Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-654-92-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-26
Bylos Nr.
1A-654-92-2012
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-03620-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Damanskienė (pirm.), Regina Pocienė, Sigita Bieliauskienė
Nuteistasis
E. I.
Advokatai
Lilija Semaškas
Nuorašas

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-654-92-2012

Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03620-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. birželio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Reginos Pocienės,sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,dalyvaujant prokurorui A. M.,gynėjai advokatei Lilijai Semaško,nuteistajai E. I.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. I. pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d., ir jai paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; ji pripažinta kalta pagal BK 136 str. ir jai paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta E. I. galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. (dvejiems metams), įpareigojant E. I. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš E. I. priteista neturtinės žalos atlyginimui: E. B. 500 Lt (penki šimtai litų), A. P. 2000 Lt (du tūkstančiai litų).

Iš E. I. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 8349,23 Lt (aštuoni tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt devyni litai ir dvidešimt trys centai) gydymo išlaidų atlyginimui.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I. nuteista už tai, kad 2010-10-10 apie 7.15 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų, dėl didelio susijaudinimo, konflikto metu, ištraukusi iš savo striukės dešinės kišenės peilį, ne mažiau kaip vieną kartą tyčia dūrė nukentėjusiajam E. B. į kairę ranką, padarydama pastarajam kairio žasto pjautinę žaizdą su dvigalvio raumens pažeidimu, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, ji, 2010-10-10 apie 7.15 val. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų, staiga labai susijaudinusi dėl neteisėto nukentėjusiojo poelgio (muštynių), konflikto metu, ištraukusi iš savo striukės dešinės kišenės peilį, ne mažiau kaip vieną kartą tyčia dūrė nukentėjusiajam A. P. į krūtinės ląstą, padarydama pastarajam dešinės krūtinės ląstos priekinės apatinės srities durtinę – pjautinę žaizdą su VI-o šonkaulio kremzlės sužalojimu dešinėje bei diafragmos ir kepenų sužalojimais, kurie komplikavosi kraujo išsiliejimu į dešinės krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, t.y. tokiais savo veiksmais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji E. I. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu. Skunde nuteistoji nurodo, kad teismas neturėjo nė vieno neginčijamo įrodymo, kuris patvirtintų jos kaltę, o vieninteliam objektyviam ir svarbiausiam šioje byloje įrodymui – vaizdo įrašui – teismas praktiškai nesuteikė jokios reikšmės, nors jis patvirtina nukentėjusiųjų parodymų nenuoseklumą ir melą. Toliau skunde nuteistoji cituoja nukentėjusiojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, nurodo, kad jie prieštaringi bei kad vaizdo įrašas paneigia ir vienus, ir kitus nukentėjusiojo parodymus. Taip pat nuteistoji nurodo, kad vaizdo įrašas paneigia ir nukentėjusiojo A. P. parodymus. Liudytojo S. B. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo E. B. parodymams. Visi kiti liudytojai taip pat nematė dūrio momento, taigi teismas kaltinimą grindė vien tik nukentėjusiojo E. B. prieštaringais parodymais. Skunde nuteistoji taip pat nurodo, kad liko nenagrinėtas abiejų nukentėjusiųjų sužalojimo mechanizmas. Taip pat byloje nėra surinkta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie nusikalstamos veikos tikslią vietą. Byloje esančiose nuotraukose nurodoma vieta, kur nuteistoji išmetė peilį ir kur vyko konfliktas tarp vyrų, tačiau tai negali būti prilyginta vietai, kurioje buvo durta abiems nukentėjusiesiems. Taip pat nuteistoji nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo netinkamai identifikuotas nusikaltimo momentas. Skunde pažymima, kad ant daiktinio įrodymo – peilio, kaip nurodyta specialisto išvadoje, nerasta ne tik identifikavimui tinkamų pėdsakų, bet ir žmogaus kraujo. Taigi neįtikėtina, kad praduriant dviejų žmonių kelių sluoksnių drabužius ir kūno audinius, ant peilio neliktų jokių žymių. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvardino kokie būtent nuteistosios veiksmai tapo nukentėjusiųjų sužalojimų priežastimi. Taigi byloje liko nemažai neatitikimų, netikslumų, teismas šių abejonių nepašalino.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pilnai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą, jog E. I. padarė nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 1 d., 140 str. 1 d.

