Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant J. Pladui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. J. D. (S. J. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. D., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 prom. alkoholio, o būtent jis:

2017 m. gruodžio 13 d. apie 21.56 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., kelyje nuo Rudaminos kaimo link Šveicarų kaimo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu nustatyta 2,49 promilių etilo alkoholio),

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis S. J. D. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 13 d. sužinojo, kad jo draugė susitikinėja su kitu vyru, dėl to su draugu vartojo alkoholį. Su draugu išgėrė du butelius degtinės. Kadangi negalėjo prisiskambinti draugei, dėl to neblaivus sėdo prie automobilio vairavo, važiuodamas keliu nuo Rudaminos link Šveicarų kaimo nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Po to prie jo privažiavo policijos automobilis, alkotesteriu jam buvo nustatytas 2, 49 promilių girtumas. Automobilis, kurį vairavo, buvo išnuomotas. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Kraujo mėginio dėl etilo alkoholio kiekio nustatymo kraujyje nedavė, nes dėl girtumo nesuprato, ko iš jo nori (b. l. 85).

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Liudytojo A. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. apie 21.54 val., būnant Vilniaus r., kelyje Rudaminos k. - Šveicarų k., kelio vingyje į kairę tolumoje pastebėjo automobilio galinių žibintų šviesas. Automobilis judėjo link Šveicarų k., priešpriešine eismo juosta. Buvo nuspręsta patikrinti automobilio vairuotojo blaivumą. Tuo metu minėtas automobilis, nuvažiavo nuo kelio į griovį. Privažiavus prie automobilio, pamatė, kad automobilio ,,Toyota Prius“(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniai ratai sukosi griovyje, variklis buvo užvestas. Automobilio vairuotojas bandė išvažiuoti iš griovio. Jis išlipo iš policijos tarnybinio automobilio ir nubėgo prie minėto automobilio. Pribėgęs prie automobilio, išjungė automobilio variklį ir laikė automobilio vairuotojo rankas. Automobilio vairuotojas S. J. D. buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje. S. J. D. nesugebėjo įpusti į alkotesterį, jis buvo nugabentas į Priklausomybės ligų centrą, kur jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,49 prom. girtumas. S. J. D. atsisakė duoti kraujo etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti (b. l. 18).

Liudytojo M. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. apie 21.50 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. Š., važiuojant Vilniaus r., keliu nuo Rudaminos k. link Šveicarų k., pastebėjo važiuojančio automobilio Stop žibintų šviesas ir nutarė patikrinti automobilio vairuotoją. Iš paskos artėjant link minėto automobilio ,,Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad minėto automobilio vairuotojas kelio vingyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į kairėje pusėje esantį griovį. Prie minėto automobilio vairo sėdėjo vyras, daugiau asmenų automobilio salone nebuvo. Vyras bandė išvažiuoti iš griovio, automobilio ratai sukosi, variklis buvo įjungtas, tačiau automobiliui nepavyko išvažiuoti. Jis išlipo iš automobilio ir pribėgo prie automobilio dešinės pusės, norėjo iš automobilio užvedimo spynelės ištraukti raktelius, tačiau šio modelio automobilyje užvedimo raktelio nebuvo. Automobilio vairuotojas nereagavo į prašymus nespausti automobilio greičio pedalo, rankomis smarkiai įsikibo į automobilio vairą, o kojomis įsispraudė į panelę. Kartu su kolega A. Š. nusprendė jėga ištraukti prie vairo sėdinti asmenį. Jėga išlaipintas vairuotojas buvo nuvestas į policijos tarnybinį automobilį, pastarojo atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės- atrankiai. Apžiūrėjus automobilį ,,Toyota Prius“, automobilio salone buvo rasti S. J. D. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ir automobilio dokumentai. Paprašius S. J. D. alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, jis nesugebėjo, nes buvo stipriai neblaivus. S. J. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Priklausomybės ligų centrą paimti kraujo. Priklausomybės ligų centre S. J. D. alkotesteriu nustatytas 2,49 prom. girtumas. S. J. D. atsisakė duoti kraujo, pasitikrinti blaivumą gydytojos alkotesteriu. Dėl girtumo S. J. D. negalėjo paeiti, reikėjo jį prilaikyti, jo kalba buvo nerišli (b. l. 44-45).

Liudytojo A. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad nuo 2017 m. lapkričio mėnesio nuomoja automobilius pagal veiklos liudijimą. 2017 m. gruodžio 1 d. su S. J. D. sudarė automobilio ,,Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Sudarius automobilio nuomos sutartį, automobilį ,,Toyota Prius“, raktelius ir registracijos dokumentus perdavė S. J. D. 2017 m. gruodžio 14 d. jam paskambino S. J. D., kuris paaiškino, kad vairavo nuomotą automobilį neblaivus, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie konfiskavo automobilį. 2017 m. gruodžio 15 d. iš automobilių saugojimo aikštelės atsiėmė automobilį, pretenzijų neturi. (b. l. 47-51).

Alkoholio matuoklio panaudojimo kvitu, iš kurio matyti, jog 2017 m. gruodžio 13 d., 23.12 val. S. J. D. nustatyta 2.49 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 5).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 2226, kuriame konstatuota, jog išvada, dėl S. J. D. neblaivumo nepateikta, nes tiriamasis atsisakė medicininės apžiūros, nedavė kraujo tyrimui. Akte taip pat nurodoma, kad tyrimo metu S. J. D. buvo dirglus, piktas, vangus, sąmoningas laike, vietoje ir situacijoje dezorientuotas. Mąstymas nuoseklus, sulėtėjęs. Kalba lėtai rišliai, sunkiai artikuliuoja. Alkoholio kvapas iš uoslės juntamas iš toli (b. l. 13).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro neginčytiną išvadą, kad kaltinamasis 2017 m. gruodžio 13 d. apie 21.56 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., kelyje nuo Rudaminos kaimo link Šveicarų kaimo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta 2,49 promilių girtumas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo

Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme gautas kaltinamojo gynėjos advokatės A. Ustinovič, kaltinamojo ir S. G. prašymas atleisti S. J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį S. G. atsakomybėn (b. l . 71-74).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Svarstant galimybę atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d. ), į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, į tai, kad jis nėra anksčiau teistas (a. b. l. 28), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nelaikyti šiurkščiais (b. l. 29-30) į kaltės formą-tyčią. Taip pat atsižvelgtina į S. G. asmenybę, kuris neteistas (b. l. 76), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais (77-79). S. G. yra kaltinamojo pusbrolis, jie palaiko artimus ryšius, nuolat bendrauja, gyvena apie 50 metrų atstumu. Nuo 2017 m. sausio 1 d. yra pensininkas, iki pensijos dirbo Kriminalinės policijos skyriaus viršininku.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybe, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančią aplinkybę, bei esant pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų,- kaltinamasis S. J. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į S. G. finansinę padėtį, į tai, kad jis turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, į tai, kad S. J. D. nustatytas didesnis nei vidutinis, beveik sunkus girtumo laipsnis (2, 49 promilės), kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000 eurų užstatu (BK 40 str. 1 - 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

S. J. D. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, todėl tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.). Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžia klausimą, dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,49 promilės), į tai, kad jis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, į tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 14 d. jam paskirta kardomoji priemonė- dokumentų paėmimas, paimat vairuotojo pažymėjimą, t. y. nuo tos dienos neturi galimybės vairuoti transporto priemonių, jam skirtinas vidutinis įstatyme numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė, t. y. toks asmuo nepatiria neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, tikslinga kaltinamajam S. J. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Sprendžiant klausimą dėl Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio taikymo S. J. D. atžvilgiu, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą.

Pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atsižvelgiant į tai, kad S. J. D. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos, į tai, kad jam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir artima maksimalios įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, teismas daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas akivaizdžiai apribotų asmenį labiau nei to reikia auklėjamiesiems ir prevenciniams tikslams pasiekti, todėl kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje.

Kardomoji priemonė –dokumentų paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 31).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atleisti pagal laidavimą su 1000 (vieno tūkstančio) eurų užstatu ir perduoti 1 (vienerių) metų laikotarpiui laiduotojo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei bei baudžiamąją bylą S. J. D. atžvilgiu nutraukti.

Įpareigoti S. G. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 1000 (vieno tūkstančio) eurų užstatą. Užstatas turi būti sumokėtas į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0040 5374, esančią AB ,,SEB” banke. Mokėjimo kvito kopiją pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti S. J. D. 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti S. J. D. baudžiamojo poveikio priemonę- 100 MGL (3766 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę –dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam ir laiduotojui, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Atsižvelgdamas į laidavimo priežastis, teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.