Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3, 75.7, 77.2, 77.4.2, 78.2.1, 125.2

2012 m. gegužės 8 d.

ieškovo atstovėms advokatei Eugenijai Liutvinskienei, advokato padėjėjai Dianai Liutvinskaitei,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Kraponienei,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei T. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. ieškinį atsakovei I. L., o taip pat atsakovės I. L. priešieškinį ieškovui R. L., dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalių santuoka įregistruota 2006-06-17 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros B. L.. Nuo 2011 metų liepos mėnesio sutuoktiniai gyvena skyrium. Abu sutuoktiniai yra įsitikinę, kad šeima iširo, buvimas santuokoje nebeteko prasmės, todėl prašo teismo jų santuoką nutraukti.

Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracijų vaikų teisių apsaugos skyrių atstovės mano, kad nepilnametės B. L. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu. Mergaitė nuo gimimo gyvena su tėvu ir senoliais dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Butas švarus ir jaukus, mažametei sudarytos visos sąlygos augti, žaisti ir vystytis (b.l. 68-69). Nepilnametė B.lanko lopšelį-darželį „Daigelis“, yra apsupta nuo gimimo artimų jai žmonių. Vaikui dabartiniu metu keisti įprastą aplinką, ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atskirti nuo šiuo metu jai artimų ir reikalingų žmonių nėra pagrindo. Atsakovei netrukdoma bendrauti su dukra, tačiau ieškovo siūloma bendravimo tvarka nepriimtina, nes nesuderinta su motinos darbo grafiku. Tėvas neturi sudaryti motinai kliūčių maksimaliai bendrauti su vaiku. Ieškovo prašomas iš atsakovės priteisti 400 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, yra pakankamas (CK 3.178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies šiais motyvais.

Dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių kaltės, pavardės po santuokos nutraukimo

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu sutuoktinių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių nebeliko R. ir I. L. šeimoje. Abi šalys patvirtino, kad nuo 2011 metų liepos mėnesio gyvena skyrium, neturi bendro biudžeto ir ūkio, nebesirūpina vienas kitu, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nei vienas iš sutuoktinių. Nors bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai kaltino vienas kitą dėl santuokos iširimo, tačiau nei vienas iš sutuoktinių nepateikė kito sutuoktinio kaltės įrodymų. Ieškovas neįrodė, kad I. L. piktnaudžiavo alkoholiu, gyvendama su sutuoktiniu buvo jam neištikima. Teismas nustatė, kad kitas vyriškis V. G. atsirado atsakovės gyvenime, kai nutrūko bendras gyvenimas su ieškovu. Atsakovė taip pat neįrodė, kad jos atžvilgiu ieškovas smurtavo. Atsakovės sesuo liudytoja A. P. matė sumuštą atsakovę, tačiau byloje yra duomenys, kad atsakovę ne kartą yra sumušęs jos gyvenimo draugas V. G. (b. l. 96, 99). Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, negerbė vienas kito, dėl to pasidarė konfliktiškas tarpusavio bendravimas, o vėliau bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas ignoravo atsakovės norą gyventi atskirai nuo tėvų, nes tėvų namuose ji jautėsi blogai, o atsakovė įžeidinėjo ir žemino sutuoktinį, ką patvirtina atsakovės rašytų mobilaus telefono trumpųjų žinučių tekstai (b.l. 117-125). Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kuris iš sutuoktinių kaltas labiau, o kuris mažiau, jie abu pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.).

Atsakovei jos pasirinkimu po santuokos nutraukimo paliekama santuokinė pavardė L. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su kitu iš tėvų tvarkos, išlaikymo priteisimo

Byloje nagrinėjamas tarp tėvų kilęs ginčas, susijęs su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t.y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš tėvų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyveno teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas kuriose jam tektų gyventi, nustačius gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų (LAT 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš tėvų (LAT 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametė B. L. nuo gimimo gyvena su tėvu ir senoliais dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), priklausančiame ieškovo tėvams. Ieškovas su dukra B. naudojasi atskiru kambariu, kuriame yra vaiko lovytė, maitinimo kėdutė ir kiti vaiko daiktai. Mergaitė lanko lopšelį-darželį „Daigelis“, auga sveika, jai sudarytos geros sąlygos augti bei vystytis. Ieškovas dirba darbininku UAB „Magrės baldai“, uždirba vidutiniškai 1600 Lt-1700 Lt per mėnesį, vienas išlaiko dukrą. Liudytoja J. F. parodė, kad, gimus dukrai, atsakovė pasikeitė. Ji yra pareiškusi „aš pagimdžiau, o jie tegul augina“, mažai dėmesio skyrė mažylei, neišeidavo su vaiku net pasivaikščioti, daugiausia laiko leisdavo prie kompiuterio, neišleisdavo mobilaus telefono iš rankų. Liudytoja O. A. paaiškino, kad ji yra B. krikšto mama, paprastai B. maitindavo močiutė, sauskelnes pakeisdavo R., o motina nepakankamai rūpinosi vaiku. Mergaitė labai prisirišusi prie tėvo, žaisdama ji vis pasitikrina, ar tėvas yra šalia. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, vadovaujasi vaiko interesų pirmenybės principu (CK 3.3 str. 1 d., CK 3.174 str. 2 d.). Kadangi abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, vaiko interesai laikytini pirmaeiliu kriterijumi, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos (CK 3.156 str., Europos žmogaus teisių teismo 1993-06-23 sprendimas byloje Hoffmann prieš Austriją pareiškimo Nr. 00012875/87, serijos Nr.255-C). Byloje yra atsakovės rašyta SMS žinutė dėl vaiko „aš nusprendžiau tau ją atiduoti, tik palik mane ramybėje ir iš karto nusižudysiu“ (b.l. 124). Atsakovė buvo hospitalizuota Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl adaptacijos sutrikimų (b.l. 109). Teismas mano, kol nepagerės atsakovės būsena, vaiko perduoti motinai negalima. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, išimtinai vadovaudamasis vaiko interesais, teismas mano, kad nepilnametės B. L. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su jos tėvu R. L. (CK 3.161 str. 3 d., 3.169 str. 2 d.). Pasikeitus aplinkybėms, šalių dukrai B. paaugus ir paaiškėjus, kad gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nebeatitinka B. interesų, atsakovė gali reikšti ieškinį dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 str. 3 d.).

