Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, teistas:

1) 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto;

2) 2014 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams ir 25 dienoms;

3) 2015 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams;

4) 2015 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paskirtoji bausmė pakeista į areštą 90 parų;

5) 2017 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme – areštu 22 paroms;

6) 2017 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų;

7) 2017 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį subendrinta apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, bausmė, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bausmių apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. ir 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

8) 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. 2020 m. lapkričio 3 d. paleistas iš pataisos namų pilnai atlikęs skirtą bausmę.

Kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G., 2021 m. sausio 22 d., apie 17.48 val. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį Č. B. į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas Č. B. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiojo akies obuolio sumušimą su akies tinklainės atšoka ir nesunkiai sutrikdė Č. B. sveikatą. Tokiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino pilnai ir pateikė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė apsaugos darbuotojui Č. B. vieną smūgį į veidą ir jam padarė specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus. Jis tvirtino, kad taip pasielgė, nes gynėsi nuo nukentėjusiojo, kuris iš jo rankų išmušė ir sudaužė telefoną. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo pripažino. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo prašė atmesti.

Įrodymai byloje tirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatyta tvarka.

2021 m. vasario 19 d. apklaustas įtariamuoju D. G. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino ir kaltę prisipažįsta visiškai. 2021 m. sausio 22 d. apie 17.00 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, esančią (duomenys neskelbtini), kur turėjo susitikti su draugu. Netikėtai autobusų stotyje sutiko iš matymo pažįstamą, kuris pakvietė parūkyti. Tą dieną jis alkoholio nevartojo. Jie abu nuėjo į autobusų stoties laukimo aikštelę. Su pažįstamu rūkydami bendravo tarpusavyje. Netikėtai prie jų priėjo apsaugos darbuotojas, kuris liepė viešoje vietoje nevartoti alkoholinių gėrimų ir pasišalinti. Tuomet jie alkoholio nevartojo. Apsaugos darbuotojas galimai taip pamanė, nes ant suoliuko buvo padėtas jo uždarytas alaus butelis. Tarp jo ir apsaugos darbuotojo įvyko žodinis konfliktas. Išsitraukęs savo telefoną jis pradėjo filmuoti apsaugos darbuotoją. Tai jam labai nepatiko, nes pradėjo dar labiau jį varyti iš stoties. Apsaugos darbuotojas bandė jį pulti, tačiau jam to padaryti nepavyko, kadangi jis nuo jo pabėgdavo. Netikėtai apsaugos darbuotojas prie jo priartėjo ir tyčia išmušė jam iš rankų laikomą telefoną, kuris nukrito ant žemės ir dužo. Dėl tokio apsaugos darbuotojo poelgio jis labai supyko ir užsimojęs dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį ir pasišalino. Jis išsigando tolimesnių pasekmių. Jo pažįstamas į vykusį konfliktą nesikišo. Prisipažįsta, kad apsaugos darbuotojui žodinio konflikto metu trenkė vieną smūgį, dėl to labai gailisi. Civilinio ieškinio atlyginti negalės, kadangi šiuo metu pastovių finansinių pajamų neturi (t. 1, b.l. 110-112,126).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. sausio 22 d. 17 val. 48 min. gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), nukentėjo Č. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad norėjo sudrausminti neblaivų vyrą, su kuriuo sukonfliktavo, ir šis vyras trenkė jam į veidą. Įvykį matė liudininkai M. Š. ir R. M.. GPM 0894 vyrą apžiūrėjo, nutarė vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl stipraus akies sumušimo. 2021 m. sausio 22 d. 19.54 val. (duomenys neskelbtini) RVUL slaugytoja informavo, kad 18.40 val. Č. B., kurį 18.40 val. pristatė GPM, diagnozuotas akies sumušimas, hematoma, po suteiktos pagalbos išleistas. Aplinkybių skiltyje nurodyta, jog prie stoties, kur stoja autobusai, vaikinas sumušė apsauginį, sužalota akis (t. 1, b.l. 4).

