodymai. Teismo medicinos ekspertas, remdamasis pateiktais medicinos dokumentais, jokių sužalojimų J. D. kūne nenustatė. J. D. apskundė nutarimą aukštesniajam prokurorui. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2020 m. kovo 25 d. nutarimu skundą atmetė ir atsisakė panaikinti skundžiamą nutarimą. Šio nutarimo J. D. neskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra įsiteisėjęs ir teismas neturi pagrindo teigti, kad jis yra neteisėtas. Atsakovė nepateikė teismui kitų neginčijamų įrodymų, kad 2019 m.gruodžio 27 d. ieškovas būtų vartojęs jos atžvigiu fizinį smurtą. Apklausta liudytoja K. L. nurodė, kad yra mačiusi kaip ieškovas vartoja smurtą savo sūnaus atžvilgiu. Pati tiesiogiai nematė, kad A. D. būtų vartojęs smurtą jos mamos atžvilgiu, teigė, kad gyvena D. B. ir šias aplinkybes žino tik iš mamos pasakojimo. Atsakovė sutuoktinio kaltę dėl fizinio smurto vartojimo įrodinėjo iš esmės tik savo paaiškinimais, tačiau tiek atsakovė, tiek ieškovas turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi, iš byloje esančių įrodymų teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas santuokos metu būtų žiauriai elgęsis su atsakove.

Atsakovė priešieškinyje ir teisme taip pat teigė, kad santuoka iširo, nes A. D. buvo jai neištikimas. Nurodė, kad sutuoktinis nuo 2018 metų daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, įvairiuose pažinčių portaluose. Perskaičiusi jo susirašinėjimus, pamatė, kad jis artimai bendrauja su jai nepažįstamomis moterimis. Susisiekusi telefonu su viena iš tų moterų, ji patvirtino, kad su jos vyru turėjo lytinių santykių. Sutuoktiniui pradėjus bendrauti su V. Š., pastaroji pati susisiekė su ja, klausė, ar jie kartu nebegyvena ir jai pranešus, kad gyvena santuokoje, pati nutraukė su juo santykius. Tvirtino, kad nuo 2021 metų pradžios sutuoktinis artimai bendrauja su L. B., jų bendra nuotrauka buvo įdėta socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekusi telefonu su L. B., pastaroji jai patvirtino, kad jie su ieškovu kuria bendrą gyvenimą. Ieškovas pripažino, kad socialiniuose tinkluose bendrauja su kitomis moterimis, joms parodo dėmesį, neneigė, kad bendravo su V. Š., sakė, kad ji yra jo pažįstama, patvirtino, kad L. B. yra jo draugė, tačiau neigė turėjęs su moterimis intymių santykių. Atsakovės pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovas 2018 metais socialiniuose tinkluose dalyvaudavo pažinčių ir bendravimo grupėse (pvz., pažintys kam per 40), ieškojo artimų ryšių ir bendravo su V. Š.. L. B. pripažino, kad ji su A. D. bendrauja nuo 2020 m. gruodžio mėnesio. Liudytoja neigė artimus intymius ryšius su ieškovu, tvirtino, kad yra tik geri draugai, kad juos sieja bendri interesai, menas, bitininkystė. Liudytoja patvirtino, kad ji bendrauja su ieškovu elektroninių ryšių priemonėmis, yra įkėlusi socialiniuose tinkluose ir bendrą jų nuotrauką, yra buvusi jo namuose, kartu šventė jo gimtadienį. Taip pat patvirtino, kad J. D. jai dažnai rašydavo per „messenger“ ir vieną kartą jai parašė, kad planuoja gyvenimą su A. D., galvojo, kad tuomet ji nuo jos atstos.

Iš aptartų įrodymų yra pagrindas teigti, kad ieškovas, gyvendamas santuokoje ieškojo pažinčių su kitomis moterimis, su jomis bendravo tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir susitikdamas. Tokie santykiai su priešinga lytimi atsakovės buvo suprantami kaip neištikimybė ir neabejotinai darė neigiamą įtaką poros šeimyniniam gyvenimui. Visgi, teismas pripažįsta, kad atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, kuriuos būtų galima vertinti kaip akivaizdžią ieškovo neištikimybę su kita moterimi. Pažymėtina, kad A. D. su L. B. pradėjo bendrauti nuo 2021 metų pradžios, tai yra po to, kai sutuoktiniai nors ir būdami santuokoje, tačiau jau buvo nutraukę šeiminius santykius ir gyveno skyrium. Teismas įvertinęs įrodymų visumą sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad santuoka iširo dėl to, jog ieškovas buvo neištikimas, nes šioms aplinkybėms įrodyti nepateikta pakankamai įrodymų, tačiau yra pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė kitas sutuoktinio pareigas.

