- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-210-449/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Kazys Kailiūnas, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- V. R., V. R. Klaipėdos
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Ernestos Montvidienės ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties, kuria patenkintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimas ir nuteistajam V. R. Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. kovo 6 d. nuosprendžiu (perkvalifikuotu Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. nutartimi) paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į terminuotą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. kovo 6 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 8 punkte, 117 straipsnyje, 271 straipsnio 2 dalyje, ir, subendrinus bausmes, jam paskirta mirties bausmė, kuri, vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsniu, buvo pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ją atliekant kalėjime. V. R. buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Nuspręsta iš V. R. priteisti J. G. 2500 Lt, I. A. 3522 Lt, žuvininkystės bendrovei „B“ (duomenys pakeisti) 600 Lt bei valstybei 108 Lt. Be to, J. G. pripažinta teisę į ieškinio patenkinimą, perduodant ieškinio dydžio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. balandžio 19 d. nutartimi nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuteistojo V. R. kasacinis skundas atmestas.
4. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. nutartimi V. R. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, patvirtintą 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 (toliau – BK), į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą bei 117 straipsnio 1 dalį paliktos 1995 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Subendrinus bausmes BK 63 straipsnio 5 dalies pagrindu, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Šalies argumentai
5. (duomenys neskelbtini) pataisos namai 2019 m. birželio 25 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl V. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 29 d. nutartimi patenkino (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimą ir nuteistajam V. R. Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. kovo 6 d. nuosprendžiu (perkvalifikuotu Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. nutartimi) paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitė į terminuotą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
7. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį ir netenkinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimo dėl nuteistajam V. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai taikė BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta šio BK straipsnio taikymui būtinų sąlygų visuma.
8. Prokurorė pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Prokurorės nuomone, teismas nepakankamai įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudarančius veiksnius, neatsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą ir nepagrįstai padarė išvadą, kad V. R. pakeitus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.
9. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad iš 2019 m. birželio 12 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 52-146 matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam V. R. nustatoma vidutinė - 69 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nutartyje teismas nurodė, kad 45 balais įvertinto nusikalstamo elgesio rizikos veiksnio nuteistasis neturi galimybės sumažinti, kadangi tai sudaro jo padarytos nusikalstamos veikos praeityje, tačiau riziką, įvertintą 24 balais, sumažinti jis turi visas galimybes. Prokurorė mano, kad teismas smurtinio elgesio rizikos mažėjimą nepagrįstai sieja su ateityje taikytinomis programomis. Prokurorė pažymi, kad šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų, kokią įtaką šios ateityje taikytinos programos turės nuteistajam ir ar jos padės žymiai sumažinti dinaminius pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnius. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad V. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (24 balai), o nagrinėjamam klausimui reikšmės turi pažanga, padaryta paties nuteistojo, vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu.
9.1. Prokurorės nuomone, nuteistojo asmens byloje esantys duomenys neleidžia konstatuoti, kad V. R. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra itin akivaizdi ir leidžianti spręsti, jog nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti bausmės tikslai. Kaip matyti iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados, vertinant dabartinį bei praeities nusikalstamą elgesį, išskirtini kriminogeniniai veiksniai, kurie didina pakartotinio elgesio riziką: nusikalstamo elgesio pasireiškimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, įsibrovimas į patalpas, vagystės ir smurto panaudojimo medelis, tarpasmeninių įgūdžių silpnėjimas, netinkamos problemų strategijos, menkas pasekmių suvokimas, sunkumai priimant kitų požiūrį bei nuteistojo išlaikomos nuostatos. Iš nuteistojo V. R. asmens bylos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, pirmą kartą jis buvo nuteistas 16 metų, bausmės atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą. Nusikaltimams būdingas vagystės ir smurto panaudojimo modelis, nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu nuteistasis supranta, kad jo nusikalstami veiksmai turi daug platesnes pasekmes nei tiesioginis poveikis pagrindinei aukai, tačiau priimant Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. kovo 6 d. nuosprendį V. R. kaltu prisipažino tik iš dalies.
