Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. G. (I. G.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus RPK) Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnysis specialistas 2009-10-16 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 231979 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad I. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., nes jis 2009-10-11 apie 2.06 val., (duomenys neskelbtini) g. 1, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., vairavo automobilį Honda Civic, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo dešiniau, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažiavo į priepriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešomis važiuojančiu automobiliu Audi 80, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais I. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 125 ir 134 p. reikalavimus (b. l. 5, 12).

Vilniaus AVPK Vilniaus RPK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas, išnagrinėjęs I. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009-10-20 nutarimu Nr. F 231979 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis ATPK 20 str., 30 str., 30² str., 32 str. 1 d. 5 p., 127 str. 2 d. ir 287 str. 1 d., jam paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 6, 15).

Į teismo posėdį institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas, neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006).

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašoma tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomas konkretaus teisės pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas.

Protokole I. G. yra suformuluotas kaltinimas dėl to, kad jis 2009-10-11 apie 2.06 val., (duomenys neskelbtini) g. 1, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., vairavo automobilį Honda civic, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo dešiniau, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažiavo į priepriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešomis važiuojančiu automobiliu Audi 80, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 125 ir 134 p. reikalavimus

KET 125 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) reglamentuoja, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pagal KET 134 p. (KET redakcija galiojusi administracinio teisės pažeidimo padarymo metu), jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas G. L. (G. L.) parodė, kad A. L. yra jo sesuo, eismo įvykio dieną ji vairavo automobilį. Matė, kad jo tėvui priklausantis Audi 80 susidūrė su kitu automobiliu, nes buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje apie 10-15 m. nuo eismo įvykio vietos, jis su draugais aikštelėje sėdėjo kitame automobilyje (žr. teismo posėdžio protokolą).

Pagal ATPK 127 str. 2 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1365), kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, (...).

Teismas pabrėžia, kad administracinei atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 d. atsirasti yra svarbus ne tik veikos padarymas – KET pažeidimas, bet ir pasekmės – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas bei priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių. Pasekmės ir priežastinis ryšys yra administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementai, kurie administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip ir pati veika, turi būti įrodyti. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.).

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

ATPK 250 str. 1 p. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Teismas, objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą: Protokolą (b. l. 5, 12), 2009-10-16 Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 231978, surašytą A. L. atžvilgiu (b. l. 13, 35), Laikiną leidimą (b. l. 16), 2009-10-11 Eismo įvykio vietos schemą (b. l. 17), 2009-10-11 policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus (b. l. 18, 18), 2009-10-11 A. S. paaiškinimą (b. l. 20, 25), 2009-10-13 G. L. paaiškinimus (b. l. 21, 22) ir jo parodymus teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą), 2009-10-13 A. L. paaiškinimą (b. l. 23), 2009-10-13 N. G. paaiškinimus (b. l. 24, 28), 2009-10-12 V. N. paaiškinimą (b. l. 26), 2009-10-11 A. L. paaiškinimą (b. l. 27), 2009-10-11 I. G. paaiškinimus (b. l. 27, 30) ir jo paaiškinimus skunde bei teismo posėdyje (b. l. 2; žr. teismo posėdžio protokolą), 2009-10-14 M. P. paaiškinimą (b. l. 29), Nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 231978, kuriuo A. L. paskirta 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio piniginė bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą(b. l. 36), transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, automobilių apgadinimo pobūdį, sprendžia kad KET pažeidė Audi 80 automobilio vairuotojas, kuris važiavo apie 1 m. nuo dešiniojo krašto, sukdamas į dešinę, išvažiavo į priepriešinę eismą juostą, ir tokie jo veiksmai buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. Šias išvadas, teismo nuomone, patvirtina taip pat ir automobilių padėtis po eismo įvykio bei jų apgadinimų pobūdis, užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, eismo įvykio dalyvių pirminiai paaiškinimai. I. G. nepažeidė KET reikalavimų, važiavo jam priklausančia eismo juosta, apie 0,5 m. nuo dešiniojo krašto, o iškilus grėsmei eismo saugumui, pamatęs, kad priešpriešomis ta pačia eismo juosta dideliu greičiu atvažiuoja Audi 80 automobilis, ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, kad išvengtų transporto priemonių susidūrimo, t. y. pradėjo stabdyti ir ketino atlikti manevrą į kairę pusę, nes iš dešinės pusės buvo apsaugos bortelis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad I. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių. Taigi, administracinėn atsakomybėn I. G. patrauktas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl Nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina nenustačius jos veiksmuose ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. objektyviosios pusės (ATPK 250 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

nutarė:

I. G. (I. G.) skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2009-10-20 nutarimą Nr. F 231979, kuriuo I. G., vadovaujantis ATPK 20 str., 30 str., 30² str., 32 str. 1 d. 5 p., 127 str. 2 d. ir 287 str. 1 d., buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio piniginė bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą I. G. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.