- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-1365-324/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12318-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Delka“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SRS Servisas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delka“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-188-877/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SRS Servisas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 301,69 Eur skolos, 451,22 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovei teikė transporto priemonių nuomos ir transporto priemonių remonto paslaugas nuo 2009 m. Automobilių nuomai šalys sudarė paslaugų teikimo sutartis, dėl automobilių remonto paslaugų sudarė žodines sutartis. 2009–2014 m. paslaugų suteikė už 28 799,75 Eur. Atsakovė neatsiskaitė už automobilio Opel Zafira remontą 266,65 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEL 0002376, nevisiškai atsiskaitė už automobilio Renault Kangoo nuomą 140,18 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEL 0002344. Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, paskaičiavo 451,22 Eur delspinigių. Įsiskolinimą patvirtino 2015 m. kovo 23 d. aktas Nr. 2 dėl skolų suderinimo, 2015 m. kovo 23 d. aktas Nr. 1 dėl skolų suderinimo, 2015 m. lapkričio 13 d. aktas Nr. 1 dėl skolų suderinimo ir 2016 m. kovo 31 d. aktas Nr. 5 dėl skolų suderinimo. Aktus išsiuntė atsakovei, atsakovė dėl jų prieštaravimų nepateikė, todėl aktus laiko teisingais.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 35,04 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 670,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nustatė, kad šalys susitarė sąskaitas apmokėti tik jas įmonių atstovams suderinus. Sąskaitos siuntimą elektroniniu paštu laikė šalių sutarta papildoma informavimo priemone. Ieškovės išrašytos ir atsakovės pasirašytos PVM sąskaitos faktūros atliko ir atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo darbų akto vaidmenį. Sprendė, kad PVM sąskaita faktūra Serija DEL Nr. 0002376 nepatvirtina joje nurodytų paslaugų atlikimo: sąskaita atsakovės nepasirašyta kaip įprasta pagal šalių praktiką, sąskaitoje nėra nurodytas lengvojo automobilio modelis ir valstybinis numeris. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei suteikė paslaugas, nurodytas toje sąskaitoje. Nesant rašytinės sutarties, paslaugų užsakymo ir transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktų, teismas didesnę įrodomąją reikšmę teikė liudytojų parodymams, o ne ieškovės išrašytai PVM sąskaitai faktūrai. Atsakovei neužsakius paslaugų, jai nekyla pareiga šios sąskaitos apmokėti. Iš atsakovės priteisė skolą už automobilio nuomos paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija DEL Nr. 0002344. Sprendė, kad atsakovė neturėjo teisės reikalauti iš ieškovės atsiskaityti pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už avarinį nuomoto automobilio atrakinimą, nes nepateikė įrodymų, kad automobilis užsitrenkė dėl ieškovės kaltės. Atsakovė negalėjo atlikti vienašalio įskaitymo, kadangi nebeliko vienos iš įskaitymo sąlygų – reikalavimas nelaikytinas priešpriešiniu. Sprendė, kad vienašališkas delspinigių normos nurodymas PVM sąskaitoje faktūroje nėra tinkamai įformintas susitarimas dėl delspinigių dydžio. Automobilių nuomos sutartis į bylą nėra pateikta, todėl ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 0,5 proc. delspinigių priteisimo. Nustatė, kad patenkino 4,65 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė patyrė 353 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės priteistina 16,41 Eur. Atsakovės prašomos priteisti 720 Eur bylinėjimosi išlaidos faktiškai patirtos ir pagrįstos įrodymais, atitinka teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius. Bylos nagrinėjimui rengtasi paruošiamaisiais dokumentais, atstovo parengti procesiniai dokumentai itin kokybiški, paremti aktualių ir sutarčių vykdymo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, naujausia teismų praktikos analize, juose atsikertama į kiekvieną ieškovės argumentą, todėl jų parengimas pareikalavo didelių atsakovės atstovo darbo ir laiko sąnaudų. Didžioji ieškovės reikalavimų dalis pripažinta nepagrįsta. Nors byla teisine prasme nėra sudėtinga, ieškinio suma sąlyginai nedidelė, tačiau šalys yra juridiniai asmenys, todėl teismas prašomos priteisti sumos nelaikė neprotinga ir pernelyg didele. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovės priteisė 686,52 Eur. Šalims priteistinas sumas įskaitė tarpusavyje.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti 266,65 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pakeisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovė pažeidė prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti, todėl jai kyla civilinė teisinė atsakomybė pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį. Teismas prisiėmė aktyvų vaidmenį, viršijo ieškinio reikalavimo ribas, kas daro sprendimą negaliojančiu. Ieškovė prašė priteisti skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą DEL Nr. 0002376, delspinigius ir palūkanas. Atsakovė įrodinėjo, kad tokios sąskaitos negavo, jos neįtraukė į buhalteriją, niekada nepripažino sąskaitoje faktūroje DEL Nr. 0002376 įrašytų ūkinių įvykių, tačiau sąskaitos faktūros neginčijo. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo nusistovėję santykiai, kai dėl atliekamų automobilių remonto darbų ir kainos buvo tariamasi atvežus transporto priemonę, darbų užsakymo ir priėmimo–perdavimo aktai nebuvo rašomi, o sąskaitos faktūros atsakovei buvo teikiamos elektroniniu paštu. Akivaizdu, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra DEL N r. 0002376 buvo išrašyta analogiškomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sąskaitas atsakovei siuntė tik elektroniniu paštu laikotarpiu iki 2015 m. liepos mėn., tačiau ginčo sąskaita parengta 2015 m. rugpjūčio 1 d., taigi šalių santykiai iki 2015 m. liepos mėn. nėra bylos dalykas. Atsakovė neįrodė teiginių, kad visas sąskaitas šalys aptardavo ir tvirtindavo. Tai paneigia atsakovės apmokėtos, tačiau nepasirašytos sąskaitos faktūros (2014 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DEL Nr. 0002344), antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nepagrįsti teismo argumentai, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta automobilio markė, Joje aiškiai nurodyta, kad buvo tvarkomas automobilis Opel Zafira. Liudytoju apklaustas R. R. patvirtino, kad jų įmonėje yra transporto priemonės Opel Zafira, kurios buvo remontuojamos, kad po automobilio remonto jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu ieškovei nereiškė. Laikant įrodyta aplinkybę, kad atsakovė pateikė Opel Sintra, kuri vėliau buvo tvarkoma UAB „Detalitos“, PVM sąskaitose faktūrose DEL Nr. 0002376 ir DSER Nr. 010123 nurodyti skirtingi remonto darbai. Sąskaitoje DEL Nr. 0002376 nurodyta, kad buvo tvarkomas įtempimo diržas, įtempimo diržo guolis, automobilio elektrinė dalis, generatoriaus diržas ir stabdžiai, o sąskaitoje DSER Nr. 010123 – galiniai stabdžiai, rankinis stabdis, keičiamos lemputės, reguliuojami žibintai. Atsakovei siuntė skolų suderinimo aktus, tačiau atsakovė neginčijo PVM sąskaitos faktūros DEL Nr. 0002376, skolų suderinimo aktų (2015 m. kovo 23 d. aktas Nr. 2, 2015 m. kovo 23 d. aktas Nr. 1, 2015 m. lapkričio 13 d. aktas Nr. 1, 2016 m. kovo 31 d. aktas Nr. 5). Kauno apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-374-773/2016, kurioje atsakovė UAB „SRS Servisas“ vengė atsiskaityti su asmenimis už atliktus statybos darbus. Tai yra ne pirmas kartas, kai atsakovė siekia išvengti piniginių lėšų mokėjimo.Teismui konstatavus, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, tačiau nustačius, kad nagrinėjama civilinė byla nebuvo teisine prasme sudėtinga, kad ieškinio suma yra netgi tris kartus mažesnė, advokato sugaišto laiko ir darbo sąnaudos nebuvo didelės, nepagrįstai priteista 670,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė nenurodo, kokiu būdu teismas viršijo ieškinio ribas, kokias CPK normas ar teisės aiškinimo taisykles pažeidė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalių santykių ir nusistovėjusios dalykinės praktikos turinys buvo kitoks, nei nurodė