9.2. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad atlikus pakartotinį smurto rizikos įvertinimą, naudojant HCR-20 schemą, nestebimas ženklus smurtinio elgesio pokytis, rizika išlieka vidutinė. Smurtinio elgesio riziką labiausiai įtakoja istoriniai duomenys, susiję su ankstesniu smurtiniu elgesiu, dabartinė savivokos stoka, kuriamų planų realumo stoka ir galimas grįžimas į buvusią aplinką, kuri gali būti destabilizuojanti. Be to, išvados 4.10 punkte teigiama, kad nuteistojo noras bendradarbiauti yra dviprasmiškas, nuteistasis stokoja motyvacijos asmeniniams pokyčiams, perkeliant atsakomybę specialistams. Iš nuteistojo praeities režimo pažeidimo, pakartotinio nusikalstamumo (pripažintas pavojingu recidyvistu) bei nuosprendyje dominuojančio savo įgeidžių tenkinimo, V. R. nėra linkęs paisyti elgesio normų, tačiau galiojančių drausminių nuobaudų neturi.
9.3. Prokurorės nuomone, teismas nepagrįsta nevertino V. R. asmens byloje esančios ankstesnės psichologinės išvados, kuri rodo, kad nuteistojo nusikalstamumo bei smurtinio elgesio rizika faktiškai nepasikeitė, išlieka pakankamai žymi, jokių esminių elgesio pokyčių nestebima. Šioje 2018 m. lapkričio 29 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo psichologinėje išvadoje Nr. 55-27 aptarti tokie nuteistojo kriminogeniniai nusikalstamumo bei smurtinio elgesio rizikos poreikiai: ankstesnis agresyvus elgesys, savitvardos stoka, nesugebėjimas atpažinti turimų problemų, jų pasekmių suvokimo stoka, problemų sprendimo įgūdžių stoka, realių tikslų neturėjimas, kitų požiūrio nesupratimas, konkretus mąstymas, smurtinių veiksmų pasireiškimas ateityje, ankstesni sunkūs režimo pažeidimai, savivokos stoka, intervencijos nepriėmimas. Didžioji dalis šių veiksnių nurodoma ir socialinio tyrimo išvadoje Nr. 52-146. Nors, kaip teisingai nurodė teismas, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi, tačiau šiuo metu V. R. charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos ir kitos individualios programos buvo veiksmingos visa apimtimi, ženkliai įtakojo nusikalstamo, smurtinio elgesio rizikos mažėjimą.
10. Prokurorė pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuteistasis nuo 2005 metų nebuvo baustas drausmine tvarka, skatintas 28 kartus, bei atsižvelgdamas į kitus nutartyje nurodytus duomenis, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu vertino teigiamai. Prokurorė su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi nuteistojo padaryti vidaus tvarko taisyklių pažeidimai (paskutinis iš jų 2018 m. spalio 1 d.) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip nelinkusį paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nors nuteistasis V. R. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis padarė penkis pažeidimus, už tris pažeidimus jam buvo skirtos nuobaudos, už du pažeidimus nuobaudos neskirtos, apsiribota pokalbiu. Prokurorės vertinimu, teismas nepagrįstai šioms aplinkybėms nesuteikė didelės reikšmės, kadangi visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, jos dar kartą pagrindžią išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs paisyti teisės normų.
11. Prokurorė nurodo, kad teismas, vertindamas atliktos bausmės poveikį nuteistajam, analizavo metinėse charakteristikose ir socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis bei padarė išvadą, jog nuteistojo elgesys iš esmės sistemingai keitėsi – iš patenkinamo elgesio perėjo į vertinamą gerai. Tačiau, prokurorės nuomone, metinėse charakteristikose ir socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti duomenys, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančių pažeidimų kontekste, neleidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą nuteistojo elgesio korekciją ir bausmės tikslų pasiekimą, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, priešingai nei nurodyta teismo nutartyje, iš pateiktų metinių charakteristikų matyti, kad nuteistojo santykiai su artimaisiais nėra tvirti, per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis artimųjų beveik nebuvo lankomas, kas taip pat yra grįžimo į destabilizuojančią aplinką rizikos faktorius.