E. I. kaltė pilnai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Visų pirma, nuteistosios kaltė įrodyta nukentėjusiojo E. B. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, kur jis paaiškino, kad apie 5 val. ryto atėjo į kavinę, prisėdo prie staliuko. Truputį pasėdėjus A.as priėjo prie kaltinamosios ir pasiėmė kėdę, stovėjusią šalia jos, kadangi jis neturėjo kur atsisėsti. Kaltinamoji priėjo prie A.o ir liepė atiduoti jos kėdę. Ji pasiėmė iš A.o kėdę ir nusinešė sau. Laisvų kėdžių nebuvo, jeigu būtų buvę, A.as tikrai būtų prie kitos kompanijos neėjęs ir kėdės neėmęs. Po kažkurio laiko ji vėl pradėjo rėkti ant A.o. A.as jai nieko nesakė. Po 10-15 min. jis priėjo prie „kriaušės“ automato, trenkė į „kriaušę“. Po to priėjo A., kuris taip pat trenkė į „kriaušę“. Po to jis, Slavomir ir A.as išėjo į lauką. Su jais buvo ir A.o draugas V.. T. V. ir A. prasidėjo kažkoks ginčas, jie kažko nepasidalijo. Jis pasakė jiems, kad užteks ginčytis, ir pastūmė A. į šoną (per krūtinės ląstą), tačiau jis nenukrito. T. A. pastūmė jį ir prasidėjo muštynės. Po to priėjo A. draugas (kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino). Jis pastūmė ir A. draugą. A. nukrito. Pribėgo antras A. draugas, kuriam jis iš kojos trenkė, po ko jis nukrito. Niekas ant žemės negulėjo kaip lavonas. A. atsistojo ir vėl pradėjo muštis. Po to jis išgirdo žodžius „aš jums tuoj“, po ko jis nukrito, nes jį kažkas pastūmė iš galo. Matė, kad jam iš galo pribėgo E. I. ir jam kažkuo trenkė. Jis pagalvojo, kad su butelio šuke. Jis nukrito, atsikėlė, jautė, kad jam į ranką buvo suduotas smūgis. Po to pamatė stovintį A.ą, kuris laikėsi už pilvo. Suprato, kad ir jam kliuvo. Papildomai nukentėjusysis paaiškino, kad jis nematė, kaip kliuvo A.ui. Kai jie mušėsi, dar pasirodė du žmonės, tačiau ar jie mušėsi, jis nežino. Kai jis atsisuko, E. I. nebuvo, buvo tik A. ir jo draugas. A.as gulėjo ant žolės. Jis gerai girdėjo, kaip moteris šaukė „aš jums tuoj“. Dūris peiliu buvo muštynių metu. Pačio vaizdo įrašo jis nematė. Kaltinamosios jis nestumdė, jos niekas nelietė. Jam dūrė į kairę ranką, prie širdies. Kai jis mušėsi, A.as buvo šalia, tačiau jis nematė, kai jam dūrė. E. S. prie „kriaušės“ nebuvo, jis nieko nematė. Yra pareiškęs civilinį ieškinį. Nuteistosios kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo A. P. parodymai, duoti apylinkės teisme, kur jis paaiškino kad jis, E. B., V., E.o panelė ir jos pusbrolis atėjo į barą, tikslaus laiko nežino, apie 5 val. ryto. Jiems atėjus į barą, E.os kompanija, kurioje buvo 5-6 žmonės, jau buvo. E.os kompanijos staliukas buvo toli nuo jų. Jie sėdėjo prie baro, o minėtoji kompanija – prie „kriaušės“. Per vidurį jų ir minėtos kompanijos buvo biliardo stalas. Užėjus į barą, jis nuėjo ir pasiėmė kėdę, stovėjusią prie E.os, atsinešė tą kėdę ir atsisėdo. E. iš galo priėjo ir ištraukė tą kėdę iš po jo. Jis apvirto, tačiau nieko nesakė, atidavė kėdę. Paskui jis vėl priėjo prie minėtos kompanijos stalo, kažką pakalbėjo ir grįžo atgal prie savo stalo. Ko priėjo prie jų staliuko nežino, turbūt išsiaiškinti dėl tos pačios kėdės. Po to, kiek atsimena, jis išėjo į lauką parūkyti, tačiau nematė, kad E. muštųsi. Kai jis išeidinėjo parūkyti nematė lauke buvusio konflikto. Jam nuėjus toliau nuo baro, prie pat kelio (tuo metu į šoną jis nuėjo vienas, prie jo jokių žmonių nebuvo, gali būti, kad jis kalbėjo telefonu), jam iš galo kažkas priėjo