Lietuvos teisėje nėra nustatyta amžiaus, nuo kada yra išklausoma vaiko nuomonė teisme, o tik pabrėžiama, jog vaikas turi būti pakankamai subrendęs ir gebantis išreikšti savo mintis. Kai vaikas yra nepakankamai subrendęs, kad išreikštų savo norus, į juos gali būti neatsižvelgiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apžvalga dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, patvirtintoje 2002 m. birželio 21 d. nu­ta­ri­mu Nr. 35). Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad dėl mažametės Beatos amžiaus nėra galimybių apklausti ją, siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovė pati bendravimo su dukra tvarkos nustatyti neprašė, o ieškovo pasiūlytos tvarkos atsisakė, motyvuodama tuo, kad siūloma tvarka nesuderinama su jos darbo laiku (b.l. 84, 127-128). Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri dukros ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise. Tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamo tarpusavio priešiškumo, sudaryti galimybę motinai laisvai matytis su vaiku. Posėdžio metu maksimalų motinos bendravimą su dukra žadėjo užtikrinti R. L., priešingu atveju, tėvams nesusitarus, bendravimo tvarką galės nustatyti teismas.

Teismas B. iš skyrium gyvenančios motinos privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.). Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dirba salės darbuotoja UAB „Maxima LT“, uždirba vidutiniškai 900 Lt per mėnesį, turi asmeninių skolų. Teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko, o ne atsakovės kreditorių interesus, mano, kad atsakovė būdama jauna, darbinga, turėdama aukštąjį išsilavinimą ir vieną nepilnametę išlaikytinę, privalo rasti galimybę teikti dukrai 400 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2011-12-16, nes iki tol B. kurį tai laiką yra gyvenusi su motina nuomojamajame bute, (duomenys neskelbtini) ir buvo jos išlaikoma.

Dėl skolų pripažinimo asmeninėmis skolomis

Teismas nustatė, kad atsakovė I. L. turi kreditorius UAB „Finverta“, UAB „Minibank“, UAB „Moment Credit“. Apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą kreditoriams pranešta (b.l. 36-38), kreditoriai į bylą neįstojo ir reikalavimų nepareiškė. Šalys pripažino, kad pinigai buvo skolinami ne šeimos poreikiams patenkinti, šios skolos yra asmeninės I. L., kurias ji turi grąžinti iš asmeninių lėšų (CK 3.115 str.).

Santuokoje turto sutuoktiniai neįgijo, išlaikymo sau vienas iš kito nereikalauja, todėl šie klausimai priimant sprendimą santuokos nutraukimo byloje nesprendžiami (CPK 385 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovės I. L. ieškovui R. L. priteisiama ½ dalis turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 865,50 Lt (1731 Lt : ½) (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Atsakovė patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo nereikalauja.

Patenkinus ieškinį išlaikymo dalyje iš atsakovės I. L. priteisiamas 144 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Iš kiekvienos šalies priteisiamos 19 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CK 3.65 str., CPK 149 str.).

Sprendimo dalis išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2006-06-17 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 1441) tarp R. L. a.k(duomenys neskelbtini) ir I. L. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė P.), nutraukti.

Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo abu sutuoktinius R. L. a.k(duomenys neskelbtini) ir I. L. a.k(duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę L..

Nustatyti nepilnametės dukros B. L. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. L. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš motinos I. L. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai B. L. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2011-12-16, kol dukra sulauks pilnametystės, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminiam atstovui, - tėvui R. L. a.k(duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pripažinti skolas kreditoriams UAB „Finverta“, UAB „Minibank“, UAB „Moment Credit“ asmeninėmis I. L. a.k(duomenys neskelbtini) skolomis.

Priteisti iš I. L. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 865,50 Lt (aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas R. L. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš I. L. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 144 Lt (vieno šimto keturiasdešimt keturių litų) žyminį mokestį ir 19 Lt (devyniolikos litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš R. L. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19 Lt (devyniolikos litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.