Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2665-919/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
1-2665-919/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Ieškovas
P. M.
Kaltinamasis
A. I.
Nukentėjusysis
P. M.
Advokatai
Algimantas Antanas Palijanskas, Vytautas Gineika
Baudžiamoji byla Nr. 1-2665-919/2012Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00824-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1.;1.2.4.5.;1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.;2.1.8.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.3.2.;2.1.16.1.8.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Justinai Žėglytei, Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nukentėjusiam-civiliniam ieškovui P. M., jo atstovui advokatui Vytautui Gineikai, kaltinamajam A. I., jo gynėjui advokatui Algimantui Antanui Palijanskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. I., gim. (duomenys neskelbtini) Gruzijoje, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d., 187 str. 1d.

Išnagrinėjus bylą, nustatyta:

kaltinamasis A. I. 2011-07-28, apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, Kaune, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ranka sudavė smūgius per stogą pro šalį važiuojančiam automobiliui „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. M., o šiam sustojus, pribėgo prie automobilio, jėga atidarė vairuotojo dureles, necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusį P. M., kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgių nukentėjusiajam į veidą, po to, nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, spyrė nemažiau 5 kartų nukentėjusiajam į kojas, t.y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, 2011-07-28, apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymo, viešosios tvarkos pažeidimo metu, jėga atidarydamas P. M. priklausančio automobilio „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines duris, jas sulankstė, t.y. jas sugadino, padarydamas nukentėjusiajam 420 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis A. I. neprisipažino kaltas ir patvirtino, kad V. T. yra jo draugas, kuriam jis skambina kai reikia, nes jis yra taksistas. Tą dieną jis paskambino V. T. ir abu kartu važiavo ieškoti kaltinamojo vaiko. Kaltinamasis buvo išgėręs. Po to pasiūlė V. užeiti pas jį. Abu išlipo iš mašinos. (duomenys neskelbtini) gatve važiavo automobilis “Peugeot“. Kaltinamasis pagalvojo, kad važiuoja jo draugas, todėl kai jis privažiavo, jį susistabdė. Nukentėjęs buvo agresyvus ir nervuotas, priėjęs paklausė kodėl kaltinamasis stabdė jo mašiną. Jis atsakė, kad apsiriko, nes manė, kad tai jo draugas važiuoja. Tada abu susiginčijo. Nukentėjęs pasakė, kad jis yra prokuroras, kaltinamasis jo atsiprašė, tada nukentėjęs jį pastūmė, kaltinamasis ir jį pastūmė, po to nukentėjęs spyrė jam į koją, jis pasakė, kad iškvies policiją. Po to nukentėjęs nuėjo į savo mašiną ir užsirakino. Kaltinamasis nuėjo prie jo mašinos, prašė atidaryti duris. Jis bandė paimti lazdą ir tuo metu atvažiavo policija. Kaltinamąjį išvežė į areštinę, paskui į traumpunktą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino kaltas tik todėl, kad jam labai skaudėjo koją ir jis jautėsi pažemintas. Paaiškinime rašė tai, ką diktavo tyrėja iš nukentėjusiojo pareiškimo. Pripažįsta, kad buvo žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju, tačiau pirmas jo nepuolė, jam netrenkė, mašinos durelių atidaręs nebuvo ir jų nelaužė ir prieš nukentėjusįjį rankos nekėlė.

Nukentėjęs P. M. patvirtino, kad nedideliu greičiu važiavo siaura gatve (duomenys neskelbtini) kurioje ties sankryža stovėjo ir kalbėjosi kaltinamasis ir taksistas. Jam pravažiavus, kaltinamasis kumščiu trenkė per automobilio stogą, bet stogo neįlenkė. Nukentėjęs nesuprato kas čia darosi, todėl jo paklausė, kodėl šis baladoja per stogą. Kaltinamasis atsakė „rauk pakol sveikas, nes tuoj gausi į snukį“. Nukentėjęs jam atsakė, kad nebūtų erelis ir „nesišakotų“ ir pasakė, kad jis dirba prokuratūroje ir greitai jį sutvarkys, jei „šakosis“. Nukentėjęs matė, kad kaltinamasis yra neblaivus, todėl ėjo į savo mašiną ir norėjo išvažiuoti, tačiau prie mašinos atėjo ir kaltinamasis, atidarė duris, užlaužė jas ir trenkė porą kartų nukentėjusiajam. Nukentėjęs gynėsi, bet kaltinamajam nespyrė ir nesudavė. Nukentėjęs išsikvietė policiją, o tuo tarpu kaltinamasis nuėjo į namus ir atsinešė pagalį. Nukentėjęs bijojo, kad tuo pagaliu nesudaužytų mašinos, todėl laikė už to pagalio. Paskui kaltinamasis vėl kažkur nubėgo. Nukentėjęs nuvarė mašiną toliau ir paslėpė už krūmų. Matė, kad kaltinamasis lakstė po kiemą, ieškojo jo. Atvykę pareigūnai nufotografavo mašiną, kuri ir dabar dar nesuremontuota, nuo užlaužimo sulankstytas durų vyris. Liudytojas Tamošiūnas į konfliktą nesikišo, stovėjo toliau ir išvažiavo dar neatvykus policijai. Kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiojo, tik keikėsi. Padarytai turtinei žalai atlyginti nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo A. I. 420 Lt turtinės žalos, neturtinei žalai atlyginti 10 000 Lt ir 700 Lt už advokato paslaugas.