12. Anot prokurorės, atsižvelgiant į atliktos bausmės dalį, į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nuteistajam V. R. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teikimo nagrinėjimo metu egzistuojant anksčiau paminėtiems nusikalstamumo ir smurtinio elgesio rizikos faktoriams, kurių mažėjimas/didėjimas priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir motyvacijos ateityje, galima spręsti, kad nuteistasis nėra įdėjęs visų įmanomų pastangų, siekdamas minimalizuoti rizikos veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl, nesant visoms BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, nebuvo pagrindo tenkinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimo dėl nuteistajam V. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
13. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą patenkinti, o nuteistasis V. R. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
14. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas atmetamas.
15. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
16. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
17. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs 25 metus laisvės atėmimo bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1994 m. liepos 25 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
19. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nustatydama nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką žemesniojo teismo teisėjų kolegija visų pirma rėmėsi 2019 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo išvada, kurią rengiant buvo naudojama nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika OASys bei smurto rizikos įvertinimas HCR-20, apklausa, dokumentinė medžiaga, stebėjimas, pokalbiai (asmens bylos t. 2, b. l. 88-93). Pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys nuteistojo V. R. nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo vidutinė – 69 balai. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (24 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, t. y. piktnaudžiavimas alkoholiu ir emocinė gerovė (2 balai), išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti, ryšiai (4 balai), nuostatos (7 balai), mąstymas ir elgesys (11 balų). Gyvenimo sąlygos, lėšų tvarkymas, pajamos, gyvenimo stilius, draugai, piktnaudžiavimas narkotikais šiuo atveju neturi įtakos pakartotinio teistumo rizikai. Tačiau didelę balų dalį (45 balus) sudaro statiniai veiksniai, t. y. ankstesnių nuteistojo nusikaltimų įvertinimas, kurių nuteistasis V. R. negali sumažinti.
19.1. Socialinio tyrimo išvadoje vertinant dabartinį ir praeities nusikalstamą elgesį, išskirti kriminogeniniai veiksmai, kurie didina pakartotinio nusikalstamumo riziką: nusikalstamo elgesio pasireiškimas apsvaigus nuo alkoholio, įsibrovimas į patalpas, vagytės ir smurto panaudojimo modelis, tarpasmeninių įgūdžių silpnėjimas, netinkamos problemų sprendimų strategijos, menkas pasekmių suvokimas, sunkumai priimant kitų požiūrį bei nuteistojo išlaikomos nuostatos. Visos šios aplinkybės yra svarbios nusikalstamo elgesio rizikai įvertinti, tačiau šių aplinkybių reikšmę mažina tai, kad nusikalstamos veikos, susijusios su svetimo turto pagrobimu ir smurto panaudojimu, už kurias nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvo padarytos daugiau nei prieš 25 metus, o bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skirta tik viena nuobauda, susijusi su ketinimu pagrobti svetimą turtą, t. y. už bandymą pavogti žirkles 1996 metais. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, atsižvelgiant į tai, kad paskutinį kartą V. R. veiksmai kėsinantis į svetimą turtą yra fiksuoti daugiau nei prieš 20 metų, šių aplinkybių reikšmė yra maža. Be to, byloje nėra duomenų, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų vartojęs alkoholį.
19.2. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. R. šiuo metu atpažįsta socialinius veiksmus, kurie skatino jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali sukelti galimybę nusikalsti. Nuteistasis interviu metu visiškai pripažįsta kaltę bei prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens, supranta, kad jo veiksmai turi platesnes pasekmes nei tiesioginis poveikis pagrindinei aukai. V. R. pataisos namuose gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, tinkamai su jais bendrauja, nebuvo paveiktas grupės spaudimo ir nėra požymių ar įrodymų, kad tai kada nors buvo susiję su nusikalstamu elgesiu. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistajam trūksta kritiškumo sau, jis negeba įvardinti savo neigiamų savybių, duomenų apie jo agresyvų ar suicidinį elgesį nėra. Tačiau šioje išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta problemą – kitų asmenų jo nesupratimą, bet probleminio elgesio nekeičia. Išlieka sunkumai paaiškinant savo nusikalstamą elgesį, tačiau V. R. ieško atsakymų, pripažįsta, kad impulsyvumas galimai turėjo įtakos tokiam elgesiui. Nuteistasis dalyvauja intervencinėje priemonėje, skirtoje didinti nuteistojo socialinį potencialą (konstruktyviai spręsti konfliktus ir problemas, įvertinti savo elgesio pasekmes, lavinti socialinius įgūdžius, geriau pažinti save).
