Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės bendrovės PAREX BANKO atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarties, kuria sustabdyta byla, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės PAREX BANKO ieškinį atsakovei O. D. , dalyvaujant tretiesiems asmenimis J. D. ir A. Š. , dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas akcinė bendrovė PAREX BANKAS (toliau – AB PAREX BANKAS) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės O. D. 345 082,57 EUR dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad A. Š. suteikė kreditą, o už pastarojo prievolių pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą laidavo atsakovė O. D. . Atsakovė įsipareigojo atsakyti kaip solidarusis bendraskolis. Iš kredito sutarties kylančių prievolių įvykdymas taip pat buvo užtikrintas A. Š. nekilnojamojo turto įkeitimu. A. Š. netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl kredito sutartis su juo buvo nutraukta. Ieškovas yra kreipęsis į teismą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu ir 164 straipsnio 4 punktu, sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus baigtas išieškojimas iš trečiajam asmeniui A. Š. priklausančių įkeistų nekilnojamųjų daiktų ir bus užbaigta Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo esanti civilinė byla. Teismas nurodė, kad Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi nurodė už skolą parduoti A. Š. priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Byloje nėra duomenų, kad šie daiktai būtų parduoti. Ieškovas prašo priteisti skolą iš laiduotojos O. D. , tačiau, nebaigus išieškojimo iš pagrindiniam skolininkui priklausančių nekilnojamųjų daiktų, nėra galimybės nustatyti, kokia skolos dalis galėtų būti priteista iš laiduotojos O. D. , be to, pardavus turtą, gali būti padengta visa skola ir tokiu atveju ieškinį tenkinti nebūtų pagrindo. CPK 4.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė O. D. yra laiduotoja, o ne pagrindinė skolininkė. Todėl nepardavus pagrindinio skolininko įkeisto turto, ieškovas neturi pagrindo reikalauti išieškoti skolą iš jo turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovė, kaip laiduotoja, atsako ne didesne suma negu skolingas pagrindinis skolininkas. Šiuo atveju nepardavus pagrindinio skolininko įkeisto turto, negalima nustatyti, kokia skolos sumos dalis nebus padengta ieškovui ir kokią skolos dalį jis turės teisę reikalauti iš pagrindinio skolininko bendra tvarka, o tuo pačiu negalima nustatyti, kokios skolos dalies išieškojimas galimas iš atsakovės kaip laiduotojos (CK 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.80 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis, 6. 82 straipsnis).

Atskiruoju skundu ieškovas AB PAREX BANKAS prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą, solidariąją prievolę bei laidavimą. O. D. ir A. Š. yra solidarūs skolininkai, todėl ieškovas turi teisę pasirinkti, iš kurio skolininko ir kokia apimtimi išieškoti skolą (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.76 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas pasirinko prašyti visos skolos priteisimo solidariai iš abiejų bendraskolių (CK 6.14 straipsnio 3 dalis). Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Pažymi, kad laidavimo sutartis suteikia ieškovui pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu subsidiariosios laiduotojų atsakomybės principu, tačiau nurodyta norma netaikytina esant solidariajai skolininkų atsakomybei.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė O. D. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad patenkinus ieškinį kol nėra baigta išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, būtų pažeistos jos teisės, nes išieškojimas būtų nukreiptas į atsakovei nuosavybės teise priklausantį vienintelį nekilnojamąjį turtą – butą, nors kredito lėšomis ji visiškai nepasinaudojo. Pažymi, kad ieškovas pats pasirinko išieškojimo eiliškumą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo J. D. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laidavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, todėl kreipsis į teismą dėl jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Tretysis asmuo A. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Taigi byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Pirmosios instancijos teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki bus baigtas išieškojimas iš trečiajam asmeniui A. Š. priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto ir hipotekos skyriuje bus užbaigta byla. Teisėjų kolegijos nuomone, toks sprendimas priimtas netinkamai pritaikius proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius.

Byloje nustatyta, kad A. Š. ir O. D. yra solidarieji bendraskoliai: A. Š. yra skolininkas pagal kredito sutartį, O. D. – skolininkė pagal laidavimo sutartį. A. Š. prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas užtikrintas ne tik atsakovės laidavimu, bet ir jam priklausančio turto hipoteka. Šiuo metu iš įkeistų daiktų vykdomas priverstinis išieškojimas. Reikalavimai šioje byloje pareikšti tik atsakovei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis). Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams (CK 6.14 straipsnio 3 dalis). Be to, solidarusis skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnis). Atitinkamai laiduotojui, įvykdžiusiam prievolę už pagrindinį skolininką, pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad, nepardavus pagrindinio skolininko įkeisto turto, negalima išnagrinėti laiduotojai iškeltos bylos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatančia, kad, jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuostata taikytina sprendžiant kreditoriaus ir pagrindinio skolininko, o ne kreditoriaus ir pagrindinio skolininko laiduotojos santykius, nes laiduotoja nėra šios prievolės šalis (CK 6.1 straipsnis). Esant solidariajai laiduotojos atsakomybei, skirtingai nei subsidiariosios atsakomybės atveju, laiduotoja neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad laidavimo sutartyje numatyta kreditoriaus teisė, esant kelioms užtikrinimo priemonėms, pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias užtikrinimo priemones realizuoti (6.1 punktas).

Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančios bylos nagrinėjimo sustabdymą, taip pat neteisingai aiškino ir taikė solidariąsias prievoles bei laidavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina, o atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir atsakovės O. D. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė Vigintas Višinskis Egidijus Žironas