Liudytoja D. M. M. patvirtino, kad prie savo buto langų išgirdo triukšmą, pažiūrėjo per langą ir tada pamatė, kaip A. I. išlipo iš mašinos. Tuo metu su mašina pravažiavo nukentėjęs, o A. trenkė per tos mašinos stogą. Paskui nukentėjęs atėjo paklausti kodėl jis trenkė ir tada kaltinamasis puolė nukentėjusįjį mušti kojomis ir rankomis, nukentėjęs gynėsi. Po to A. nubėgo namo ir pasiėmė lentą, bet tuo metu atvyko policija.

Liudytojas V. T., apklaustas 2011-09-12 pagreitinto bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam paskambino I. ir paprašė nuvežti paieškoti sūnaus. Nuvažiavo į jo nurodytą vietą, rado jo sūnų, po to važiavo į A. namus (duomenys neskelbtini) g. Jis buvo neblaivus, bet kalbėjo normaliai, juokavo. Liudytojas išleido A. prie namų ir pats išlipo iš automobilio, nes norėjo užeiti pas kaltinamąjį į namus. Po to pamatė lėtai išsukant automobilį, o A. pabeldė į to automobilio stogą. Automobilis kiek pavažiavo, po to vairuotojas išlipo ir paklausė „ko čia išdykauji“. A. atsiprašė ir pasakė, kad apsiriko. Tada tas vairuotojas pasakė, kad jis dirbęs teisėsaugos organuose ir iškvies policiją. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tačiau ką jie tarpusavyje kalbėjosi, liudytojas negirdėjo, nes žodžius girdėjo apie minutę, paskui turėjo užsakymą ir išvažiavo. Liudytojas nematė, kad kaltinamasis turėtų kokią nors lazdą. Mano, kad I. mašinos apgadinti negalėjo, nes tik delnu palietė mašinos stogą (b.l.95). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012-04-11 šis liudytojas papildė, kad nukentėjęs matė, kad A. yra akivaizdžiai neblaivus, o kai pasakė, kad yra teisėsaugos darbuotojas, pradėjo aiškintis, rėkauti. Liudytojas dar prašė jų liautis, bet po to sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Kad būtų kam nors suduoti smūgiai, liudytojas nematė. Mano, kad viską galėjo matyti kaimynė, kuri buvo išėjusi prasidėjus konfliktui.

A. I. kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga, o būtent:

Apžiūrint įvykio vietą, buvo nustatytos bylai svarbios aplinkybės, t.y. apžiūrėta, aprašyta bei įvykio vieta (duomenys neskelbtini) g. sankirta, nubraižytas schema, nufotografuotas automobilis (b.l. 4-7).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad paimta medinė lazda, apie 1,5 m ilgio, kuri apžiūrėta ir nufotografuota (b.l.13,14-15,16).

A. I. 2011-07-28, 12:44:16 val. buvo neblaivus (5.70 promilės alkoholio).

A. I. buvo sulaikytas 2011-07-28, 13.30 val., paleistas 2011-07-30, 11.10 val. (b.l.20,22).

Kaltinamasis Priklausomybės ligų centre ir VšĮ Centro poliklinikos psichikos sveikatos centre neužregistruotas (b.l.30,32), anksčiau neteistas (b.l.34), už įvairius administracinius teisės pažeidimus baustas 37 kartus (b.l.35-44), darbingas 40 procentų (b.l.47-48), serga cukriniu diabetu (b.l.49).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodė, kad preliminari lengvojo automobilio „Peugeot 406“, 1995 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 420 Lt (b.l.122).