ir dūrė jam į dešinę pusę, po ko jam pasidarė silpna. Toliau jis nieko neprisimena. Neprisimena muštynių lauke, nes buvo girtas. Peiliu jam pataikė į dešinį šoną. Nukentėjusysis papildomai paaiškino, kad prisimena, jog buvo priėjęs prie minėtos kompanijos ir paprašė jam nupirkti alaus. Nesutinka su tuo, kad žmogui į galvą buvo mestas butelis. Vienas vyriškis iš minėtos kompanijos buvo pažįstamas, o kaip konfliktas vyko toliau, nežino. Neprisimena, kad kaltinamajai būtų ėmęs už rūbų atlapų. Prisimena, kad kaltinamąją nustūmė nuo savęs, kai ji ant jo rėkė, bet visa tai buvo bare. Pripažįsta, kad atstūmė kaltinamąją nuo savęs, tačiau paskui išėjo į lauką parūkyti ar telefonu pakalbėti, ir pajuto smūgį iš galo. Su koja jis nesudavė. Prisimena, kad šviesiai apsirengusiam vyriškiui jis sudavė su alkūne, prie pat baro durų. Vaizdo įrašo šiek tiek matė. Tuo metu jis buvo su baltu megztiniu. Nuteistosios kaltę taip pat patvirtina liudytojo S. B. parodymai, kur jis apylinkės teisme paaiškino, kad jis, jo sesuo Viktorija, A.as ir E. taksi automobiliu atvažiavo į barą naktį, apie 2 val., prisėdo prie staliuko. Po to jų kompanija pradėjo pyktis su kito staliuko kompanija. Prie staliuko jie buvo penkiese. Kita kompanija buvo už 2-3 metrų nuo jų. Iš pradžių minėtoje kompanijoje buvo 7-8 žmonės, bet paskui keli išėjo, liko tik kaltinamoji, jos vyras ir du jų draugai. Su minėta kompanija jie nebendravo. Šalia minėtos kompanijos staliuko buvo tualetas, todėl einant į jį jie pradėdavo bartis, minėta kompanija rėkė, sakydavo „ko žiūrit?“. Susiruošę eiti namo, jie nutarė patrankyti netoli baro durų esančią „kriaušę“. Į „kriaušę“ trenkė jis, E., po to trenkė moteriškės vyras, kuris išmušė mažiausiai iš visų trijų. Jis supyko ar jam kas buvo, nes priėjo prie jo, apkabino ir pradėjo kažką sakyti, sakė, kad jis anksčiau sportavęs. Po to minėtas vyriškis jį paleido ir priėjo prie kito jų draugo V.aus, pastūmė jį. V. supyko ir pradėjo stumdytis. Po to visi išėjo į lauką, pradėjo vėl stumdytis ir taip prasidėjo muštynės. Vėliau išbėgo moteris ir šaukė „duokit peilį“ ar „turiu peilį“, kažką tokio. Nematė, kaip buvo sužeistas A. P.. Tuo metu jis stovėjo prie E.o ir matė, kad kaltinamoji ėjo į jų pusę ir kad ji turėjo peilį. Jis pastūmė E.ą ant savęs ir jie pargriuvo. Jis galvojo, kad ji E.o neužkabino, bet pasirodo, kad užkabino. E.ui pataikė į ranką. Jis tuo metu atsistojo ir pabėgo. Jis nematė, kada kaltinamoji išėjo iš baro, nes jis stovėjo nugara. Jis tuo metu vilkėjo džinsais, batais, striuke. Kuprine keitėsi visi. Muštynių metu jis buvo su raudona kuprine. Liudytojas E. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nekeičia savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo su pažįstamu A.umi ir pastarojo drauge E.. Netoli nuo jų staliuko, arčiau barmeno, sėdėjo kompanija, kurioje buvo daug žmonių. Prisimena, kad vienas vyras iš tos kompanijos, apsirengęs juoda odine striuke, šviesiu megztiniu, rausvų banguotų plaukų, keletą kartų buvo prie jų staliuko prisėdęs ir grubiai jo reikalavo nupirkti jam alkoholio. Vieną kartą, tai buvo jau 2010-10-10 ryte, švito, tas banguotų plaukų jaunuolis iškvietė jį į lauką ir pradėjo kabinėtis, bet į lauką išėjo E. ir nuramino jaunuolį. Jie grįžo į barą, tačiau jaunuolis vėl reikalavo alkoholio. Po kelių minučių jis nupirko tam garbanotų plaukų jaunuoliui 0,5 l alaus, nes atsibodo jo grasinimai, tačiau jaunuolis