19.3. Atlikus pakartotinį smurto rizikos įvertinimą, nestebimas ženklus smurtinio elgesio rizikos pokytis, kadangi labiausiai įtakos tam turi istoriniai duomenys, susiję su ankstesniu smurtiniu elgesiu, dabartinė savivokos stoka, kuriamų planų realumo stoka ir galimas grįžimas į buvusią aplinką, kuri yra destabilizuojanti. Teismo posėdžio metu minėtą Socialinio tyrimo išvadą parengusi psichologė K. K.-L. pažymėjo, kad buvo stebėti pokyčiai nuteistojo savivokos srityje, jis pradėjo matyti savo problemines sritis, kas vertintina teigiamai (t. 2, b. l. 36). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, iš V. R. metinių charakteristikų matyti, kad jis apibūdinamas kaip neimpulsyvus, vengiantis konfliktų, kas taip pat mažina jo pakartotinio nusikaltimo galimybę.
20. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai daryti nusikaltimų, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis buvo baustas 3 kartus. V. R. 1996 m. birželio 14 d. po pirties nepridavė žirklių ir neigė jas turintis, tačiau jos buvo rastos jo kameroje esančiame klozete, už tai jam skirta nuobauda – 10 parų karcerio (asmens bylos t. 1, b. l. 35). 2002 m. sausio 8 d. jam paskirtas papeikimas už tai, kad kratos metu slėpė 100 g arbatžolių ir jas atsinešė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (asmens bylos t. 1, b. l. 76). Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikime nurodyta, kad V. R. buvo baustas 2000 m. rugpjūčio 18 d., kadangi pasivaikščiojimo metu garsiai kalbėjo. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad 2000 m. rugpjūčio 11 d., būdamas pasivaikščiojimų kiemelyje, nuteistasis garsiai rėkdamas bendravo su nuteistaisiais, į teisėtus kontrolieriaus reikalavimus nusiraminti nereagavo, išeiti iš pasivaikščiojimo kiemelio kategoriškai atsisakė, elgėsi įžūliai, grasino susidoroti (asmens bylos t. 1, b. l. 64). Tačiau savo kaltę V. R. pripažino ir nurodė, kad daugiau tai nepasikartos, todėl 2000 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje nurodyta, kad jis įspėtas žodžiu (asmens bylos t. 1, b. l. 61). Be to, nors teikime nurodyta, kad 2003 m. vasario 27 d. už darbotvarkės pažeidimą nuteistajam buvo paskirta nuobauda – pokalbis, tačiau iš 2003 m. vasario 27 d. pažymos matyti, jog su V. R. buvo kalbėta dėl to, kad 2003 m. vasario 21 d. pas jį buvo rastas savadarbis elektros šildytuvas, tačiau nurodoma, jog bus tikslinga apsiriboti pokalbiu ir nebausti drausmine tvarka (asmens bylos t. 1, b. l. 84). Taip pat, nors teikime nurodyta, kad pas V. R. 2005 m. liepos 18 d. radus uždraustus daiktus jam buvo skirta nuobauda, tačiau iš 2005 m. liepos 18 d. pažymos matyti, kad kratos metu buvo rasti virbalai, nuteistasis pripažino, jog virbalai priklauso jam, todėl nurodoma, kad tikslinga apsiriboti auklėjamojo pobūdžio pokalbiu ir nebausti V. R. drausmine tvarka (asmens bylos t. 1, b. l. 109). 2018 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl nuobaudos neskyrimo V. R. nurodyta, kad kratos metu buvo rastas aštriabriaunis daiktas panašus į užgaląstą peilį, paslėptas akinių dėkle po akiniais, tačiau įvertinus visas aplinkybes siūloma neskirti nuobaudos, papildomai išaiškinant nuteistojo teisinę padėtį, elgesio taisykles ir režimo reikalavimus (asmens bylos t. 2, b. l. 50). V. R. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, jo pažeidimai buvo padaryti bausmės atlikimo pradžioje. Nuo 2005 metų nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka. Priešingai nei nurodoma prokurorės skunde, atsižvelgęs į šiuos duomenis, taip pat į bausmės atlikimo trukmę (25 metus), žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis ilgą laikotarpį laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių, o tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių reikalavimų laikymąsi.
21. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja jam skirti 28 paskatinimai, paskutinį kartą – 2019 m. balandžio 25 d. (asmens bylos t. 2, b. l. 81). Žemesnysis teismas pagrįstai teigiamai įvertino ir 2019 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sėkmingai užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, dalyvauja Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje, nuteistojo požiūris į kriminalinę subkultūrą neigiamas: nevartoja žargono, neskirto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko hierarchijos, nerašytų taisyklių, su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, pagarbiai, atlieka nemokamus darbus, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo programas, įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencinės priemones, dalyvauja intervencinėje priemonėje „R.A.K.T.A.S“, jis iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (asmens bylos t. 2, b. l. 91-92). Žemesniojo teismo posėdžio metu minėtą išvadą parengusi psichologė K. K.-L. patikslino, kad pastarosios priemonės yra vykdomos iš dalies ne dėl to, kad nuteistasis nesutinka jų vykdyti, o todėl, kad planas yra sudarytas į priekį, todėl šiuos metu ne visos priemonės yra įvykdytos, tačiau jis jas vykdo pagal planą (t 2., b. l. 36).
22. Žemesnysis teismas taip pat pagrįstai teigiamai įvertino nuteistojo mokymąsi ir darbinę veiklą bausmės atlikimo metu. Atlikdamas bausmę nuteistasis mokėsi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre (asmens bylos t. 1, b. l. 93). 2003 m. birželio 5 d. įsakymu V. R. skirtas siuvėju į Gamybos barą (asmens bylos t. 1, b. l. 90), nuo 2005 m. liepos 2 d. iki 2019 m. birželio 27 d. dirbo staliumi VĮ „M“ (duomenys pakeisti), įgijo staliaus profesiją. Nuo 2019 m. birželio 27 d. V. R. nedirba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus-atvirąją koloniją. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. darbą suvokia kaip privalumą, žino darbo naudą bei yra labai motyvuotas dirbti. Nuteistasis VĮ „M“ (duomenys pakeisti) medienos gaminių ir paslaugų baro viršininko charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad jis įgijo staliaus profesiją, sugeba gerai ir sąžiningai atlikti pavestą darbą, yra drausmingas, atsakingas, gerai sutaria su dirbančiaisiais, aktyviai dalyvauja nuteistųjų resocializacijos programose, už gerą elgesį ir pavyzdingą elgesį yra skatintas. Byloje yra pateiktas 2019 m. gegužės 20 d. UAB „A“ (duomenys pakeisti) raštas, kuriame įsipareigojama įdarbinti V. R. frezuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį (asmens bylos t. 2, b. l. 83).
23. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažina jo santykis su artimaisiais, draugais ir gyvenimo stilius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis yra nevedęs ir vaikų neturi, tačiau tenkinasi esama padėtimi ir gali gyventi esant dabartinei situacijai. V. R. reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais. Socialinius ryšius su tėvu, broliu ir kitais asmenimis jis palaiko telefonu, laiškais, lankomas pasimatymų metu. Nuteistasis palaiko draugiškus ryšius su laisvėje esančiu draugu. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis paleistas iš laisvės atėmimo vietos gyventų adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso I. R.. Yra gautas I. R. 2019 m. gegužės 20 d. raštiškas įsipareigojimas suteikti gyvenamąją vietą ir prireikus padengti pragyvenimo išlaidas (asmens bylos t. 2, b. l. 84). Svarbu ir tai, kad V. R. netoleruoja kriminalinės subkultūros, pataisos namuose gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, tinkamai su jais bendrauja.