2021 m. sausio 28 d. apklaustas liudytoju Č. B. parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 17 val. 48 min. priėjo prie neblaivaus ir jam nepažįstamo vyro norėdamas jį sudrausminti. Su šiuo vyru jis sukonfliktavo ir nepažįstamas asmuo pašokęs į orą staiga trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido sritį (kairę akį), nuo ko jis pajuto fizinį skausmą. Jam trenkęs vyras nubėgo link UAB „X“ esančios degalinės. Jis vyro nesivijo ir liko stovėti toje pačioje vietoje. Praeivis iškvietė policiją, kurie atvykę ieškojo vyro pagal požymius, tačiau jo nerado. Vėliau policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvykusi jį apžiūrėjo bei išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę (t. 1, b.l. 25).

Specialisto išvadoje Nr. G246/2021 nurodyta, kad Č. B. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis kairės akies vokuose, kairio akies obuolio sumušimu, tinklainės atšoka. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2021 m. sausio 22 d.. Sužalojimas dėl tinklainės atšokos kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Č. B. nustatytas galvos sumušimas atitinka užduotyje nurodytas sužalojimo padarymo aplinkybes, suduodant smūgį į veido sritį. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1. b.l. 44-46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. Š. parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 18.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kur ruošėsi išsiųsti siuntą per autobusų siuntų skyrių. Eidamas link siuntų išsiuntimo skyriaus, kur sustoja autobusai, ties suoliukais, pamatė dviejų vyrų konfliktą. Jis vyko tarp autobusų stoties apsaugos darbuotojo bei jam nepažįstamo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyro. Girdėjo kaip minėti vyrai konfliktavo tarpusavyje (ką kalbėjo, tiksliai pasakyti negali), tačiau pamatė, kaip jaunesnis vyras priėjęs arčiau dešine ranka sudavė vieną kartą apsaugos darbuotojui į veido sritį (kairę akį). Tarp jų prasidėjo grumtynės, kurių metu buvo nugriautas autobusų stotyje esantis suoliukas. Pamatęs grumtynes jis pribėgo prie vyrų ir paklausė, kas vyksta. Apsaugos darbuotojas paaiškino, jog šis vyras, kuris jam sudavė, su kitu asmeniu, autobusų stoties teritorijoje vartojo alkoholinius gėrimus, o jis norėjo juos sudrausminti. Nieko nelaukdamas jis paėmė savo telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Apsaugos darbuotojui sudavęs vyras pradėjo šalintis ir nuėjo link degalinės. Jis pradėjo eiti tam vyrui iš paskos bet sugrįžo, nes apsaugos darbuotojas pakvietė jį atgal (pamojo jam ranka). Jam grįžus prie apsaugos darbuotojo, apsaugos darbuotojas atrodė pasimetęs, kalbėjo labai nerišliai. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, su kuriais jis apvažiavo visą stoties teritoriją ir ieškojo apsauginį sumušusio vyro pagal požymius, tačiau nerado (t. 1, b.l. 67-68).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų Body Cameros 1910 Nr. B0F1EC60985C įrašai. Apžiūrėtas pirmasis vaizdo įrašas, kuris yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašo pavadinimas 2021_0122_175113_008.MP4, prasideda 17:51:06 val. ir trunka 5.08 min. Įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai dirba pagal požymius asmens įvykdžiusio nusikalstamą veiką. Policijos pareigūnai iš įvykio vietos paima liudytoją M. Š. ir kartu nuvažiuoja ieškoti įtariamojo. M. Š. pareigūnams nurodo įtariamojo požymius. Jis taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam buvo suduotas stiprus smūgis. Matė, kad nukentėjusiojo akis buvo paraudusi, patinusi. Peržiūrėjus antrą vaizdo įrašą, pavadinimu 2021_0122_175613_009.MP4, kuris prasideda 17:56:12 val. ir trunka 5 min., užfiksuota, kaip policijos pareigūnai tęsia įtariamojo paiešką, tačiau jo buvimo vietos nustatyti nepavyko (t. 1 b.l. 86-88).