Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant pareiškėjai M. P., jos atstovui advokatui Jonui Zenevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja M. P., jos atstovas advokatas Jonas Zenevičius pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjos motina M. M. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo žemės sklypą, į kurį bus atstatyta nuosavybės teisė, palieka dukrai M. P.. Motinos mirties dieną jos vardu buvo registruotas nekilnojamas turtas – žemės (duomenys neskelbtini). Pareiškėja žeme rūpinosi dar motinai gyvai esant, po motinos mirties per nustatytą terminą palikimui priimti nesikreipė į notarą dėl neišprusimo, toliau žemę dirbo, sodino daržoves. Palikimą priėmė faktiškai valdydama žemės sklypą kaip savo. Ginčo dėl palikimo tarp jos ir suinteresuotų asmenų nėra. Prašomo fakto nustatymas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, t. y. turės teisę paveldėti po motinos mirties likusį turtą pagal testamentą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta šaukimu (b. l. 44) neatvyko.

Liudytoja D. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja M. P. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir juo rūpinosi, tačiau palikimo dokumentų nesusitvarkė.

Liudytoja R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja, neturėdama pakankamai žinių, laiku nesusitvarkė dokumentų, žemės sklypą prižiūrėjo tiek esant gyvai M. M., tiek po jos mirties, taip pat prižiūri šiuo metu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos M. P., jos atstovo advokato Jono Zenevičiaus paaiškinimais, liudytojų D. T., R. G. parodymais, bylos medžiaga nustatyta, kad M. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Po M. M. mirties liko palikimas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos 2001 m. kovo 5 d. (b. l. 12-14). (duomenys neskelbtini) M. M. Alytaus rajono notarų biure sudarė testamentą, registro Nr. 1998, kuriuo vieną ha iš jai priklausančios žemės, esančios (duomenys neskelbtini), jei į ją bus atstatyta nuosavybės teisė, nežiūrint į tai, ar ji liks nurodytoje vietoje, ar ekvivalentiniais mainais perkelta į kitą vietovę, palieka dukrai M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Paveldėjimo byla po M. P. mirties nebuvo užvesta (b. l. 15). M. P., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra S. M. ir M. M. (b. l. 7), po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) su V. P. pavardė – P. (b. l. 8). Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad po motinos M. M. mirties palikimą, atsiradusį pagal testamentą, priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 2-4).

Pareiškėja M. P. kaip įpėdinė po motinos mirties paveldi likusį turtą po motinos mirties pagal testamentą (CK 5.2 str., 5.5 str. 1 d. 2 p.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.), įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d., 3 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004, 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012 ir kt.). Byloje esančiais duomenimis, taip pat teismo posėdyje ištirtais įrodymai nustatyta, kad po M. M. mirties, likusį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai toliau valdė, naudojosi ir juo disponavo pareiškėja M. P., t. y. žemės sklypą prižiūrėjo ir dirbo, sodino daržoves ir kt. Tai patvirtino teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos D. T., R. G.. Liudytojų parodymai neprieštarauja pareiškėjos paaiškinimams, rašytinei bylos medžiagai, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos M. P. prašomas juridinis faktas.

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja M. P., mirus motinai M. M., priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą pagal testamentą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str., 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. gruodžio 8 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. TP-2-(2.2)-14T-4519-5513 pareiškėja M. P. 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš jos valstybės naudai priteistinos 3,30 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą pradedama faktiškai paveldimą pagal testamentą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties pagal testamentą gauti.

Priteisti iš pareiškėjos M. P. 3,30 Eur (tris eurus 30 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.