atsakovė. Ieškovė išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir jas kartais siųsdavo elektroniniu paštu. Dėl nuolatinio ieškovės nesąžiningumo atsakovė sąskaitų neapmokėdavo iš karto. Atsakovė tikrindavo, ar į sąskaitas įrašyti darbai atitinka tikrovę. Ieškovė visada atvykdavo pas atsakovę su popieriniais PVM sąskaitų faktūrų egzemplioriais aptarti sąskaitų turinį. Atsakovė įvertindavo, ar sąskaitose nurodyti automobilių remonto darbai iš tikrųjų atlikti, ir tik įsitikinusi sąskaitų teisingumu jas pasirašydavo ir apmokėdavo. PVM sąskaitos faktūros išrašymas savaime neįrodo, kad pardavėjas įvykdė pareigą perduoti prekes ar paslaugas pirkėjui, jeigu pirkėjas nepatvirtina jų gavimo parašu. Ieškovė neteisingai nurodo, kad PVM sąskaita faktūra DEL Nr. 0002344 įrodo, kad atsakovė sąskaitas apmokėdavo jų parašu netvirtindama. Atsakovės buhalterinėje apskaitoje ši sąskaita patvirtinta atsakingų asmenų parašais. Atsakovė niekada nesutiko su reikalavimu pagal PVM sąskaitą faktūrą DEL Nr. 0002376.Atsakovė nepagrindžia reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Ieškinio suma buvo 752,91 Eur, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ieškinio suma tris kartus mažesnė nei atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neatliko jos išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų rangos darbų, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą skundu atsakovė pateikė PVM sąskaitą faktūrą DEL Nr. 0002344, pasirašytą direktoriaus G. K.. Ją atsisakytina priimti kaip nei patvirtinančią, nei paneigiančią apeliantės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė yra apmokėjusi savo atsakingų asmenų nepasirašytas PVM sąskaitas faktūras – visas savo pasirašytas sąskaitas atsakovė pateikė prie atsiliepimo į ieškinį, atsikirsdama į ieškovės argumentus dėl nepasirašytų sąskaitų apmokėjimo (atsiliepimo 1,10, 2.3, 2.4 punktai); neaišku, kada PVM sąskaita faktūra DEL Nr. 0002344 buvo pasirašyta; atsiskaitymas pagal šią sąskaitą nėra apeliacijos dalykas (CPK 180 straipsnis).
Dėl apmokėjimo pagal sąskaitą faktūrą DEL Nr. 0002376
Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimus. Nepagrįstai aktyvų teismo vaidmenį ji sieja su teismo vertinimu, ar ieškovė suteikė atsakovei PVM sąskaitoje faktūroje DEL Nr. 0002376 nurodytas paslaugas, nors atsakovė šios sąskaitos neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo atliktas vertinimas nėra nei rungimosi principo pažeidimas, nei ieškinio reikalavimų viršijimas. Nurodyto argumento įvertinimui svarbus ginčo santykių teisinis kvalifikavimas, kurio neatliko pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių susitarimas dėl transporto priemonių remonto darbų ir jo vykdymas atitinka CK 6.644 straipsnyje reglamentuotą rangos sutarties sampratą. Remiantis CK 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Atsakovės materialinio teisinio reikalavimo nebuvimas, ginčijant aptariamą sąskaitą, teismo vertinimo neapribojo, nes tokios pareigos atsakovė neturėjo. PVM sąskaitos faktūros sąvoka apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnyje, pagal kurį ji yra šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Tiesioginė jos paskirtis – apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu momento nustatymas (PVM įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nurodė, kad minima sąskaita įformino transporto priemonės Opel Zafira remonto paslaugų suteikimą. Kaip apskaitos dokumentas, PVM sąskaita faktūra turi atitikti Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Remiantis pastarojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. PVM sąskaita faktūra DEL nr. 0002376 nėra ieškovės atsakingo asmens elektroniniu parašu patvirtintas elektroninis dokumentas. Ją kaip popierinio dokumento kopiją ieškovė atsakovei išsiuntė elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad šiame dokumente nėra ne tik atsakovės atsakingo asmens patvirtinimo apie jame nurodytų paslaugų priėmimą, joje nurodytų paslaugų suteikimo fakto parašu nėra patvirtinęs ir ją išdavęs ieškovės įmonės direktorius. Kadangi rangos santykiuose atliktų darbų priėmimas