- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- eI3-697-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02399-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- MB "Lateranas"
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA, pareiškėja) prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei MB (duomenys neskelbtini) (toliau -ir atsakovė) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 7 812,44 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad NMA įvertino 2016 m. birželio 8 d. pateiktą atsakovės paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – 2016 m. Paraiška) (reg. Nr. 16-1012110636-A1-1) (valdos Nr. 1012110636) ir nustatė, kad atsakovei buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 7 871,56 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią atsakovė privalo grąžinti NMA. 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis, MPŪV taisyklėmis, Natura 2000 taisyklėmis. 2016 m. Paraiškoje deklaruota: 57,25 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 29,23 ha plotas, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovėse), (toliau – MPŪV priemonė, mažo nepalankumo); 1,37 ha plotas, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovėse), (toliau – MPŪV priemonė, didelio nepalankumo); 4,25 ha plotas, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklą „žemės ūkio paskirties žemėje) (toliau – Natura 2000 priemonė). 2016 m. Paraiškos vertinimo metu atsakovei buvo apskaičiuotos ir perduotos išmokėti nurodytos sumos: 2 818,72 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma; 1 336,70 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma; 2 211,01 Eur žalinimo išmokos suma; 69,57 Eur paramos pagal MPŪV priemonę, didelio nepalankumo suma; 1 435,56 Eur paramos pagal MPŪV priemonę, mažo nepalankumo suma. 2017 m. balandžio 25 d. reg. Nr. 1865303 ir pakartotinai 2017 m. liepos 4 d. reg. Nr. BR6-6786 NMA atsakovei paštu išsiuntė pranešimus, kuriuose atsakovės paprašė pateikti NMA žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentų (su žemės sklypų planais) kopijas dėl visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų. Atsakymai į siųstus pranešimus gauti nebuvo ir valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentai (su žemės sklypų planais) kopijas dėl visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų įrodantys dokumentai nepateikti, todėl atsakovei pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija. Bendras nustatytas plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta yra 57,25 ha, tai yra – laikoma, kad visas plotas deklaruotas neteisėtai. Įvertinus atsakovės 2016 m. Paraišką, nustatyta, kad bendras neteisingai deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms (pagrindinei tiesioginei išmokai, žalinimo išmokai) gauti yra 57,25 ha, o paramai pagal MPŪV priemonę gauti yra 30,60 ha (1,37 ha plotas, didelio nepalankumo vietovėse, 29,23 ha plotas, mažo nepalankumo vietovėse valdymo teisė yra nepagrįsta. Tinkamas faktinis plotas šioms išmokoms (pagrindinei tiesioginei išmokai, žalinimo išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus) gauti yra 0,00 ha plotas. 2016 m. Paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, buvo 57,25 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 57,25 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį 100 proc., tai yra daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, tad vadovaujantis Taisyklių 81 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, pagrindinė tiesioginė išmoka sumažinama 1,5 skirtumo dalimi - už 85,875 ha (57,25 ha x 1,5). Kadangi Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Administracinė nuobauda neviršija 100 % sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą“, pagrindinei tiesioginei išmokai taikoma sankcija tai yra paramos mažinimas už 57,25 ha. 2016 m. Paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama išmoka už pirmuosius hektarus, buvo 30 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 30 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį 100 proc., tai yra daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, tad vadovaujantis Taisyklių 81 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, išmoka už pirmuosius hektarus sumažinama 1,5 skirtumo dalimi - už 45 ha (30 ha x 1,5). Kadangi Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Administracinė nuobauda neviršija 100 % sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą“, pagrindinei tiesioginei išmokai taikoma sankcija tai yra paramos mažinimas už 30 ha. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnyje yra nustatytos sankcijos už deklaruotą per didelį plotą, susijusį su išmoka už plotus, kuriuose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių. Šiame 19 a straipsnyje nustatyta, kad „jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1, 2, 4 bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje numatytas pagalbos sistemas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 ir 31 straipsniuose nurodytas paramos priemones, viršija pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba ar parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 % arba du hektarai remiamo ploto.