pasakė, kad jam mažai, reikalavo 2 l alaus butelio. Jis atsisakė, tada tas garbanius jį stūmė į lauką ir ten pradėjo stumdyti. Lauke stovėjo kompanija, tarp kurių buvo E. ir A.us, ir keli jam nepažįstami vyrai. Staiga vyras su šviesiais džinsais pradėjo mušti kojomis vyrą, kiek jam žinoma, vardu Jura, o vėliau numetė ir jį ant žemės. Tuo metu, kai jis gulėjo ant žemės, jį ėmė spardyti vyriškis, kuris buvo su kuprine. Jis gulėjo ant žemės ir negalėjo atsikelti, o kai atsikėlė ir bandė eiti, tai vėl gavo su koja nuo vyro, kuris buvo su šviesiais džinsais. Jis vėl nukrito, o šalia jo sudužo butelis su alumi. Po to nieko neatsimena, atrodo, buvo trumpam praradęs sąmonę. Kai atsikėlė, nuėjo į kavinę, nes labai svaigo galva. Incidento su peiliu nematė (T. 1, b.l. 144). Papildomai liudytojas teisme parodė, kad A. P. nuolatos jo prašė nupirkti alaus, griežtai to reikalavo. Kitas vyriškis – E. B., jį mušė kojomis. Jokio konflikto tarp E.os ir šitų vaikinų nebuvo, ji tik išgelbėjo jį patį. Nebuvo taip, kad E. ištrauktų iš jų kompanijos kėdę. Taip pat nebuvo taip, kad jų kompanija neleistų kitai kompanijai eiti į tualetą. Prie „kriaušės“ taip pat nieko nebuvo. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad jis sėdėjo su savo kompanija – E ir savo drauge E., išgėrė. Į barą jis atėjo apie 00.00 val. Taip pat bare buvo kompanija jaunuolių. Jam atrodo, kad ta jaunuolių kompanija jau buvo, kai jis atėjo. Kiek tiksliai buvo jaunuolių, nežino, nes vieni ateidavo, kiti išeidavo. Jie prie minėtos kompanijos nelindo, tačiau pastarieji iš E reikalavo alaus. Jam atrodo, kad pirmas prašė nupirkti alaus A. P.. Vėliau, paryčiais, jie išėjo parūkyti, prie jų priėjo pažįstamas Jura. E tuo metu pradėjo spardyti už tai, kad jis nenupirko alaus. Jiems tik pasisveikinus su Jura, jaunuoliai pradėjo mušti Jurą, o jis norėjo pastarąjį apginti, tačiau sumušė ir jį. Girdėjo, kad jo draugė šaukė „baikit“, tačiau nematė, kaip viskas buvo. Konfliktas galėjo kilti tik tarp jo ir E.os, nes jie tarpusavyje buvo susiginčiję, o su jaunuoliais jokio konflikto nebuvo. Nematė, kad kas būtų atėmęs kėdę. Su jaunuoliais jie dėl nieko nesiginčijo. „Kriaušės“ aparato jis nemušė. Nesakė, jog jis yra buvęs sportininkas. Iki konflikto buvo kalba apie sportą, tačiau tuo metu jokio konflikto nebuvo. Jis gėrė su savo kompanija, prie kitos kompanijos nelindo, tačiau buvo sumušti. Tyrimo metu liudytojas A. M. davė parodymus, kurie yra iš esmės analogiški jo teisme duotiems parodymams. Papildomai nurodoma, jog jis girdėjo E.os riksmą. E. prašė nustoti mušti. Kas vyko toliau, jis nematė, nes buvo toliau nuo E.os. Nematė, ar E. smogė peiliu kam nors. Viskas įvyko labai greitai. Vėliau pamatė ant žemės gulintį peilį, kuris yra jo. Šį peilį jis nešiojasi į žūklę, o į barą atėjo su striuke, su kuria eina į žvejybą, todėl peilis buvo striukėje. Dar sėdint bare, peilis keletą kartų iškrito jam iš kišenės ant grindų, todėl E. paėmė jį ir įsidėjo sau į striukės kišenę (T. 1, b.l. 145). Liudytoja V. B. apylinkės teisme parodė, kad ji su savo vyru E. B. ir jo draugu A.u norėjo atšvęsti jos gimtadienį, todėl užėjo į barą. Į barą atėjo apie 5 val. ryto, penkiese: ji, jos vyras, A., A.o draugas ir jos pusbrolis S.. Besėdint bare, vyrai išėjo parūkyti, o ji kalbėjo su barmenu. Po to, kai išėjo, pamatė, kad vyrui sužalota ranka, o A.ui buvo sužalota krūtinė. Nematė, kas dūrė. Bare ji kalbėjo su barmenu, nematė konflikto. Greitąją iškvietė barmenas, o ji stovėjo šalia. Po įvykio vyras jai papasakojo, kas nutiko, o lauke ji nieko nematė. Kaltinamoji buvo bare. Prisimena, kad kaltinamoji buvo priėjusi prie A.o ir paėmė kėdę, po ko jis nukrito ant žemės. Dėl ko ji taip pasielgė, nežino. Kai ji išėjo į lauką, A.as gulėjo ant kelio, o jos vyras sėdėjo su sužalota ranka. Kai ji išėjo į lauką, jos vyras nieko nedarė. Liudytojas G. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2010 m. spalio 10 d., ryte, apie 6 val., grįždamas namo, prie kavinės, sutiko pažįstamą A.ų, pasisveikino su juo. Prie kavinės stovėjo dar keli žmonės. Matė, kaip iš kavinės išėjo du vaikinai (vienas apsirengęs baltai, su kapišonu, o kitas rudų plaukų), vienas iš jų buvo Edikas. Ediką iš kavinės išstūmė kitas vyriškis, kuris rankoje turėjo alų. E. ėjo pirmas, o jį stūmė kitas vyriškis ir prašė alaus. Tai jis matė būdamas prie kavinės. Vaikinas su buteliu, t.y. A. P., stūmė Ediką ir sakė, kad paėmė per mažai alaus. Jis nesuprato, kas nutiko, todėl paklausė, kas atstiko. Po to jis gavo smūgį, jį pradėjo mušti E. B.. Jis nesuprato, kodėl. Atsistumdamas nukrito ant žemės. Po to A. P. pradėjo mušti A.ų, jis irgi nukrito ant žemės. Juos jie mušė dviese, paskui atbėgo daugiau vyriškių. Po to jis su A.umi vienas kitą pakėlė. Girdėjo, kaip moteris šaukė „baikit muštis“. Jis dengėsi veidą, kad nepataikytų į jį. Jaunuolis, kuris buvo šviesiai apsirengęs (E. B.), pirmas pradėjo jį mušti. Muštynės buvo „nerealios“. Jis buvo pargriuvęs ant žemės, E. ir A.us taip pat buvo pargriuvę ant žemės. Kada atsirado moteris, jis nežino, tik girdėjo, kad moteris šaukė „baikit muštis“. Atsikėlęs pamatė, kad atvažiavo apsauga, policija, greitoji. Kai atvažiavo policija, visi išsilakstė. Priėjęs prie greitosios pamatė, kad vaikinas su baltu kapišonu (E. B.) guli prie greitosios mašinos ant žemės. Nematė, kas kam įdūrė, tik girdėjo, kaip moteris šaukė nesimušti. Ta moteris buvo E., kuri yra jo draugo A.aus draugė. Jokio peilio jis nematė. Iš apylinkės teisme pagarsintų liudytojo V. L. parodymų patyti, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, barmenu – kasininku. 2010-10-10 apie 01.00 val. atėjo kompanija – du vyrai ir viena moteris: vienas vyras buvo apie 45 m. amžiaus, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų; kitas buvo irgi apie 45 m. amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, su dideliu pilvu, su savimi turėjo juodos spalvos striukę, be jokių juostų; moteris buvo apie 45 m. amžiaus, gan stamboka, juodų iki pečių ilgio plaukų, šviesia striuke. Kaip jis suprato iš pokalbio, ta moteris buvo stambaus vyro žmona arba sugyventinė, nes pasakojo, kad turi namuose šunis. Apie 05.00 val. į kavinę atėjo kita kompanija – penki vyrai ir viena mergina, visi maždaug 23 metų amžiaus; mergina yra vieno iš tų vaikinų žmona, žino, nes teiravosi įmonėje dėl darbo. Apie 06.00 – 06.30 val. ta didelė jaunuolių kompanija išeidinėjo ir vienas iš jų, kuris buvo trumpais garbanotais plaukais, prisėdo prie tų vyresnių žmonių stalo. Tarp dviejų vyrukų kilo žodinis ginčas. Po to prasidėjo šurmulys. Vieni iš tų kompanijų užeidavo, kiti išeidavo. Vyresnis vyras, vilkėjęs striukę su juostomis, ir garbanotas vaikinas išėjo į lauką. Po to abu grįžo ir tas vyresnis nupirko butelį alaus, tačiau jaunuolis garbanotais plaukais supyko, kad šis nupirko 0,5 l butelį, o ne didelį 2 l, ir išbėgo į lauką. Vyresnis iš paskos išbėgo iš baro. Moteris iš vyresniųjų kompanijos rūkė lauke. Netrukus į barą atėjo klientas ir pasakė, kad vyksta muštynės, bet jis į lauką neėjo. Išėjęs po kelių minučių į lauką pamatė, kad vyresnis, kuris buvo su striuke su juostomis, stumdosi su tų jaunesnių vaikinų kompanija. Kiti, kaip suprato, bėgiojo ir ieškojo moters iš tų vyresnių kompanijos. Tuo metu aikštelėje prie įvažiavimo jau buvo apsaugos tarnybos „Komanda“ automobilis (T. 1, b.l. 42-44).