ir perdavimas nustatytas įforminti rašytiniu aktu, tai tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos šia leistina įrodinėjimo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007). Nesant atsakovės atsakingo asmens parašu patvirtinto darbų perdavimo– priėmimo akto (atsakovės atsakingo asmens pasirašytos PVM sąskaitos faktūros DEL Nr. 0002376), nebuvo ir ieškinio teisenos tvarka kvestionuotino objekto. Remiantis išvardintų įstatymų nuostatomis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nesant atsakovės atsakingo asmens parašu patvirtinto sąskaitoje nurodytų darbų atlikimo, nėra ir priešiniu ieškiniu ginčytino dalyko. Iš abiejų šalių tvirtinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paraiškos automobilių techninės priežiūros darbams ir priėmimo–perdavimo aktai nebuvo pildomi. Padarė išvadą, kad mėnesio pabaigoje už atliktus darbus būdavo pateikiamos PVM sąskaitos faktūros, kurios atsakovės būdavo apmokamos šalims jas aptarus ir atsakovei pasirašius. Ieškovei aptarimą ir atsakovės pasirašymą kaip būtiną apmokėjimo sąlygą neigiant, apie tai, ar ieškovė suteikė ginčo sąskaitoje nurodytas paslaugas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė iš liudytojų parodymų, sąskaitos turinio (CPK 185 straipsnis). Teismų praktika tokią galimybę pripažįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007). Atlikdamas įrodymų vertinimą, teismas įvykdė CPK 185 straipsnyje ir 270 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą, kurią apeliantė nepagrįstai įvardija neleistinu teismo aktyvumu. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu sutinka. Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad, nesant rašytine tvarka sudarytos sutarties, taip pat Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B-175 patvirtinto Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka sudarytų paslaugų užsakymo ir transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktų, didesnė įrodomoji reikšmė teiktina liudytojų parodymams, o ne ieškovės išrašytai PVM sąskaitai faktūrai, kurioje nėra įvardintas net remontuojamo automobilio numeris. Visi liudytojai parodė, kad ieškovei nebuvo pristatytas remontui sąskaitoje nurodytos markės automobilis. Atsakovė neprivalėjo ginčyti skolų suderinimo aktų, kurių ji nebuvo pasirašiusi (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Apeliantės nuoroda į kitą civilinę bylą, kurioje, jos teigimu, nustatytas atsakovės vengimas atsiskaityti, nevertintina kaip nesusijusi su ginčo dalyku.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, kad atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes, jos teigimu, ieškinio suma yra triskart mažesnė, o advokato sugaišto laiko ir darbo sąnaudos nebuvo didelės. Pareikšto ieškinio suma nebuvo triskart mažesnė, nei advokato pagalbos išlaidos (santykis 752,91/ 670,11 Eur). Kadangi šalis siejantys rangos teisiniai santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi ir perdavimo–priėmimo aktais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visų procesinių dokumentų parengimas pareikalavo tokių advokato darbo ir laiko sąnaudų, kokios jam buvo sumokėtos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog darbo ir laiko sąnaudas pagrindžia ir teismo atlikti procesiniai veiksmai byloje, kurioje pareikšto ieškinio suma palyginti nedidelė (teismo posėdžių trukmė, liudytojų apklausa; bylos specifika; sprendimo, kuriame nėra perteklinių aprašymų ir vertinimų, apimtis 6 lapai).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors advokato pagalbos išlaidos 278,30 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 punkte nustatyto dydžio, atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo parengimas nebuvo susijęs su naujų duomenų analize, iš esmės jis yra ankstesnių procesinių dokumentų santrauka, prašoma priteisti suma sumažintina iki 50 Eur.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SRS servisas“, juridinio asmens kodas 301558858, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delka“, juridinio asmens kodas 30013310, 50 (penkiasdešimt ) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.