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo A. I. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta, tai yra įrodyta, jog jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, Kaune, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ranka sudavė smūgius per stogą pro šalį važiuojančiam automobiliui „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. M., o šiam sustojus, pribėgo prie automobilio, jėga atidarė vairuotojo dureles, necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusį P. M., kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgių nukentėjusiajam į veidą, po to, nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, spyrė nemažiau 5 kartų nukentėjusiajam į kojas, t.y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Taip pat įrodyta, kad A. I. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymo, viešosios tvarkos pažeidimo metu, jėga atidarydamas P. M. priklausančio automobilio „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines duris, jas sulankstė, t.y. jas sugadino, padarydamas nukentėjusiajam 420 Lt turtinę žalą. Nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo dėl to, kad kaltinamasis pravažiuojančiam nukentėjusiojo automobiliui pro šalį sudavė smūgius ranka per automobilio stogą. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, tačiau jo kaltė yra įrodyta kita bylos medžiaga: nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, apžiūros aktu ir fotonuotrauka. Taip pat kaltinamasis keitė savo parodymus ikiteisminiame tyrime pilnai pripažino savo kaltę įvykdęs jam inkriminuojamus nusikaltimus, nuoširdžiai gailėjosi, o teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad įvykio pradžioje tarp nukentėjusiojo buvo žodinis konfliktas, o paskui kaltinamasis užsipuolė nukentėjusįjį ir liudytoja D. M. M. patvirtino, kad kaltinamasis sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo P. M. parodymai yra nuoseklūs. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, jis parodymus teisminio nagrinėjimo metu pakeitė iš esmės. Dėl nukentėjusiojo automobilio apgadinimo, kai kaltinamasis jėga atidarydamas nukentėjusiojo automobilio kairės pusės priekines duris, jas sulankstė, t.y. jas apgadino, vertintina kaip nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir 187 str. 1d. idealioji nusikaltimų sutaptis. Kaltinamasis norėdamas suduoti smūgius nukentėjusiajam jėga atidarė automobilio dureles ir jas sulankstė, tą įrodo apžiūros protokolas ir fotonuotrauka (b.l. 4-6), taip pat nukentėjusiojo parodymai ir preliminari nukentėjusiojo automobilio remonto kaina (b.l. 122).

Kaltinamojo neprisipažinimas nusikaltus vertintinas kaip gynybinė versija ir kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis aiškiai suvokė pažeidžiantis viešąją tvarką ir taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai vertintini kaip akivaizdžiai neadekvatūs situacijai, priešiški visuomenės rimčiai ir tvarkai, prieštaraujantys priimtoms visuomenės moralės normoms, demonstruojantys visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą, neigiamą požiūrį į galimybę taikiai spręsti ginčą, demonstratyviai pažeminantys ne tik nukentėjusįjį, bet ir parodantys nepagarbą kitiems tiesiogiai konfliktą mačiusiems asmenims. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, kai ji padaryta tokioje vietoje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne, svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18).

Kaltinamojo padaryti veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės, BK 187 str. 1d. numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę A. I. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, tyčiniai ir baigti. Kaltinamasis A. I. anksčiau neteistas, nedirbantis, 40 procentų darbingas, sergantis cukriniu diabetu (b.l. 4947-49), administracine tvarka nebaustas (b. l. 35-44), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 30), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 32).

Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Bausmės bendrintinos BK 63 str. 1d., 5d. nustatyta tvarka.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų–civilinio ieškinio kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys yra įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau taikomos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms (LR BPK 113 str. 2 d.).

Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei josios maksimumas, nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininkų - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl kaltinamojo A. I. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis P. M. patyrė emocinį sukrėtimą, pažeminimą, dėl šio įvykio jis jautė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus.

Pagal teismų praktiką vertinant kaltininko turtinę padėtį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.3 punktas).

Kaltinamasis A. I. niekur nedirba, neturi savarankiškų pajamų bei turto, yra tik 40 procentų darbingas, serga cukriniu diabetu, nėra pagrindo tikėti, kad ateityje kaltinamojo sveikata galėtų pagerėti ir kaltinamasis galėtų pagerinti savo turtinę padėtį.

Remdamasis aukščiau išvardintais motyvais, teismas sprendžia, kad 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus. Priteisiant iš kaltinamojo šios neturtinės žalos atlyginimą, nebus pažeista pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtą interesą.

Iš kaltinamojo A. I. nukentėjusiojo P. M. naudai priteistinos nukentėjusiojo patirtos teisminės išlaidos - 700 Lt (septyni šimtai litų) už advokato pagalbą ir turtinė žala 420 Lt (keturi šimtai dvidešimt litų) už automobilio remontą.

Kol įsiteisės nuosprendis kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista.

Daiktinis įrodymas – lazda, saugoma Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina kaip bevertė (b.l.18).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str.,303 str.2d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1d., 6d., 308 str. 1d., teismas

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d., 187 str. 1d. ir nuteisti jį:

pagal BK 284 str. 1d. 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo;

pagal BK 187 str. 1d. 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5d. pagrindu subendrinti paskirtąsias bausmes jas apimant ir paskirti A. I. galutinę bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

Kol įsiteisės nuosprendis, kaltinamajam A. I. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. I. nukentėjusiam P. M. 420 Lt (keturis šimtus dvidešimt litų) turtinei žalai atlyginti, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti ir 700 Lt (septynis šimtus litų) už advokato paslaugas.

Daiktinius įrodymus, lazdą, saugomą Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip bevertę.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis