- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- I-9434-968/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Kauno apskrities priešgaisrinės
- Pareiškėjas
- D. N.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
atsakovo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovei Jurgitai Stefanijai Žičkevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovams Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Ugniagesių gelbėtojų mokyklai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. N. su skundu, patikslintu skundu (b. l. 4–9, 39–45) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Kauno APGV) viršininko 2016-03-15 įsakymą Nr. 2TE-70 „Dėl vidaus tarnybos grandininio D. N. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas Nr. 2TE-70); 2) įpareigoti Kauno APGV grąžinti D. N. į tarnybą Kauno APGV 3-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas; 3) priteisti iš Kauno APGV vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-03-15 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) panaikinti Ugniagesių gelbėtojų mokyklos (toliau – UGM) 2016-03-30 įsakymą Nr. M-81 „Dėl trišalės stojimo į vidaus tarnybą sutarties Nr. 162/M-155 „Dėl profesinio mokymo vykdymo“ su D. N. nutraukimo“ (toliau – Įsakymas Nr. M-81); 5) priteisti iš Kauno APGV pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nesutinka su 2016-03-10 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 8I-3 (toliau – Išvada) išdėstytais teiginiais, kad jis internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt įdėdamas skelbimus apie parduodamus mobilaus ryšio telefonus, prekės užsakovams nepateikė ir pinigų už telefoną negrąžino. Pareiškėjas neginčija fakto, kad pasinaudodamas internetine svetaine laikotarpiu nuo 2015-06-06 iki 2015-06-24 įkėlė skelbimus apie parduodamus mobilaus ryšio telefonus, tačiau jis neketino sukčiauti ar apgaulės būdu išvilioti pinigus. Tokia situacija susiklostė dėl pareiškėjo nerūpestingumo ir eilės nesusipratimų. Pareiškėjas neskundė nutarimų, kuriais jis buvo nubaustas administracine tvarka už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, nors žinojo, kad minėtame straipsnyje numatyta veika pasireiškia neteisėtu nedidelės vertės svetimo turto užvaldymu. Jo teigimu, tyčios jo veiksmuose tikrai nebuvo, tačiau kaltę jis pripažino todėl, kad nenorėjo aštrinti situacijos įrodinėdamas savo tiesą. Skelbimuose jis niekam neviešino duomenų apie savo darbą. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, apsiribojo tik tuo, kad buvo nustatytas jo nubaudimo administracine tvarka faktas, todėl jam iš Išvados neaišku, kaip ir kuo pasireiškė akivaizdus įstaigos bei visos sistemos autoriteto pažeminimas. Teismų nutartys, kuriomis remiamasi Išvadoje, yra priimtos pareigūnų, kurie vairavo neblaivūs atžvilgiu, tačiau šiuo atveju administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti dėl pareiškėjo nerūpestingumo, todėl jų vertinimas, kaip visos sistemos autoriteto žeminimas, yra per griežtas. Pareiškėjo nuomone, už padarytus administracinius teisės pažeidimus jis nepagrįstai yra baudžiamas tris kartus, t. y. jam buvo paskirta administracinė nuobauda, jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, iš jo reikalaujama grąžinti 5 581,10 Eur UGM už jo apmokymus. Pareiškėjas neturi jokios finansinės galimybės grąžinti iš jo reikalaujamą sumą. Atleidus iš tarnybos tokiu pagrindu, pareiškėjas nebegalės dirbti tokio pobūdžio darbo, panaudoti savo žinias, kvalifikaciją. Pripažinus pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu, naikintinas UGM viršininko Įsakymas Nr. M-81 kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Kauno APGV atsiliepime (b. l. 57–71) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad, vadovaujantis teismų praktika, pareigūno vardo pažeminimas nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei ar atitinkamai jos daliai. Pakanka nustatyti tokius pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė vertintų vienareikšmiškai neigiamai. Pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai. Išvadoje išsamiai išnagrinėtos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, remtasi teismų praktika analogiškose bylose. Atleidimas dėl pareigūno vardo pažeminimo nėra laikomas tarnybine nuobauda. Pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 1 dalį pareigūnai tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į administracinės teisės taikymą. Nagrinėjamu atveju pakanka duomenų pareiškėjo atleidimui. Pareiškėjo padaryta veika prieštarauja tarnybos interesams, menkina institucijos autoritetą, kenkia tarnybos prestižui, ji nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Tokių veiksmų pasekmės yra akivaizdžios.
Teismo posėdyje atsakovės Kauno APGV atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovė UGM atsiliepime (b. l. 52–53) nurodo, kad UGM viršininko Įsakymas Nr. M-81, kuriuo nutraukta su pareiškėju sudaryta 2013-09-02 trišalė stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. 162/M-155 (toliau – Sutartis), yra teisėtas. UGM iš pareiškėjo pareikalavo grąžinti su mokymu susijusias išlaidas vadovaudamasi Sutartimi, nes pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos neištarnavęs 5 metų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės UGM atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
5. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta buvusio Kauno APGV pareigūno D. N. tarnybos byla (toliau – Tarnybos byla).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas atmestinas
6. Šioje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo Nr. 2TE-70, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl to, kad savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (Statuto (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo. Skunde pareiškėjas reiškia su šiuo reikalavimu tiesiogiai susijusius reikalavimus gražinti jį į tarnybą ir priteisti iš Kauno APGV vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti UGM Įsakymą Nr. M-81, kuriuo nutraukta su pareiškėju sudaryta Sutartis.
Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos
7. Pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą Nr. 2TE-70, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, gražinti jį į tarnybą ir priteisti iš Kauno APGV vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad atliko veikas, kurias atsakovas įvertino kaip žeminančias pareigūno vardą, tačiau mano, kad toks vertinimas yra neobjektyvus, jam neaišku, kaip ir kuo pasireiškė akivaizdus įstaigos bei visos sistemos autoriteto pažeminimas. Vadinasi, siekiant nustatyti, ar skundžiamas Įsakymas Nr. 2TE-70 yra teisėtas ir pagrįstas, būtina įvertinti, ar atsakovė pagrįstai pareiškėjo padarytas veikas kvalifikavo kaip žeminančias pareigūno vardą.
8. Iš Įsakymo Nr. 2TE-70 (b. l. 91) ir Išvados (b. l. 64–71) turinio matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta konstatavus, kad jis: sukčiavimo būdu įgijo 40 Eur (t. y. 2015-06-06 internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt įdėjęs skelbimą, jog parduoda mobilaus ryšio telefoną ir už jį gavęs 40 Eur, prekės užsakovui nepateikė ir pinigų už telefoną negrąžino), apgaulės būdu išviliojo 70 Eur (t. y. 2015-06-24 internete skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpino skelbimą, kad parduoda mobilų telefoną, į šį skelbimą atsiliepusiai merginai nurodė svetimą banko sąskaitą, šiai pervedus pinigus, telefono neišsiuntė) ir tokiu savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad: nustatyti pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, jais akivaizdžiai pažemintas įstaigos, kurioje dirba D. N., ir visos sistemos autoritetas, jie kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų; tokiais veiksmais pareiškėjas nesilaikė pareigų, įtvirtintų aktualios redakcijos Statuto 29 straipsnio 2 punkte (jame nustatyta, kad pareigūnas, sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui), pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2012-03-29 įsakymu Nr. 1-101 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso 6.1.6 punktą (jame nustatyta, kad pareigūnas privalo savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais), 9.1 punktą (jame nustatyta, kad pareigūnas ne tarnybos metu privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą).
9. Pareiškėjas iš tarnybos atleistas Statuto (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu konstatavus, kad jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) 2 straipsnio 5 dalį pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Akivaizdu, kad tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais/neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu. Tokios objektyvios ir subjektyvios pareigūno vardo pažeminimo aplinkybės gali būti nustatytos tik atliekant pakankamai skubų (operatyvų), tačiau tinkamą tyrimą (žr., pvz., LVAT 2015-06-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286–317).
10. Nustatyta, kad pareiškėjas, užimdamas Kauno APGV 3-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas (žr. Tarnybos bylą, b. l. 18, 25), atliko Išvadoje nurodytas veikas, ir už jas buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 50 straipsnį „Smulkusis svetimo turto pagrobimas“ (jame nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų). Iš įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2015-08-06 nutarimo (b. l. 78–79) turinio matyti, kad šis teismas nustatė, jog: 2015-06-06 apie 14 val. 00 min. D. N. internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt įdėjo skelbimą, kad parduodamas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4“, už kurį pareiškėjas V. S. į sąskaitą pervedė 40 Eur; prekės užsakovui nepateikdamas ir negrąžindamas pinigų už mobiliojo ryšio telefoną, sukčiavimo būdu įgijo 40 Eur; tokiais veiksmais D. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje; D. N. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda; D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyta tai, jog jis gailisi dėl teisės pažeidimo padarymo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš įsiteisėjusio Šakių rajono apylinkės teismo 2015-12-10 nutarimo (b. l. 83–84) turinio matyti, kad šis teismas nustatė, jog: D. N. 2015-06-24 apie 10 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), internete skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpino skelbimą, kad parduoda „Samsung Galaxy S3“; į skelbimą atsiliepusiai A. K. nurodė svetimą banko sąskaitą, o už siūlomą pirkti telefoną A. K. pervedus pinigus, telefono šiai neišsiuntė – pinigai buvo skirti kitam telefonui įsigyti; D. N. apgaulės būdu įsigijo svetimą turtą ir išviliojo iš A. K. 70 Eur; D. N. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad žala nukentėjusiajai atlyginta, pervesta 80 Eur.
11. Kauno apylinkės teismo 2015-08-06 ir Šakių rajono apylinkės teismo 2015-12-10 nutarimais nustatytos faktinės aplinkybės vertintinos kaip prejudiciniai faktai šioje administracinėje byloje. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. LVAT praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjusiu, t. y. res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią įgijusiu, teismo sprendimu šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų; teisės teorijoje akcentuojama, jog būtent teismo sprendimai kartu su pozityviosios teisės normomis garantuoja tam tikrą visuomenės gyvenimo stabilumą, visuomeninių santykių apibrėžtumą ir aiškumą (žr., pvz., LVAT 2012-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-54/2012). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ir nurodyta LVAT praktika mutatis mutandis (lot. su būtinais atitinkamais pakeitimais) taikytina ir vertinant faktus, nustatytus įsiteisėjusiais teismų nutarimais, priimtais išnagrinėjus administracinių teisės pažeidimų bylas. Vadinasi, Kauno apylinkės teismo 2015-08-06 ir Šakių rajono apylinkės teismo 2015-12-10 nutarimais nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo kaltais veiksmais įvykdytus smulkius svetimo turto pagrobimus, kuriomis iš esmės grindžiama Išvada, kuria remiantis priimtas skundžiamas Įsakymas Nr. 2TE-70, šioje administracinėje byloje pakartotinai neįrodinėtinos. Šios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo teiginys, kad minėtų teismų nutarimų jis neskundė, nes nenorėjo aštrinti situacijos įrodinėdamas savo tiesą; šis teiginys vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas.
12. Pareiškėjas teigia, kad situacijose, kurių teisinį įvertinimą minėtuose nutarimuose pateikė Kauno apylinkės teismas ir Šakių rajono apylinkės teismas, jis neketino sukčiauti ar apgaulės būdu išvilioti pinigus, šios situacijos susiklostė dėl pareiškėjo nerūpestingumo ir eilės nesusipratimų. Šie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai ir laikytini pareiškėjo gynybine pozicija, kuri nepagrįsta objektyvias įrodymais. Pabrėžtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjant Kauno apylinkės teisme ir Šakių rajono apylinkės teisme pareiškėjas visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus. Iš byloje esančio 2016-02-05 tarnybinio pranešimo (b. l. 87) matyti, kad aplinkybes, susijusias su 2015-06-06 ir 2015-06-24 skelbimais, pareiškėjas kitaip nei nustatyta Kauno apylinkės teismo 2015-08-06 ir Šakių rajono apylinkės teismo 2015-12-10 nutarimuose pradėjo aiškinti tik tuomet, kai buvo pradėtas tarnybinis tyrimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjo teiginys, kad jis ginčijamais atvejais veikas padarė dėl nerūpestingumo yra prieštaringas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes, kaip matyti iš pateiktų teismo nutarčių, pareiškėjas nubaustas už administracinės teisės pažeidimus, konstatavus jo tyčinius teisei priešingus veiksmus. Šiame kontekste pabrėžtina, kad iš esmės analogiškus ATPK pažeidimus pareiškėjas įvykdė net kelis kartus; teismo nuomone šis faktas yra reikšmingas vertinant šiais veiksmais atlikto vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimo jos kompromitavimo akivaizdumą.
13. Pareiškėjui, kuris administracinės teisės pažeidimų padarymo metu buvo vidaus tarnybos pareigūnas, taikytini aukštesni standartai, nei kitiems valstybės piliečiams. Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime pabrėžė, kad: valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais; jie jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires (lot. viršijant įgaliojimus), neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių; antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, tarptų teisinis nihilizmas; toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės – galingo mechanizmo – savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga. Teismo nuomone, vertinant pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų įtaką akivaizdžiam autoriteto pažeminimui, pasitikėjimo griovimui ar kompromitavimui, reikšmingas yra paties pažeidimo pobūdis (pažeidimas pasireiškė sukčiavimu ir apgavyste). Taip pat reikšminga yra tai, kad pareiškėjas, nors ir nenurodė, kad ATPK 50 straipsnyje nustatytą pažeidimą vykdo kaip pareigūnas, bet jo padarytos veikos buvo susijusios su tiesioginiais atskirų žmonių teisių, kurias pareiškėjas stodamas į tarnybą prisiekė negailėdamas jėgų ginti, pažeidimais.
14. Pažymėtina kad šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl procedūrinių tarnybinio patikrinimo atlikimo aplinkybių. Šiame kontekste teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuo padarytų pažeidimų iki Įsakymo Nr. 2TE-70 priėmimo yra praėjęs trumpesnis nei 1 metų laikotarpis. Ištyrus byloje surinktus įrodymus matyti, kad apie atliekamą tarnybinį patikrinimą pareiškėjui buvo pranešta 2016-02-01 pranešimu Nr. 8-9 (b. l. 85), 2016-02-25 pranešimu Nr. 8-27 (b. l. 86) (pareiškėjo parašai ant šių pranešimų patvirtina, kad juos pareiškėjas gavo), pareiškėjas 2016-02-05 tarnybiniu pranešimu (b. l. 87) pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, jo paaiškinimai ir visos su ginčijamais įvykiais susijusios aplinkybės buvo vertintos Išvadoje; taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog atliekant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą buvo kaip nors suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje, gintis nuo jam pateikiamų įtarimų (svarbiausiais šios teisės elementais laikytinas pranešimas apie tai, jog asmuo yra įtariamas padaręs galimai neteisėtą veiką, kuri gali būti vertinama kaip pareigūno vardo pažeminimas, bei asmens teisė pateikti savo paaiškinimus). Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti prielaidą, kad tarnybinį tyrimą atlikusi pareigūnė ar skundžiamą Įsakymą Nr. 2TE-70 priėmęs Kauno APGV viršininkas būtų buvę šališki pareiškėjo atžvilgiu; taigi tarnybinį tyrimą atliko nešališkas subjektas. Taip pat įvertinus Išvados, kuria remiantis priimtas skundžiamas Įsakymas Nr. 2TE-70, turinį, joje išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad, atlikus tyrimą priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas, o tyrimo metu buvo išsamiai nagrinėjamos visos su ginčijamais įvykiais susijusios aplinkybės.
