Kauno apylinkės teismo nutartis

KET 14, 225, 226 punktų pažeidimai.

Institucija pažymi, kad Pareiškėjas tempė „(duomenys neskelbtini)“ markės priekabą, ant, kurios buvo pritvirtinti ne jai priskirti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) šie valstybiniai numeriai priklauso kitai priekabai, kurios markė yra „(duomenys neskelbtini)“ ir kurios dokumentus Pareiškėjas pateikė policijos pareigūnams tikrinimo metu, taip siekdamas suklaidinti policijos pareigūnus, vėliau pareigūnams nurodydamas, kad susimaišė, nes turi keletą priekabų (šie duomenys užfiksuoti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime). Taip pat minimos priekabos „Kati“ dokumentus Pareiškėjas yra pateikęs ir Institucijai, tačiau jais nesivadovauta, kadangi jie yra kitos priekabos nei tempė Pareiškėjas. Priekabos „(duomenys neskelbtini)“ didžiausioji leidžiamoji masė buvo nustatyta įvykio vietoje, pareigūnai patikrino ant priekabos pritvirtintą lentelę, ji buvo apgadinta, tačiau matėsi, kad priekabos pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini)“ ir jos maksimali leistina masė yra 2 700 kg, ši masė taip pat buvo pažymėta ir atskiru lipduku ant priekabos rėmo, tiek lentelės, tiek lipduko fotonuotraukos yra pridėtos prie bylos. Be kita ko Institucija atkreipia dėmesį ir į bendrą transporto priemonių sąstatą. Pareiškėjas vairavo krovininį automobilį, o priekaba akivaizdžiai viršijanti 750 kg maksimalią leistiną masę. Pareiškėjas turėjo suvokti, kad negali vairuoti tokio junginio, kadangi neturi tam reikalingos kategorijos.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad B kategorija - automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Lietuvos Respublikos Saugaus Eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad BE kategorija - B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai. Pareiškėjas nusižengimo padarymo metu nebuvo įgijęs teisės vairuoti BE kategorijos transporto priemonės ir priekabos junginio. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, sudėtis yra pilnai įrodyta.

Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjui skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Pareiškėjas į Institucijoje vykusį bylos nagrinėjimą neatvyko, su jam inkriminuotu nusižengimu nesutinka, todėl pareigūnas nagrinėdamas bylą tinkamai nustatė, kad nėra asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pažeidimas numatytas ANK 415 straipsnyje padarytas pakartotinai. Institucija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir į administracinio nusižengimo byloje esančią informaciją, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. N. turi B vairavimo kategoriją, kuri pagal SEAKĮ 23 straipsnio 6 ir 7 punktus suteikia jam teisę vairuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“.

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau - didžiausioji leidžiamoji masė) - visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Šio straipsnio 76 punkte numatyta, kad transporto priemonės masė be krovinio (toliau - masė be krovinio) - transporto priemonės masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be vairuotojo, keleivių ir krovinio. Šio straipsnio 77 punkte nurodyta, kad transporto priemonės masė su kroviniu (toliau - masė su kroviniu) - transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausią leistiną masę, kadangi būtent su šiuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B kategoriją turinčiam vairuotojui.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Pareiškėjas vairavo transporto priemonę „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios didžiausia techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė yra 3 500 kg ir tempė priekabą ‚(duomenys neskelbtini)“, kurios didžiausia techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė yra 2 700 kg, bendra transporto priemonės ir priekabos masė yra 6 200 kg. O tokiai transporto priemonei vairuoti B kategorijos nepakanka, būtina BE kategorija.

SEAKĮ 13 straipsnyje kaip ir KET 14 punkte numatyta, jog „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>“. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Pareiškėjo vairuojamas automobilis tempė „(duomenys neskelbtini)“ markės priekabą, ant kurios buvo pritvirtinti ne jai priskirti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) šie valstybiniai numeriai priklauso kitai priekabai, kurios markė yra „(duomenys neskelbtini)“ (administracinio nusižengimo bylos b. l. 17–20). Kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, jam Pareiškėjas tikrinimo metu pateikė „(duomenys neskelbtini)“ markės priekabos dokumentus, taip siekdamas suklaidinti policijos pareigūnus, vėliau pareigūnams nurodydamas, kad susimaišė, nes turi keletą priekabų (administracinio nusižengimo bylos b. l. 10). Be to, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas padarė ANK 415 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus nusižengimus.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

ANK 415 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Institucijos 2024 m. birželio 12 d. nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nesibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimus, gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbui, pasirūpinti šeima. Jis gyvena Kazlų Rūdos sen., ten turi MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima stogų dengimu, skardinimu. Šioje įmonėje dirba trys darbuotojai, iš kurių nei vienas neturi teisės vairuoti. Teisių atėmimas reiškia įmonės bankrotą, darbuotojų atleidimą, o šeima praranda vienintelį šeimos pajamų šaltinį. Šeimoje yra 3 vaikai, iš kurių 2 nepilnamečiai, žmona nedirba, nes prižiūri vaikus.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes ir tinkamai taikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.