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėtas ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas įtariamojo D. G. el. p. (duomenys neskelbtini) atsiųstas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2021 m. sausio 22 d. įvykęs konfliktas tarp jo ir apsaugos darbuotojo. Vaizdo įrašas pavadinimu VD_20210122_174024.mp4, spalvotas, su garsu, trunka 1.16 min. Atidarius vaizdo įrašą, jame užfiksuota kaip apsaugos darbuotojas Č. B. bendrauja su autobusų stotyje, laukimo aikštelėje esančiu D. G. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Apsaugos darbuotojas, priėjęs prie vaikinų teiraujasi, ką jie čia daro. Apsaugos darbuotojas įtarus, kad vaikinai viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, bando šią aplinkybę patikslinti pas pačius vaikinus. Taip pat nurodo, kad laukimo aikštelėje rūkyti draudžiama. Vaikinai neigia vartoję alkoholį ir jam praneša, kad išeina. 0.47 sek. užfiksuota, kaip apsaugos darbuotojas dešine ranka išmuša telefoną iš D. G. rankų, kurio jis tuo metu filmavo įvykį, dėl ko telefonas nukrito ant žemės. Apsaugos darbuotojas bando jį pakelti. Tarp apsaugos darbuotojo ir D. G. vyksta susistumdymas, detaliau kiekvieno konflikto dalyvio veiksmų nesimato. Girdimas tik triukšmas ir necenzūrinių žodžių lavina vieno kito atžvilgiu (t. 1, b.l. 129-130).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad D. G. nusikalstami veiksmai, tyčia Č. B. suduodant smūgį į veidą ir jį sužalojant, sudaro baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sudėtį, nes šiais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta Č. B. sveikata. Tai, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo Č. B., liudytojo M. Š. parodymai, specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, policijos pareigūnų „Body“ kamerų bei kaltinamojo D. G. pateikti vaizdo įrašai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad vykdydamas jam pavestas darbines funkcijas jis pareiškė žodinę pastabą (duomenys neskelbtini) autobusų stoties perone esančiam D. G. ir su juo buvusiam asmeniui, nes jie rūkė draudžiamoje vietoje ir ruošėsi vartoti atsineštą alkoholį. Tarp jo ir kaltinamojo įvykus žodiniam konfliktui D. G. smogė kumščiu jam į veidą. Nukentėjusiojo nurodytas faktines aplinkybes patvirtino įvykį matęs liudytojas M. Š.. Kaltinamasis savo veiksmus bandė teisinti, kad taip jis pasielgė, nes gynėsi nuo Č. B., kuris jį užpuolė ir iš jo rankų išmušė ir sudaužė jo telefoną, tačiau byloje esantys duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. Nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis Č. B. atliko (duomenys neskelbtini) autobusų stoties apsaugos darbuotojo funkcijas. Kaltinamasis neneigė, kad matė ir suprato, kad nukentėjusysis yra apsaugos darbuotojas, kuris jį ir su juo buvusį asmenį įspėjo nerūkyti ir nevartoti alkoholio stoties teritorijoje, bei liepė iš jos pasišalinti. Kaltinamasis pripažino, kad nevykdė nukentėjusiojo reikalavimų, iš stoties nesišalino. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais jis tyčia provokavo Č. B. ir jį filmavo savo mobiliuoju telefonu, kuris vienu metu buvo jam išmuštas iš jo rankų. Kaltinamasis tvirtino, kad labai susinervino dėl sudaužyto telefono, todėl smogė nukentėjusiajam, tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo telefonas buvo sudaužytas. Pažymėtina, kad kaltinamojo į policiją atsiųstas jo telefonu darytas video įrašas patvirtina, kad jo telefonas įvykio metu nebuvo nesudaužytas ir yra veikiantis. Byloje nėra duomenų, kad dėl galimai netinkamo Č. B. elgesio kaltinamasis būtų raštu kreipęsis į atitinkamas institucijas. Č. B. ir liudytojas M. Š. patvirtino, kad sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veidą kaltinamasis iš autobusų stoties teritorijos nedelsiant pasišalino ir nelaukė į įvykio vietą atvykstančių policijos pareigūnų. Taigi, kaltinamojo D. G. įvykdyti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia nesunkiai sutrikdė kito asmens (Č. B.) sveikatą.

Skirdamas D. G. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio nuostatas. Kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai asmeninio konflikto metu. Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato be kitų bausmių iki 3 metų laisvės atėmimo bausmę. D. G. Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas. Praeityje jis teistas 8 kartus (t.2, b.l. 27) už įvairias nusikalstamas veikas (vagystes, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, fizinio skausmo sukėlimą, plėšimą). Tai patvirtina jo asmenybės pavojingumą ir nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų. Ankstesni kaltinamojo teistumai patvirtina aplinkybę, jog D. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir smurtines ar kitokias priešingas teisei veikas jis daro sistemingai. Pažymėtina ir tai, kad iš „LITEKo“ duomenų matyti, kad D. G. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas dar dvi bylos. Baudžiamoji byla Nr. 1-415-859/2021, kurioje D. G. pateikti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje 2021 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta 3 mėnesių suėmimo kardomoji priemonė, nes D. G. neatvykdavo į teismo posėdžius ir slapstėsi nuo teismo. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-2012-1100/2021 D. G. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu D. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti D. G. paskiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis turėtų atitikti šios bausmės sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kaltinamojo atžvilgiu teismas taiko BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Paskelbus nuosprendį kaltinamajam D. G. naikintina šioje byloje anksčiau jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1 b.l. 114). Kita kardomoji priemonė jam neskiriama, nes D. G. baudžiamojoje byloje (Nr.1-415-859/2021) 2021 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir jis laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo Č. B. gydymo išlaidų – 5 977,88 (t. 1 b.l. 55-58), bei prašymas priteisti 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Nors kaltinamasis prašė šį ieškinį atmesti, tačiau teisinių argumentų nepateikė, o byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina šio ieškinio dydį ir jo teisėtumą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Č. B. pateikė 2 000 Eur civilinį ieškinį už jam padarytos neturtinės – moralinės žalos atlyginimą. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis prašė iš kaltinamojo priteisti 101,02 eurus jam padarytai turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad šią sumą sudaro jo įsigyti vaistai bei kelionės išlaidos iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) rajone į (duomenys neskelbtini) miestą ir teismui pateikė tai patvirtinančius rašytinius duomenis (kelionių bilietus bei vaistų pirkimo čekius), kuriuos teismas prijungė prie bylos. Nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Kaltinamasis sutiko su jam reiškiamu ieškiniu ir jo neginčijo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam Č. B. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo buvo sukeltos tam tikros pasekmės. Nuo kaltinamojo suduoto stipraus smūgio atšoko nukentėjusiojo akies tinklainė, kas sąlygojo jo regėjimo pablogėjimą. Jis jautė skausmą, diskomfortą ir nepatogumus. Kaltinamasis Č. B. sukėlė ne tik nesunkų sveikatos sužalojimą, tačiau ir moralinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo reikalavimas iš kaltinamojo D. G. priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, jo reikalaujama 2 000 Eur suma atitinka patirto sužalojimo sunkumą ir civilis ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

Nagrinėjant bylą, atsižvelgus į tai, kad kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė suėmimas kitoje jam iškeltoje baudžiamojoje byloje, teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad D. G. būtų paskirtas gynėjas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo gynėju buvo parinkta advokatė Anna Grinevič. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokatės Annos Grinevič teiktos antrinės teisinės pagalbos D. G. išlaidos sudaro 148,50 Eur ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad kaltinamajam D. G. kitoje byloje taikyta kardomoji priemonė suėmimas. Akivaizdu, kad jis niekur nedirba. Advokatas jam buvo skiriamas įvertinus BPK 51 straipsnio sąlygas, kada gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš D. G. atmestinas.

Byloje esantys kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskelbus nuosprendį kaltinamajam D. G. panaikinti šioje byloje anksčiau jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kitos kardomosios priemonės jam neskirti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš D. G. 5 977,88 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo Č. B. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai - iš D. G. jam priteisti 101,02 eurus.

Nukentėjusiojo Č. B. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir iš D. G. jam priteisti 2 000 eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš D. G. netenkinti.

Byloje esantį vaizdo įrašą nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.