21 Pažymėtina, kad santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

2Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovas nebuvo lojalus atsakovės atžvilgiu, ieškodamas pažinčių su kitomis moterimis, su jomis artimai bendraudamas, nerodė atsakovei pagarbos, ją žemino. Toks ieškovo elgesys yra pakankama priežastis pripažinti, kad jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tokiu savo elgesiu jis prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Byloje pateikta įrodymų, kad atsakovas dažnai bendravo su kita moterimi, tam teikė didesnę reikšmę nei bendravimui su sutuoktine ir taip supriešino asmeninius interesus su sutuoktinės interesais. Teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Iš esmės ieškovas ir pats pripažino, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas ir atsakovė daugiau kaip metai laiko, tai yra nuo 2020 m. gruodžio mėnesio nebegyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio, sutuoktiniai taikytis ir atkurti santuokos ryšių nenori. Yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Atsakovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokos metu turėta pavardė – (duomenys neskelbtini), o ieškovui prigimtinė pavardė – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo. Jie bendrų vaikų nesusilaukė. Nėra duomenų, kad gyvendami santuokoje būtų įgiję kreditorinių įsiskolinimų.

Sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nustatyta, kad A. D. ir J. D. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) iki santuokos sudarymo, tai yra (duomenys neskelbtini). sudarė vedybinę sutartį, kurioje aptarė sutuoktinių turtui taikomą teisinį režimą. Šalys susitarė, kad visas nekilnojamas turtas, kuris įgytas iki santuokos sudarymo bei bus įgytas santuokos metu ateityje yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu jis yra įgytas ir įregistruotas. Kilnojamas turtas įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Indėliai bankuose yra laikoma sutuoktinio, kurio vardu yra atidaryta sąskaita, asmenine nuosavybe.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovė 2019 m. spalio 15 d. paveldėjo dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 21 d. ji nusipirko žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad atsakovė santuokos metu įsigijo transporto priemones O. V. bei T. R.. Šis turtas nedalintinas, jis yra įsigytas ir įregistruotas J. D. vardu ir tai yra jos asmeninė nuosavybė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti 9000 Eur neturtinės žalos. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), remiantis anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, jis buvo nelojalus, nuo 2018 m. artimai bendravo su kitomis moterimis, nerodė atsakovei pagarbos, ją žemino. Atsakovė, siekdama išsaugoti šeimą bendravo su moterimis, siekė, kad jos nutrauktų su jos sutuoktiniu ryšius. Tai patvirtina pateikti elektroniniai susirašinėjimai. Akivaizdu, kad dėl ieškovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą tiek paties sutuoktinio, tiek ir moterų, kurios bendravo su juo, garbės ir orumo sumenkinimą, sutuoktinio vertės sutrypimą, reputacijos pablogėjimas, buvo sugriauti jos lūkesčiai turėti darnią šeimą. Dėl patirtų išgyvenimų atsakovei buvo teikiama psichologinė pagalba specializuotame pagalbos centre. Tai patvirtina Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro 2021 m. gruodžio 15 d. pažyma.

Įvertinus šalių santuokos trukmę, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, laipsnį, šalių turtinę padėtį, taip pat aplinkybę, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos patirti išgyvenimai būtų pakenkę jos tolesniam gyvenimui ar sveikatai, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, iš ieškovo atsakovei priteistina 1000 Eur neturtinės žalos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 857 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 85 Eur žyminis mokestis už priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktio kaltei ir 772 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti. Ieškovo ir atsakovės patirtas išlaidas patvirtina šalių pateikti rašytiniai įrodymai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovas į teismą kreipėsi su reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jo reikalavimas tenkintas iš dalies, kas procentine išraiška sudaro 50 procentų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 50 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė priešieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės (reikalavimas patenkintas visiškai, kas procentine išraiška sudaro 100 procentų); 2) priteisti 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (reikalavimas tenkintas iš dalies, priteisiant 1000 Eur, kas procentine išraiška sudaro 11,12 procentų). Taigi, atsakovės priešieškinis tenkintas 55,56 procentus (111,12:2=55,56). Atsakovei iš ieškovo priteistinas 85 Eur žyminis mokestis, nes pilnai buvo tenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir 428,92 Eur (772x55,56%) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, viso priteistina 513,92 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus tarpusavio vienarūšių (piniginių) reikalavimų įskaitymą (513,92 Eur – 300 Eur), atsakovei iš ieškovo priteistina 213,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių nepriteistinos, nes jos nežymiai viršija minimalią nustatytą sumą, kuri gali būti priteisiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį ir priešieškinį iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 138, dėl ieškovo A. D. kaltės.

Palikti ieškovui ir atsakovei santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. D. J. D. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmesti.

Priteisti iš A. D. J. D. 213,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Išsiųsti šį sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos, santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.