24. Nagrinėjant galimybę pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą svarbi yra ir nuteistojo charakteristika. Žemesnysis teismas, išsamiai išanalizavęs V. R. metines charakteristikas, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesys iš esmės sistemingai taisėsi, iš patenkinamo elgesio perėjo į vertinamą gerai. Nuteistasis iš esmės visą laiką laikėsi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, su administracija buvo mandagus ir taktiškas, su kitais nuteistaisiais bendravo mandagiai, konfliktinių situacijų nefiksuota. Nors metinėje 2002 m. charakteristikoje nurodyta, kad į auklėjamąsias priemones nuteistasis reaguoja abejingai, tačiau nuo 2006 metų metinėse charakteristikose fiksuota, kad jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai. Be to, Kalėjimo direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu V. R. buvo pareikšta padėka už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje bei stropų darbą. Metinėje 2011 m. charakteristikoje fiksuota, kad nuteistasis noriai dalyvauja tiek individualiuose, tiek teminiuose pokalbiuose, savo kaltę dėl nužudymo pripažino visiškai nuo bausmės vykdymo pradžios. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. R. agresyvus elgesys nėra aktualus, kadangi per bausmės atlikimo laiką smurtinio elgesio atvejai nefiksuoti. Nuteistasis mano, kad ateityje neatsidurs tokioje situacijoje ir nepasielgs taip pat, kadangi yra pasimokęs iš paskirtos bausmės.
25. Pagal byloje esančius duomenis V. R. vykdomųjų raštų neturi. Nukentėjusiomis byloje buvo pripažintos J. G., O. F. ir I. A., kurios yra mirusios. Vykdomasis raštas Nr. 2-5, išduotas 1995 m. balandžio 26 d., buvo grąžintas Klaipėdos apygardos teismui 2004 m. gegužės 6 d., atsižvelgiant į išskaičiavimus padarytus iki 2004 m. gegužės 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (t. 1, b. l. 317-318). Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius 2005 m. sausio 7 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas nurodyti priežastis, kodėl grįžta pinigai pervedami J. G. (t. 1, b. l. 322). Gavus atsakymą apie asmens mirtį, vykdomasis raštas Nr. 2-5, išduotas 1995 m. balandžio 26 d., buvo grąžintas Klaipėdos apygardos teismui 2005 m. vasario 2 d., atsižvelgiant į tai, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 328-332). Vykdomasis raštas Nr. 2-5, išduotas 1995 m. balandžio 26 d., buvo grąžintas Klaipėdos apygardos teismui 2008 m. sausio 18 d., atsižvelgiant į išskaičiavimus padarytus iki 2007 m. spalio 31 d. AB „S“ (duomenys pakeisti) naudai (t. 1, b. l. 333-338). Vykdomasis raštas Nr. 2-5, išduotas 1995 m. balandžio 26 d., buvo grąžintas Klaipėdos apygardos teismui 2011 m. spalio 17 d., atsižvelgiant į išskaičiavimus padarytus iki 2011 m. rugsėjo 30 d. M. A. (I. A. paveldėtojui) naudai (t. 1, b. l. 339-342). Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog iš bylos duomenų matyti, kad buvo atlyginta visa priteista suma nukentėjusiesiems pagal 1995 m. kovo 6 d. nuosprendį, išskyrus J. G. naudai, kadangi ji mirė (duomenys neskelbtini), o nuteistasis pradėjo dirbti 2003 m., atitinkamai nuo 2003 m. buvo išskaičiuojami priteisti pinigai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis bandė atlyginti priteistą sumą nužudytosios mamai J. G. iki įsidarbinimo. Visgi matyti, kad 2010 m. liepos 7 d. V. R. domėjosi, kokia likusi neišmokėtos sumos dalis (asmens bylos t. 1, b. l. 187).
26. Priešingai nei nurodoma prokurorės skunde, nuteistojo iš esmės teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, mandagus ir taktiškas elgesys su administracija, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis ir kaupti įgūdžiai, santykiai su artimaisiais, jo teigiama charakteristika, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu leido žemesniajam teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad yra visos sąlygos V. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į aukščiau aptarus motyvus, žemesnysis teismas pagrįstai nuteistajam V. R. nustatė terminuoto laisvės atėmimo bausmę 8 metams. Aukštesniojo teisimo vertinimu, tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos prokurorės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.