Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio mėn. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad jis nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2014 m. buvo laikomas Lukiškių TI-K, tačiau nebuvo užtikrintos gyvenamųjų vietų buities sąlygos, atitinkančios higienos normas. Pareiškėjas nurodė, kad jam teko labai mažai ploto, kad asmens ar daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, kad buvo suteikiama galimybė pasivaikščioti tik vieną valandą. Šio skundo pagrindu buvo iškelta administracinė byla Nr. I-5563-331/2015. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2015 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš šio teismo sprendimo turinio matyti, kad byloje buvo nagrinėjama, ar pareiškėjo gyvenimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2013-08-28, kai pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K. Byloje buvo vertinamas pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas, kamerose buvusi drėgmė, temperatūra, apšvietimas, pasivaikščiojimo trukmė.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2010-04-02 iki 2015-05-26, o skundo reikalavimo pagrindas tas, kad, pareiškėjo nuomone, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, reikšdamas skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-5563-331/2015, reikalavimų šiomis aplinkybėmis negrindė, be to, nurodė iš dalies kitą laikotarpį, kuomet, jo teigimu, nebuvo užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo turinio matyti, kad administracinėje byloje Nr. I-5563-331/2015 teismas nenagrinėjo sanitarinių mazgų Lukiškių TI-K kamerose įrengimo atitikties teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas nėra tapatus administracinėje byloje Nr. I-5563-331/2015 išnagrinėtam skundui. Taigi nėra pagrindo nutraukti šios bylos remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktu.

Iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 15-20), papildomuose paaiškinimuose (t. 1, b. l. 175), apskaitos kortelėse (t. 1, b. l. 21-45), atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. I-5563-331/2015 pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis nuo 2010-04-02 iki 2011-10-04 (2010-04-02 – 2010-04-06, 2010-08-24 – 2010-08-25, 2010-09-10 – 2010-09-14, 2010-11-09 – 2010-11-10, 2010-11-26 – 2010-11-30, 2011-01-25 – 2011-01-26, 2011-02-10 – 2011-02-15, 2011-03-01 – 2011-03-02, 2011-03-09 – 2011-03-15, 2011-04-12 – 2011-04-19, 2011-05-05 – 2011-05-10, 2011-05-31 – 2011-06-01, 2011-06-10 – 2011-06-14, 2011-06-21 – 2011-06-22, 2011-07-15 – 2011-07-19, 2011-08-16 – 2011-08-17, 2011-08-19 – 2011-08-23, 2011-09-20 – 2011-09-21, 2011-09-29 – 2011-10-04), nuo 2012-02-03 iki 2013-08-28 (2012-02-03 – 2012-03-07, 2012-02-22 – 2012-02-23, 2012-03-02 – 2012-03-06, 2012-03-27 – 2012-03-29, 2012-04-17 – 2012-04-19, 2012-04-25 – 2012-04-30, 2012-06-05 – 2012-06-06, 2012-07-17 – 2012-07-24, 2012-08-21 – 2012-08-22, 2012-08-28 – 2012-09-06, 2012-09-14 – 2012-09-18, 2012-09-25 – 2012-10-01, 2012-10-10 – 2012-10-16, 2012-11-20 – 2012-11-27, 2012-12-04 – 2012-12-11, 2013-01-02 – 2013-01-03, 2013-01-23 – 2013-02-13, 2013-02-19 – 2013-02-26, 2013-03-12 – 2013-03-28, 2013-04-03 – 2013-04-23, 2013-05-10 – 2013-05-16, 2013-06-11 – 2013-06-18, 2013-07-09 – 2013-07-10, 2013-07-17 – 2013-07-23, 2013-08-27 – 2013-08-28) ir nuo 2015-05-12 iki 2015-05-26 kamerose Nr. 107, 108, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 119, 120, 121, 122, 124, 204, 206, 262, 267, 274, 281, 289, 310, 311, 312, 314, 315, 356, 366, 379, 380, 388, 389, 391, 397, 398, 399, 400, 404.

Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN) 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. HN 2 punktas nustato, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Iš teismų praktikoje nusistovėjusių įrodinėjimo taisyklių tokio pobūdžio bylose matyti, kad pareiškėjui, pateikusiam reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tenka pareiga nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė pakankamai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pirmiausia, pareiškėjas nurodo, kad visose kamerose, kuriose jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtų tualeto reikmenų lentynėlių. Antra, pareiškėjas nurodo, kad konkrečiose kamerose (Nr. 388, 389, 391, 397, 398, 400, 404) nebuvo įrengtas unitazas. Taigi atsakovo atstovui tenka pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Tačiau atsakovo atstovas įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl sanitariniuose mazguose neįrengtų tualeto reikmenų lentynėlių, nepateikė, jų iš esmės neneigė. Kad tam tikrose kamerose, tarp jų kameroje Nr. 398, sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtos tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-09-22, 2013-09-17 patikrinimo aktai (t. 1, b. l. 86, 88). Atsakovo atstovo argumentai, kad tualeto reikmenų spintelių (lentynėlių) įrengimo reikalavimas šiuo atveju netaikomas, nepagrįsti. Tokių spintelių (lentynėlių) įrengimas nėra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl HN 2 punkte nustatyta išimtimi, kuomet netaikomi HN reikalavimai, negalima vadovautis. Iš atsakovo atstovo į bylą pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-12-13 patikrinimo akto (t. 1, b. l. 89-90) matyti, kad kameroje Nr. 398 sanitariniame mazge buvo įrengtas unitazas. Kita vertus, duomenų, kad kitose pareiškėjo nurodytose kamerose buvo įrengtas unitazas, teismui nepateikta.

Atsakovo atstovas teismui paaiškino, kad sanitarinis mazgas nuo likusio gyvenamosios patalpos ploto yra atskirtas pertvara. Ši aplinkybė yra matoma ir iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų. HN reikalavimas sanitarinius mazgus įrengti atskirose patalpose susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl remiantis HN 2 punktu Lukiškių TI-K nėra privalomas. Vis dėlto, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Todėl Lukiškių TI-K turėjo pareigą, net ir nesant galimybės atlikti pastato ar patalpų rekonstrukcijos ir įrengti sanitarinių mazgų atskirose patalpose, užtikrinti suimtųjų galimybę privačiai naudotis sanitariniais mazgais. Kaip minėta, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numatė pareigą, esant galimybių, sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto. Teismo vertinimu, vien tik pertvaros buvimas visiško privatumo naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrino. Atsakovo atstovas nepagrindė, kad nebuvo objektyvių galimybių visiškai izoliuoti sanitarinių mazgų. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstais pripažintini pareiškėjo skundo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo gyvenimo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, o sanitariniai mazgai buvo įrengti dalinai netinkamai. Taigi šiais aspektais įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad nors byloje nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, tačiau šie išgyvenimai, nepatogumai, atsižvelgiant į jų pobūdį, nebuvo itin intensyvūs. Nėra duomenų, jog byloje nustatyti pažeidimai (netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniais mazgais) sukėlė pareiškėjui reikšmingas ar nepataisomas pasekmes. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl šių pažeidimų patyrė didelę neturtinę žalą, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kad sutriko jo visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, kad sumažėjo pasitikėjimas savimi, kad iki šiol negali ramiai miegoti, nėra pagrindžiami įtikinamais faktiniais duomenimis. Atsižvelgtina, kad pažeidimus lėmė ne sąmoningi atsakovo atstovo veiksmai, siekis išskirti pareiškėją iš kitų asmenų, bet objektyviai susiklosčiusi būklė įstaigoje. Be to, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas epizodiškai, su pertraukomis, kai kuriais laikotarpiais pareiškėjas gyveno vienas, o tam tikrais laikotarpiais kartu su dar vienu asmeniu. Tokiomis aplinkybėmis, pareiškėjo privatumo neužtikrinimas buvo minimalus. Kaip minėta, administracinėje byloje Nr. I-5563-331/2015 teismas jau įvertino pareiškėjo nurodytų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K visumą ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Atsižvelgęs į šiuos argumentus, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju papildomos piniginės sumos neturtinės žalos atlyginimui priteisimas būtų neadekvatus pažeidimo pobūdžiui ir patirtiems neigiamiems išgyvenimams, o pakankama ir teisinga satisfakcija laikytina paties teisės pažeidimo pripažinimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. Č. skundą iš dalies tenkinti.

Pripažinti, kad nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. buvo pažeista pareiškėjo A. Č. teisė į teisės aktuose nustatytas gyvenimo sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Pareiškėjo A. Č. skundo reikalavimą dėl 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.