- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-09-30
- Bylos Nr.
- 1-127-443/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00520-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. 1976 m. sausio 31 d. Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis viešuosius darbus Šakių rajono savivaldybės administracijos Lukšių seniūnijoje, gyv. duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J., esant Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. įsakymui D. J. kas mėnesį mokėti išlaikymą sūnui A. J. periodinėmis išmokomis po 1/4 dalį uždarbio, bet ne mažiau kaip po 1 MGL, nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki išlaikytinio pilnametystės, o Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimu nusprendus pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. įsakymą ir priteisti iš D. J. jo nepilnamečiui sūnui A. J. išlaikymą iki išlaikytinio pilnametystės, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt, 2009 m. birželio 29 d. vykdomąjį raštą pateikus antstoliui, 2009 m. liepos 1 d. pradėjus vykdomąją bylą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 26 d. paramos vaikui neteikė arba teikė mažesnėmis sumomis, negu priteista teismo, t. y. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 22 d. ir laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 21 d. iki 2013 m. sausio 4 d., būdamas darbingas, pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje niekur nedirbo, darbo pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje niekur neieškojo, darbo biržoje nesiregistravo, nuo 2008 m. lapkričio 27 d. iki 2011 m. sausio 7 d. dirbo užsienyje (Anglijoje), tiksliai nenustatytu laikotarpiu, galimai 2011 m. balandžio – liepos mėnesiais dirbo užsienyje (Švedijoje), kur gavo pajamas, taip pat laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. liepos 13 d., nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. liepos 20 d., nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 8 d., nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. kovo 5 d. dirbo pagal verslo liudijimą ir gavo pinigų, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 26 d. dirbo viešuosius darbus ir gavo pajamų, tačiau vaikui išlaikymo neteikė, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, galimai 2009 m. viduryje, vaiko išlaikymui pervedė 100 Lt, 2011 m. viduryje davė 200 Lt.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2008 m. rudenį jis kartu su A. J. mama V. U. išvyko į Angliją. Jis ten dirbo ir gyveno iki 2011 m. vasario ar kovo. Pastovaus darbo neturėjo, gauto uždarbio vos užteko pačiam. 2009 m. V. U. pasakė, kad kreipsis dėl alimentų, jis sutiko. Po to jis sužinojo, kad ji gauna alimentus. Iš kur, jis nesidomėjo. Vieną kartą jis siuntė pinigų vaikui vaistams. Kartą siuntė siuntinį su žaislais ir rūbais. 2011 m. balandį išvyko į Švediją, ten buvo tris mėnesius. Grįžęs davė V. U. 200 litų. Švedijoje uždirbęs, pinigų vaikui nemokėjo. Grįžęs sužinojo, kad vaikui moka valstybė, todėl nemokėjo. Po to registravosi darbo biržoje. 2012 m. liepos mėnesį, 2013 m. vasarį, kovą išsipirko patentą ir dirbo prie bažnyčių. Nuo 2013 m. balandžio dirba viešuosius darbus. Kodėl nemokėjo alimentų, nežino (b. l. 77, 80, 82-83, 86).
Nukentėjusysis A. J. parodė, kad su tėte bendrauja, gyvena visai netoli vienas nuo kito (b. l. 16).
Nukentėjusiojo atstovė V. U. parodė, kad su D. J. 2008 m. išvažiavo uždarbiauti į Angliją. Po to ji grįžo. D. liko Anglijoje dar 2-3 metus. Pinigų vaikui išlaikyti nesiuntė. Lygtai 2009 m. atsiuntė iš Anglijos apie 100 litų vaikui vaistams. 2009 m. vasarą atsiuntė siuntinį su rūbais, žaislais. Po to jis buvo Švedijoje, grįžęs turėjo pinigų, tačiau galvojo, kad valstybė mokės pinigus, o jam viskas pasinaikins. Jai buvo sunku išlaikyti vaiką, todėl ji kreipėsi dėl alimentų. D. J. apie tai žinojo ir sutiko. D. su sūnumi bendrauja, rūpinasi, tačiau neišlaiko (b. l. 17-18, 19).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo paties, nepilnamečio nukentėjusiojo A. J. atstovės V. U. parodymų, D. J. kaltę įrodo:
Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-418-630/2006, kuriuo iš D. J. priteistas išlaikymas sūnui A. J., gim. 2005 m. gegužės 15 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1/4 dalį jo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip po 1 MGL, nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki išlaikytinio pilnametystės (b. l. 29);
Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. įsakymu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš D. J. išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui A. J. iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po tris šimtus litų (b. l. 25-26);
antstolio Arūno Balčiūno parodymai apie vykdomą išieškojimą, pateikti duomenys, kuriais nustatyta, jog D. J. išlaikymo vaikui neteikė (b. l. 22, 8);
prie bylos prijungta vykdomosios bylos kopija (b. l. 43-73);
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą su priedais, iš kurių matosi, kad 2009 m. liepos 14 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi V. U. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. J., gim. 2005 m. gegužės 15 d.; fondų administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1.35-13341 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nuspręsta nuo 2009 m. liepos 22 d. A. J. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką; nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2013 m. kovo 22 d. D. J. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui sudarė 8447,90 Lt (b. l. 3-5; 7, 9);
VSDFV Marijampolės skyriaus duomenys, kuriais nustatyta, jog D. J. nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. liepos 13 d., nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. liepos 20 d., nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 8 d., nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. kovo 5 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą; nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. dirbo Šakių rajono savivaldybės administracijos Lukšių seniūnijoje. Draudžiamosios pajamos – 1013,54 Lt (b. l. 32-33);
Šakių rajono savivaldybės administracijos Lukšių seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad D. J. 2013 m. balandžio mėn. gavo 834,38 Lt uždarbį, vaiko išlaikymui atskaičiuota nebuvo (b. l. 40);
Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriaus informacija, iš kurios matyti, kad D. J. darbo biržoje registravosi laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. liepos 21 d. (darbo paieška nutraukta organizavus verslą) ir nuo 2013 m. sausio 4 d. (b. l. 35, 37);
tarnybinis pranešimas, kuriuo nustatyta, jog D. J. 2011 metais į darbo biržą nesikreipė ir joje nesiregistravo (b. l. 38);
duomenys apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, iš kurių matyti, kad D. J. 2008 m. lapkričio 27 d. išvyko iš Lietuvos į Londoną, 2011 m. sausio 7 d. atvyko į Kauno oro uostą (b. l. 112, 113).
Nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str., kadangi D. J. veiksmai atitinka šiame straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį, nes kaltinamasis veikdamas tyčia vengė išlaikyti vaiką. Iš įrodymų visumos neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, sveikatos būklę – teisiamasis yra pilnametis, į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, neteistas, administracine tvarka nebaustas; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia kaltinamajam tinkamiausia esant laisvės apribojimą, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmės dydis D. J. nustatytinas artimesnis Lietuvos Respublikos BK 48 str. nustatytam laisvės apribojimo bausmės minimumui – 6 mėnesiai. Ši bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti registruotam darbo biržoje arba dirbti.
D. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88-89). Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – D. J. paliktina nepakeista ir nepanaikinta.
Kaltinamojo nuosavybės teisės laikinai apribotos nebuvo.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418, 419, 420 str. 1 d. 1 p., 421, Lietuvos Respublikos BK 48, 64¹ str., teismas
nusprendžia:
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės apribojimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėn. (keturių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti registruotam darbo biržoje arba dirbti.
Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, D. J. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.