- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-432-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28118-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- BUAB „AV Capital“
- Atsakovas
- D. Ž.
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „AV Capital“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „AV Capital“ ieškinį atsakovui D. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas BUAB „AV Capital“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi (b. l. 46) paliko ieškinį nenagrinėtą, priteisė iš atsakovo ieškovui 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog į paskirtą teismo posėdį dėl teismui nežinomų priežasčių neatvyko ieškovo atstovas ir teismui nepateikė prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o atsakovas neprašė sprendimo už akių priėmimo, todėl ieškinį palieka nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat nurodė, jog įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, privalo veikti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, tačiau teismui nėra pateikta jokių duomenų apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje.
Ieškovas BUAB „AV Capital“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį. Nurodo, kad dėl žmogiškosios klaidos bankroto administratoriaus darbuotoja, informuodama apie teismo posėdį suklydo ir neįvedė į bankroto administratoriaus ir advokato M. K. kontoros informavimo sistemą informacijos apie byloje paskirtą posėdį. Dėl žmogiškosios klaidos, nulemtos dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių – tą pačią dieną gautų, vizualiai beveik identiškų, teismo šaukimų į civilines bylas, nagrinėjamas to paties Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjo, ieškovas nesužinojo apie 2013 m. lapkričio 5 d. 13 val. vyksiantį teismo posėdį ir į jį nenuvyko, dėl ko buvo priimta skundžiama nutartis. Be to, ieškovo atstovas M. K., kuris taip pat yra ir advokatas, turėjo paskirtas dvi civilines bylas Kauno bei Klaipėdos apygardos teisme. Kadangi ieškovas nežinojo apie 2013 m. lapkričio 5 d. 13 val. šioje civilinėje byloje, tačiau jeigu ir būtų žinojęs, būtų pateikęs prašymą atidėti šį posėdį dėl užimtumo. Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškinį šioje civilinėje byloje yra pareiškusi bankrutuojanti įmonė, kas reiškia, kad ši byla turi didesnį viešą interesą.
Atsakovas D. Ž. atsiliepime nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu, prašo jį atmesti.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (338 str.).
Bylos šalys, taigi ir ieškovas, civiliniame procese turi pareigą aktyviai dalyvauti savo inicijuotoje byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, motyvuotai pranešti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, o teismas turi imtis priemonių, kad bylos procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus. Pagal CPK 296 straipsnio1 dalies 5 punkto nuostatą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Taigi CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintoje proceso teisės normoje, kurios pagrindu teismas skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalies neatvykimo į teismo posėdį pasekmėmis. Šių teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt., tinkamu įgyvendinimu (CPK 7 str., 2 d., 5 d.). Nesilaikydamas šių principų, ieškovas privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes. Apeliantas savo nedalyvavimą teismo posėdyje grindžia dviem aplinkybėmis: 1) dėl ieškovo suklydimo, 2) dėl ieškovo atstovo užimtumo – buvo užimtas kitose bylose. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatą, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bei ieškovo pateiktus paaiškinimus dėl jo atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti kitokio procesinio sprendimo, kaip tik ieškinį palikti nenagrinėtu. Kaip matyti iš bylos, teismo posėdis buvo paskirtas 2013 m. spalio 10 d. (b. l. 36). Ieškovo atstovas prašymo atidėti posėdį nepateikė. Šaukimas apie posėdį ieškovui įteiktas tinkamai (b. l. 43). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu esant atsakovo prašymui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.