“ 2016 m. spalio 12 d. MPŪV taisyklių 40.3.1 papunktyje nurodyta, kad, „kai deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 iki 20 proc. faktinio ploto arba 2 ha, einamaisiais metais parama pagal remiamą grupę mokama už faktinį plotą, sumažintą 1,5 karto iš faktinio ploto atėmus deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžius“. 2016 m. Paraiškoje deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama išmoka pagal MPŪV priemonę, didelio nepalankumo, buvo 1,37 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha (1,37 ha – 1,37 ha), todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 1,37 ha, t. y. 100 proc. ir pagal MPŪV priemonę, mažo nepalankumo, buvo 29,23 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha (29,23 ha – 29,23 ha), todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 29,23 ha, t. y. 100 proc. taigi, deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, tad, vadovaujantis 2016 m. spalio 12 d. MPŪV taisyklių 40.3.1 papunkčiu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, išmoka pagal priemonę MPŪV didelio nepalankumo sumažinama 1,5 skirtumo dalimi – už 2,055 ha (1,37 ha x 1,5) ir pagal priemonę MPŪV mažo nepalankumo sumažinama 1,5 skirtumo dalimi – už 43,845 ha (29,23 ha x 1,5). Kadangi Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Administracinė nuobauda neviršija 100 % sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą“, paramai pagal MPŪV priemonę taikoma sankcija yra paramos mažinimas už 1,37 ha ir 29,23 ha. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnyje yra išdėstytos administracinės nuobaudos už deklaruotą per didelį plotą ir 19 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Jeigu skirtumas yra didesnis nei 50 %, su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama. Be to, pagalbos arba paramos gavėjui taikoma papildoma nuobauda, lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto skirtumą.“. 2016 m. Paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka, buvo 57,25 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 57,25 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 50 proc. (100 proc.), tad vadovaujantis Taisyklių 81 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalimi, žalinimo išmoka pagal 2016 m. Paraišką nemokama, taip pat taikoma papildoma nuobauda lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto skirtumą. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „ Jei pagal 1 ir 2 dalis apskaičiuotos sumos per trejus kalendorinius metus, einančius po kalendorinių metų, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, nepavyksta visiškai išskaityti pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 28 straipsnį, likutis panaikinamas.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad parama jau buvo išmokėta (pagrindinė tiesioginė išmoka, parama pagal MPŪV priemonę susidarė žemiau nurodytos grąžintinos sumos: 6 366,43 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma ir 1 505,13 Eur paramos pagal MPŪV priemonę suma. Atsižvelgiant į tai, kad parama pagal 2016 m. Paraišką atsakovei jau buvo išmokėta, susidarė bendra 7 871,56 Eur dydžio grąžintina išmokų suma, kurią atsakovė privalo grąžinti NMA. Apie priimtą NMA skolos sprendimą atsakovė buvo informuota 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. BR6-7021 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Pabrėžė, kad Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p. 69) (toliau – Reglamentas), 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. - t. y. praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo dienos, pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovės negrąžintos 7 812,44 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pažymėjo, kad atsakovė NMA 2018 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SP1-2666 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovei teisines pasekmes.
Pareiškėjos prašymas patenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovė 2016 m. birželio 8 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1012110636-A1-1). NMA įvertinusi 2016 m. Paraišką nustatė, kad atsakovei buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 7 871,56 Eur dydžio grąžintina išmokos suma, kurią atsakovė privalo grąžinti NMA. 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis.
2016 m. Paraiškoje deklaruota: 57,25 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 29,23 ha plotas, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovėse), (toliau – MPŪV priemonė, mažo nepalankumo); 1,37 ha plotas, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovėse), (toliau – MPŪV priemonė, didelio nepalankumo); 4,25 ha plotas, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklą „žemės ūkio paskirties žemėje) (toliau – Natura 2000 priemonė).
2016 m. Paraiškos vertinimo metu atsakovei buvo apskaičiuotos ir perduotos išmokėti nurodytos sumos: 2 818,72 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma; 1 336,70 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma; 2 211,01 Eur žalinimo išmokos suma; 69,57 Eur paramos pagal MPŪV priemonę, didelio nepalankumo suma; 1 435,56 Eur paramos pagal MPŪV priemonę, mažo nepalankumo suma.
NMA pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones, skiria išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei administruoja valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas. Taigi, NMA, vadovaudamasi teisės aktuose nustatyta tvarka, turi nustatyti, ar atsakovė teisėtai / teisingai 2016 m. Paraiškoje deklaravo žemės sklypus. Taisyklių 78 punkte nustatyta, kad „Jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.“ 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. liepos 4 d. NMA atsakovei paštu išsiuntė pranešimus, kuriuose atsakovės paprašė pateikti NMA žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentų (su žemės sklypų planais) kopijas dėl visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų. Atsakymai į siųstus pranešimus gauti nebuvo ir prašomi dokumentai nepateikti, todėl atsakovei pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija. Bendras nustatytas plotas, kurio valdymo teisė nepagrįsta yra 57,25 ha, tai yra – laikoma, kad visas plotas deklaruotas neteisėtai. 2016 m. Taisyklių 4.22 papunktyje nustatyta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais, o 2016 m. Taisyklių 4.31 papunktyje numatyta, kad tiesioginė išmoka – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią gali sudaryti pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą.
NMA įvertinusi atsakovės 2016 m. Paraišką, nustatė, kad bendras neteisingai deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms (pagrindinei tiesioginei išmokai, žalinimo išmokai) gauti yra 57,25 ha, o paramai pagal MPŪV priemonę gauti yra 30,60 ha (1,37 ha plotas, didelio nepalankumo vietovėse, 29,23 ha plotas, mažo nepalankumo vietovėse valdymo teisė yra nepagrįsta. Tinkamas faktinis plotas šioms išmokoms (pagrindinei tiesioginei išmokai, žalinimo išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus) gauti yra 0,00 ha plotas.
Taisyklių 81 punkte nustatyta, kad tiesioginėms išmokoms už plotą taikomos sankcijos (taip pat išmokai jaunajam ūkininkui) pagal 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 640/2014. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnyje yra išdėstytos administracinės nuobaudos už deklaruotą per didelį plotą. Šiame 19 a straipsnyje nustatyta, kad „jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1, 2, 4 bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje numatytas pagalbos sistemas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 ir 31 straipsniuose nurodytas paramos priemones, viršija pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba ar parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 % arba du hektarai remiamo ploto“. 2016 m. Paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, buvo 57,25 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 57,25 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį 100 proc., tai yra daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, tad vadovaujantis Taisyklių 81 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, pagrindinė tiesioginė išmoka sumažinama 1,5 skirtumo dalimi - už 85,875 ha (57,25 ha x 1,5). Kadangi Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Administracinė nuobauda neviršija 100 % sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą“, pagrindinei tiesioginei išmokai taikoma sankcija tai yra paramos mažinimas už 57,25 ha.
2016 m. Paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama išmoka už pirmuosius hektarus, buvo 30 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 30 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį 100 proc., tai yra daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, tad vadovaujantis Taisyklių 81 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, išmoka už pirmuosius hektarus sumažinama 1,5 skirtumo dalimi - už 45 ha (30 ha x 1,5). Kadangi Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Administracinė nuobauda neviršija 100 % sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą“, pagrindinei tiesioginei išmokai taikoma sankcija tai yra paramos mažinimas už 30 ha.
Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnyje yra nustatytos sankcijos už deklaruotą per didelį plotą, susijusį su išmoka už plotus, kuriuose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių. Šiame 19 a straipsnyje nustatyta, kad „jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1, 2, 4 bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje numatytas pagalbos sistemas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 ir 31 straipsniuose nurodytas paramos priemones, viršija pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba ar parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 % arba du hektarai remiamo ploto.“
2016 m. spalio 12 d. MPŪV taisyklių 40.3.1 papunktyje nurodyta, kad, „kai deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 iki 20 proc. faktinio ploto arba 2 ha, einamaisiais metais parama pagal remiamą grupę mokama už faktinį plotą, sumažintą 1,5 karto iš faktinio ploto atėmus deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžius“. 2016 m. Paraiškoje deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama išmoka pagal MPŪV priemonę, didelio nepalankumo, buvo 1,37 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha (1,37 ha – 1,37 ha), todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 1,37 ha, t. y. 100 proc. ir pagal MPŪV priemonę, mažo nepalankumo, buvo 29,23 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha (29,23 ha – 29,23 ha), todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 29,23 ha, t. y. 100 proc. taigi, deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, tad, vadovaujantis 2016 m. spalio 12 d. MPŪV taisyklių 40.3.1 papunkčiu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, išmoka pagal priemonę MPŪV didelio nepalankumo sumažinama 1,5 skirtumo dalimi – už 2,055 ha (1,37 ha x 1,5) ir pagal priemonę MPŪV mažo nepalankumo sumažinama 1,5 skirtumo dalimi – už 43,845 ha (29,23 ha x 1,5).
