Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-988-232/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-23
Bylos Nr.
2S-988-232/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08178-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
D. T.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-988-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08178-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 106.4; 106.8.1; 117.1; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškovo D. T. ieškinį dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

Išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. T. 2015-03-09 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) priimtą 2014-12-16 sprendimą, kuriuo patenkintas UAB „Termomontažas“ ieškinys dėl išlaidų, patirtų ieškovo mokymui išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovo D. T. ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 296 straipsniu, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2014-12-16, todėl remiantis minėta DK nuostata, ieškovas ieškinį galėjo pareikšti teismui iki 2015-01-16. Ieškovo teiginiai, kad jis praleido vieno mėnesio terminą dėl to, kad sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo buvo priimtas tik 2015-01-16, t. y. paskutinę darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo dieną, bei tai, kad užtruko dokumentų teisiniai pagalbai teikti rinkimas yra visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti. Teismas nurodė, kad dokumentų, būtinų teisinei pagalbai rinkimas galėjo būti pagrįstas tik iki 2015-01-16, tačiau nėra jokių svarbių priežasčių dėl kurių terminas kreiptis į teismą praleistas dar beveik 2 mėnesius.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas D. T. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad teismas priimdamas nutartį pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika panašaus pobūdžio bylose bei nepateikė atsisakymo priimti ieškinį pagrindžiančių motyvų. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo ieškinio senaties ir procedūrinio termino institutus. Ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. DK 296 straipsnyje nustatytas 1 mėnesio terminas darbo ginčų komisijos sprendimui ginčyti yra ne procedūrinis (procesinis), o ieškinio senaties terminas. Šiame straipsnyje nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, o ieškinio dėl pažeistos teisės gynimo pateikimo teismui terminas, todėl pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013). Ieškovas pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis terminas. Teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos asmens teisės, todėl teismas turi priimti reikalavimą ginti pažeistą teisę ir tuo atveju, kai senaties terminas yra praleistas. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.

LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas atsisako priimti ieškinį.

DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). DK 29 straipsnyje nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius, pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisės neišnyksta (CK 1.126 str. 1 d.), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta t.y. procesinė subjektinė teisės pasibaigia (CPK 75 str. 1 d.). Procesinius treminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 str. 2d.) teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios.

DK 296 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. DK nustatytas terminas darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti teismui yra ieškinio senaties terminas. Todėl, pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013). CK 1.126 straipsnio 1 dalis draudžia atsisakyti priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Termino kreiptis į teismą praleidimo fakto ir termino atnaujinimo klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis aikintina ir ieškovo D. T. ieškinio dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Liuda Uckienė