Nuteistosios kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Iš specialisto išvados Nr. G 4092/10 (01) matyti, kad E. B. VGPU ligoninėje nustatyta dešinio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, kurie padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai krentant ir dešine ranka atsitrenkiant į kietą buką paviršių; kairio žasto pjautinė žaizda su dvigalvio raumens pažeidimu, paveikus kietu duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu (įrankiu). Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-10-10. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasakoje. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl dešinio stipinkaulio ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimų sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (T. 1, b.l. 16-17). Iš specialisto išvados Nr. G 4205/10 (01) matyti, kad A. P. nustatyta dešinės krūtinės ląstos priekinės apatinės srities durtinė – pjautinė žaizda su VI-o šonkaulio kremzlės sužalojimu dešinėje bei diafragmos ir kepenų sužalojimais, kurie komplikavosi kraujo išsiliejimu į dešinės krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes. Sužalojimai padaryti duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo taisyklių 6.6.9. nurodytu punktu (T. 1, b.l. 24-26). Tyrimo metu kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūrėti nukentėjusiojo A. P. drabužiai – baltos spalvos megztinis ir baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, kurių krūtinės srityje yra pažeidimai (skylės) ir raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, kurie po apžiūros grąžinti nukentėjusiajam A. P. (T. 1, b.l. 34-37). Tyrimo metu kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo apžiūrėtas sulankstomas juodos spalvos rankena peilis, kuris buvo rastas 2010-10-10 apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 20-30 metrų nuo įėjimo į barą „(duomenys neskelbtini)“, prie automobilių stovėjimo aikštelės žolėje (T. 1, b.l. 47-51), kuris atiduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo kamerą. Iš specialisto išvados Nr. 140-(7768)-IS1-9079 matyti, jog pateiktas tirti pramoninės gamybos buitinės paskirties lenktinis peilis nėra šaltasis nešaunamasis ginklas (T. 1, b.l. 55-56). Pagal specialisto išvadas Nr. 140-(7766)-IS1-9027 ir Nr. 140-(7767)-IS1-9152 rankų pėdsakai ant peilio netinkami asmeniui identifikuoti ir žmogaus kraujo ir kitų žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (T. 1, b.l. 58-59, 61-61). Tyrimo metu kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo apžiūrėtas CD diskas, kurį pateikė V. S. (T. 1, b.l. 63), kuriame yra vaizdo įrašas, filmuotas lauke, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ (T. 1, b.l. 65-80). Po apžiūros CD diskas su vaizdo medžiaga paliktas prie bylos medžiagos (T. 1, b.l. 64). Teismo posėdžio metu šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas.

Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog E. I. nukentėjusiajam E. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o nukentėjusiajam A. P. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinusi, todėl jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str., kaip specialioji norma BK 135 str. 1 d. atžvilgiu, kadangi šiuos kaltinamosios veiksmus nulėmė didelis susijaudinimas.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad muštynės lauke kilo dėl neteisėtų nukentėjusiųjų veiksmų, kadangi tiek nukentėjusysis E. B., tiek A. P. pradėjo stumdyti ir mušti asmenis iš nuteistosios kompanijos. Nuteistoji E. I. labai susijaudino dėl veiksmų, atliekamų jos vyro atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas įvertino šią aplinkybę ir veiką, numatytą BK 135 str. 1 d. perkvalifikavo į BK 136 str. 1 d.

Kolegija, išanalizavusi visus byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog E. I. prisipažinimas buvo įtakojamas ikiteisminio tyrimo tyrėjos, tai vertintina kaip nuteistosios siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių, kad peilį turėjo būtent nuteistoji. Niekas kitas peilio neturėjo.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jos kaltės formą ir rūšį, E. I. asmenybę - anksčiau neteista, pirmą kartą padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, tačiau padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingos, kadangi jomis buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (nukentėjusiajam E. B.) ir sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (nukentėjusiajam A. P.). Teismas įvertino, kad nuteistoji nedirba, tačiau yra registruota darbo biržoje, iki įvykio buvo bausta administracine tvarka, yra išsiskyrusi, viena augina nepilnametę dukrą, savo elgesį dėl nusikalstamų veikų vertina neigiamai, gailisi, jog taip įvyko. Teismas atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t.y. į neteisėtus nukentėjusiųjų veiksmus, į E. I. stresinę būseną. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijose numatytas vidurkis ir subendrintos galutinės bausmės vykdymą atidėjo. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies.

Skunde nuteistoji nurodo, kad teismas vieninteliam svarbiam įrodymui – vaizdo įrašui nesuteikė reikšmės. Kolegija, išanalizavusi vaizdo įrašo apžiūros protokolą, daro išvadą, kad jis nepaneigia nuteistosios kaltės – jame užfiksuota, kaip prie nuteistosios prieina du vyrai, staiga vienas, stovintis šalia jos, krinta ant žemės, kitas pasilenkia. Be to, kaip matyti iš pačios nuteistosios parodymų, duotų apylinkės teisme, ji paaiškino, jog pamatė, kad E. S. guli ant žemės, tada ji išsitraukė peilį, pradėjo juo verkdama mosikuotis, tačiau neprisimena kaip pataikė, jai labai baisu, kad gindamasi sužalojo žmones, bet tuo momentu nematė kitos išeities.

Taip pat nuteistoji skunde nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie nusikalstamos veikos tikslią vietą ir laiką. Šis skundo argumentas nepagrįstas – byloje aiškiai nurodyta nusikalstamų veikų padarymo vieta ir laikas - 2010-10-10 apie 7.15 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų.

Skunde taip pat pažymima, kad ant daiktinio įrodymo – peilio, kaip nurodyta specialisto išvadoje, nerasta ne tik identifikavimui tinkamų pėdsakų, bet ir žmogaus kraujo. Šis teiginys nėra visiškai teisingas, kadangi, kaip matyti iš specialisto išvados (t. 1 b. l. 61-62), žmogaus DNR rastas, tačiau jos kiekis nepakankamas genotipui nustatyti. Ši išvada jokiais būdais nepaneigia nuteistosios kaltės.

Sutinkamai su suformuota teismine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistosios E. I. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Jūratė DamanskienėTeisėjai (parašai) Sigita BieliauskienėRegina PocienėNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Jūratė Damanskienė