15. Įvertinęs pareiškėjo padarytus administracinės teisės pažeidimus, teismas sutinka su Išvadoje, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas Nr. 2TE-70, pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo veikos, atitinkančios ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo požymius (sukčiavimas ir apgaulė), net ir atliktos ne tarnybos metu, per se (lot. pats savaime) akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja. Teismo nuomone, toks pareiškėjo veikų vertinimas nėra per griežtas. Kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys Išvados turiniui ir tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek nagrinėjant administracinę bylą teisme surinktiems rašytiniams įrodymas, atmestini pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai ir kad iš Išvados neaišku, kaip ir kuo pasireiškė akivaizdus įstaigos bei visos sistemos autoriteto pažeminimas.
16. Pareiškėjas teigia, kad, už padarytus administracinius teisės pažeidimus jis nepagrįstai yra baudžiamas tris kartus, t. y. jam buvo paskirta administracinė nuobauda, jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, iš jo reikalaujama grąžinti 5 581,10 Eur UGM už jo apmokymus. Vertinant šį teiginį, pažymėtina, kad jis laikytinas teisiškai nereikšmingu Statuto (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam buvo pritaikytos skirtingų rūšių atsakomybė, t. y. administracinė, tarnybinė ir sutartinė, skirtingai nei teigia pareiškėjas, nelaikytina konstitucinio principo non bis in idem (lot. negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) pažeidimu. Šiame kontekste paminėtina, kad šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008-09-17 nutarimą).
17. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno APGV viršininkas skundžiamą Įsakymą Nr. 2TE-70, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl to, kad savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (Statuto (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas), priėmė įsitikinęs, kad yra visuma teisiškai reikšmingų aplinkybių, su kuriomis siejamas šio atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymas. Atsakovė nustatė, kad pareiškėjas yra kaltas dėl veikų, sukčiavimo būdu įgyjant 40 Eur ir apgaulės būdu išviliojant 70 Eur, teisėtai ir pagrįstai tokias veikas įvertino kaip akivaizdžiai žeminančias vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančias pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituojančias (t. y. sukeliančias pasekmes). Vadinasi, skundžiamas Įsakymas Nr. 2TE-70 yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pareiškėjo skunde išdėstyti reikalavimai panaikinti Įsakymą Nr. 2TE-70, gražinti jį į tarnybą ir priteisti iš Kauno APGV vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką netenkintini.
Dėl Sutarties nutraukimo pagrįstumo
18. Pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą Nr. M-81, kuriuo nuo 2016-03-15 nutraukta su pareiškėju sudaryta Sutartis ir įsakyta UGM Finansų poskyriui išrašyti pareiškėjui sąskaitą-faktūrą už su mokymu susijusias išlaidas (už apmokymą pagal Ugniagesio gelbėtojo mokymo programą – 2 933,29 Eur, už apgyvendinimą bendrabutyje – 1 463,76 Eur, už per devynis mėnesius sumokėtą stipendiją – 1 184,11 Eur). Šioje byloje nėra ginčo dėl Įsakymu Nr. M-81 paskaičiuotų su mokymu susijusių išlaidų dydžio.
19. UGM viršininkas Įsakymą Nr. M-81 priėmė remdamasis Sutartimi (b. l. 27–30) ir atsižvelgdamas į Kauno APGV 2016-03-16 raštą Nr. 13-391. Sutarties 4.2.7 punkte nustatyta, jog UGM turi teisę nutraukti Sutartį ir išieškoti iš pareiškėjo su jo mokymu susijusias išlaidas, kai pareigūnas bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės iki Sutarties galiojimo pabaigos, o 7 punkte nustatyta, kad Sutartis galioja iki kol sueis 5 metai nuo asmens paskyrimo į pareigas Departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje dienos. Kauno APGV 2016-03-16 raštu Nr. 13-391 pranešė UGM, kad pareiškėjas 2016-03-15 buvo atleistas iš vidaus tarnybos, ištarnavęs vidaus tarnyboje mažiau kaip 5 metus (b. l. 56).
20. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir šiame sprendime konstatavus, kad pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai iš vidaus tarnybos 2016-03-15 buvo atleistas dėl to, kad savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (Statuto (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas), konstatuotina, kad Įsakymas Nr. M-81 yra teisėtas ir pagrįstas. Jis priimtas vadovaujantis Sutartimi, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymą Nr. M-81 netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. N. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.