Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 93-37 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. L. nuteistas:2003 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus 17 metų laisvės atėmimo bausme. 2004 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 116 straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme (subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį paskirta bausme), ir paskirta galutinė 17 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2003 m. sausio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 23 d. Komisijos posėdžio dienai – 2018 m. sausio 25 d. – likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai 28 dienos. Komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 93-37 priimtas sprendimas taikyti R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 93-37 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles pažeidė ir už tai drausminėmis nuobaudomis buvo baustas keturis kartus, skatintas dvidešimt du kartus. Nuo paskutinės drausminės nuobaudos skyrimo 2012 m., įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis nepažeidė, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tęsia darbinę veiklą. Atlikdamas bausmę, jis padengė civilinius ieškinius, neturi įsiskolinimų. Be to, būdamas pataisos įstaigoje jis mokėsi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre, įgijo staklininko ir baldžiaus specialybes. Jis palaiko socialinius ryšius su tėvais, artimaisiais, šeima. Pasak nuteistojo, teismas į jo padarytų veikų pavojingumą jau atsižvelgė skirdamas jam bausmę, tad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turėtų vadovautis ne tik paskirtos bausmės, bet ir bausmės atlikimo bei lygtinio paleidimo tikslais. Pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, ją dar labiau mažina santykių su šeima palaikymas, neigiamos nuostatos į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, todėl, pareiškėjo teigimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nuteistasis R. L. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (26 balai pagal OASys), tačiau, vis dar išliekant dinaminių šią riziką sudarančių balų skaičiui, taip pat turi būti sprendžiama, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikėsi Komisijos nustatytų rekomendacijų – nors atlikdamas bausmę septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu jis neturi galiojančių nuobaudų, dirba, padengė priteistą civilinį ieškinį. Be to, nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. jis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, jam suteikta galimybė už pataisos įstaigos teritorijos ribų išvykti be sargybos. Kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, šios aplinkybės, o taip pat ir pakartotinę jo riziką mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas ir diskriminacinių nuostatų neturėjimas teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vis dar nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamas jo pastangas, darant pažangą pataisos proceso metu. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis pataisos įstaigoje mokėsi tik 2009–2010 m. bei 2013–2014 m., įgijo dvi specialybes, turi devynių klasių išsilavinimą. Nors 2017 m. gegužės 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi svarstant nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo ši aplinkybė buvo pažymėta kaip nesudaranti pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui, tačiau išvadų iš tokio teismo sprendimo nuteistasis nepadarė. Nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu, be kita ko, mažinant nuteistųjų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir nuo 2013 m. birželio 14 d. nėra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau paskutiniuosius metus, nuo 2017 m. kovo 8 d. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų skaičius nesumažėjo ir nuteistajam vis dar nustatomi šeši kintantys svertiniai balai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis turi galimybę sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad R. L. socialinis užimtumas, darbinė veikla už pataisos įstaigos ribų yra itin svarbi sprendžiant dėl jo galimybių lygtinio paleidimo atveju nenusikalsti. Iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, jog griežtus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nuteistasis padarė būtent tuo laikotarpiu, kuomet nesimokė ir nedirbo. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvėje teigia dirbsiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal turimą specialybę – staliumi-staklininku, tačiau susipažinus su viešai Juridinių asmenų registre pateikta informacija matyti, jog ši įmonė turi bankrutavusios bendrovės statusą. Tokie nurodomi duomenys sudaro pagrindą abejoti nuteistojo nuoširdumu dėstomoms aplinkybėms, sprendžiant apie jo darbinės veiklos planų laisvėje turėjimą, juolab įvertinant, kad šis veiksnys socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas kaip jo riziką nusikalsti mažinantis faktorius. Nors skunde kaip lygtinio paleidimo taikymui reikšminga aplinkybė išskiriamos neigiamos nuteistojo nuostatos į priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą, tačiau socialinio tyrimo išvadoje motyvuojant nuteistajam probacijos sąlygų individualizavimą, rekomenduojama nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, lankyti anoniminių alkoholikų grupes, nurodant, kad būtent šių grupių lankymas padėtų nuteistajam atsisakyti priklausomybės alkoholiui. Atsižvelgiant į tai, kad pataisos proceso metu, net ir dalyvavęs įžanginėje programoje (ryšium su alkoholio vartojimo prevencija), nuteistasis 2011 m. buvo baustas už alkoholinių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje, sprendžiant dėl nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikos, nurodoma, jog nuteistojo elgesio rizika galėtų kisti, jam pradėjus nesaikingai vartoti alkoholį. Nors kaip kriminogeninis veiksnys alkoholio vartojimo faktorius nuteistajam nėra išskiriamas, o, nustačius alkoholio vartojimo faktą pataisos įstaigoje, jis 2011 m. buvo įtrauktas į tikslinę programą, kuri skirta darbui su nuteistaisiais, pataisos įstaigoje drausmine tvarka baustais už apsvaigimą, tačiau šios tikslinės grupės pasiekti rezultatai nuteistajam nedetalizuojami, taip pat nėra duomenų apie tolesnį alkoholio vartojimo rizikos R. L. mažinimą. Atsižvelgiant į tai, kad nesaikingas alkoholio vartojimas vis dar gali sudaryti prielaidas nuteistajam nusikalsti būnant nestruktūruotoje aplinkoje, aukštesniojo teismo vertinimu, jo pastangos, siekiant šio veiksnio keliamą riziką eliminuoti pataisos proceso metu vis dar nėra pakankamos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis skunde pagrįstai teigia, jog jo nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis buvo įvertinti jam skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę apkaltinamuoju nuosprendžiu, todėl lygtinio paleidimo klausimo sprendimui negali būti laikomas esminiu. Tačiau vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, aplinkybė, jog nuteistasis bausmę atlieką už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą, susijusį su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi ir su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, jis, ne tik dirbdamas, bet ir aktyviai mokydamasis, pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Be to, įvertinus tai, jog paskutinę nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pataisos įstaigoje atlikus daugiau kaip septynis metus laisvės atėmimo bausmės, nustatytas R. L. alkoholio vartojimo faktas, pataisos proceso metu jis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti alkoholio vartojimo sukeliamą riziką jo teisėtam elgesiui. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.