Kadangi Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Administracinė nuobauda neviršija 100 % sumų, apskaičiuojamų atsižvelgiant į deklaruotą plotą“, paramai pagal MPŪV priemonę taikoma sankcija yra paramos mažinimas už 1,37 ha ir 29,23 ha. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnyje yra išdėstytos administracinės nuobaudos už deklaruotą per didelį plotą ir 19 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Jeigu skirtumas yra didesnis nei 50 %, su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama. Be to, pagalbos arba paramos gavėjui taikoma papildoma nuobauda, lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto skirtumą.“.
2016 m. Paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka, buvo 57,25 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 0,00 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 57,25 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 50 proc. (100 proc.), tad vadovaujantis Taisyklių 81 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalimi, žalinimo išmoka pagal 2016 m. Paraišką nemokama, taip pat taikoma papildoma nuobauda lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto skirtumą. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „ Jei pagal 1 ir 2 dalis apskaičiuotos sumos per trejus kalendorinius metus, einančius po kalendorinių metų, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, nepavyksta visiškai išskaityti pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 28 straipsnį, likutis panaikinamas.“
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad parama jau buvo išmokėta (pagrindinė tiesioginė išmoka, parama pagal MPŪV priemonę susidarė žemiau nurodytos grąžintinos sumos: 6 366,43 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma ir 1 505,13 Eur paramos pagal MPŪV priemonę suma. Vadovaujantis Taisyklių 84 punktu, MPŪV taisyklių 41 punktu, NMA „turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas“. Atsižvelgiant į tai, kad parama pagal 2016 m. Paraišką atsakovei jau buvo išmokėta, susidarė bendra 7 871,56 Eur dydžio grąžintina išmokų suma. Apie priimtą NMA skolos sprendimą atsakovė buvo informuota 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. BR6-7021 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Atsakovės skola buvo 7 871,56 Eur, tačiau atsakovei buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas) vadovaujantis Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013** 26 straipsniu ir Reglamento (EB) Nr. 2016/1948***, 1 straipsniu kuriame nustatyta, kad tiesioginių išmokų, skiriamų ūkininkui už 2016 kalendorinių metų paraišką, bendra išmokų sumos dalis viršijanti 2 000,00 Eur, mažinama 1,353905 proc. Atsakovės skolos suma yra 7 812,44 Eur. Duomenų, kad atsakovė sumokėjo 7 812,44 Eur skolą pagal 2018 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. SP1-2666 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ byloje nepateikta.
Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo administracinių teismų praktiką ((LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017; 2017 m. birželio 1 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-738-556/2017; LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018; LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018; LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.), jog sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Paramos gavėjai NMA Sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 p.)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) NMA Sprendime nurodytų sumų, NMA dėl lėšų išieškojimo (priteisimo) turi kreiptis į teismą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad NMA Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš Paramos gavėjos susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš Paramos gavėjos – vienas iš būdų NMA susigrąžinti NMA Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 p.).
Kaip jau buvo paminėta, NMA 2018 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. SP1-2666 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nėra atsakovės nuginčytas, jis yra galiojantis ir nustato NMA pareigą (taip pat ir būdą) susigrąžinti skolą. LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje Nr. eA-475-556/2019 pažymėjo, jog NMA Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini, priimant sprendimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 12 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas jau yra pasibaigęs. Atsakovė į pareiškėją nesikreipė dėl lėšų gražinimo dalimis, pareiškėjai nėra galimybės lėšas susigrąžinti įskaitymo būdu, todėl atsirado pagrindas kreiptis dėl permokos išieškojimo teismine tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 p., 17.3 p., 19 p.).
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktą grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo laiško, paminėto šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus. Pagal minėtų Taisyklių 14 punktą metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 10 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 p.).
Pareiškėjos 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. BR6-7021 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ atsakovė, be kita ko, buvo informuota, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Nustatyta, kad NMA nurodytu terminu (per 60 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto išsiuntimo datos) atsakovei nesumokėjus skolos, pareiškėja nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. atsakovei pagrįstai pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovės 7 812,44 Eur dydžio skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra patenkintini visiškai.
Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovės MB (duomenys neskelbtini) 7 812,44 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos (priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant paraiškos numerį - Nr. 16-1012110636-A1-1).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.