Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1903-656/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
2S-1903-656/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11633-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
D. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1903-656/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11633-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; (S) 3.1.11.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei antstolių N. Š. – S. ir D. S. kontorai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, vykdomosios bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (ieškiniu), kuriuo prašo: priteisti iš atsakovės antstolių N. Š. – S. ir D. S. kontoros 188,25 Eur turtinės ir 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trukumams pašalinti. Nurodė, kad: pirma, iš ieškovo pateikto procesinio dokumento, pavadinto „skundu“, matyti, kad yra teikiamas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Antra, ieškovas atsakove nurodo antstolių kontorą, nors iš ieškinio turinio galima daryti išvadą, kad ieškinys reiškiamas konkrečiai antstolei. Trečia, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo bei nenurodė jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų jas, taip pat neprašo išreikalauti įrodymų, jeigu pats jų neturi ir negali gauti. Teismas taip pat nurodė, kad nors remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punktu ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje, tačiau remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismui pateiktame ieškinyje turi būti nurodyta ieškinio suma.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir skundą išnagrinėti iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:Teismui buvo pateiktas pakankamai išsamus skundas (pareiškimas), kuriame pakankamai aiškiai išdėstytos turtinės žalos bei neturtinės žalos atsiradimo aplinkybės, neturtinės žalos pagrindimas bei pateikti turimi įrodymai.Skundo formalių reikalavimų neatitikimas skundo turiniui bei formai nekliudo bylą nagrinėti iš esmės.Pagal teismų praktiką teismas turi būti aktyvus ir dėl trūkstamų duomenų kreiptis į atitinkamą viešojo administravimo subjektą CPK nustatyta tvarka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas skundo (ieškinio) trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nustatyti ieškovui terminą procesinio dokumento (ieškinio) trūkumams pašalinti, tačiau ne su visais nustatytais trūkumais sutinka bei pripažįsta, kad kai kurie esminiai ieškinio trūkumai buvo nenustatyti, dėl ko papildo pirmosios instancijos teismo motyvus.Nagrinėjamu atveju apeliantas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi procesiniu dokumentu, jį įvardinęs „skundu“, kuriuo prašo priteisti iš antstolių kontoros 188,25 Eur turtinės ir 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje. Taigi iš esmės viename procesiniame dokumente pareikšti reikalavimai nagrinėtini skirtinga teisena: reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėtinas ginčo teisena, pareiškiant ieškinį, kuris turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus; reikalavimas dėl išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo nagrinėtinas ypatingąja teisena, pareiškiant skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510-513 straipsnių nustatyta tvarka. Vienoje byloje nagrinėti ieškovo pareikštų reikalavimų įstatymo leidėjas nenumato galimybės, todėl procesinis dokumentas aiškiai neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Todėl yra pagrindas įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinio reikalavimus, todėl šis ieškinio trūkumas įtrauktinas į pirmosios instancijos teismo motyvus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad reiškiant turtinį reikalavimą, kaip šiuo atveju dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ieškinys turi būti įkainotas, dėl ko pagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti ieškinio sumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau nesutiktina su teismo motyvais, kad ieškovas šiuo atveju nuo žyminio mokesčio yra atleistinas remiantis LR administracinių bylos teisenos įstatymo normomis. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, o ne vadovaujantis LR administracinių bylos teisenos įstatymo normomis. Už turtinius ieškinio reikalavimus yra mokamas žyminis mokestis remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas patektų į ratą asmenų, kurie atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis), todėl ieškovas ieškinio reikalavimus dėl žalos priteisimo (viso 3188,25 Eur sumoje) turi apmokėti 96 Eur žyminiu mokesčiu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinius. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo šalintini iš nutarties argumentų, nustatant ieškovui ieškinio trūkumą - apmokėti ieškinio reikalavimus žyminiu mokesčiu ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis, 135 straipsnio 2 dalis).Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas turi pagrįsti neturtinės žalos dydį, pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas nurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, todėl nustatytas ieškinio trūkumas dėl neturtinės žalos dydžio pagrindimo yra perteklinis, todėl šalintinas iš pirmosios instancijos motyvų. Tuo tarpu reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo turi būti pagrįstas įrodymais, dėl ko ieškovas įpareigotinas pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius jo patirtą 188,25 Eur turtinę žalą (CPK 178 straipsnis).Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas šios kategorijos bylose turi būti aktyvus, dėl ko pats turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl duomenų išsireikalavimo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas, nustatytas CPK 12 straipsnyje, lemia, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Šio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus ir savo iniciatyva negali rinkti ir vertinti įrodymus, kurių šalys nepateikė. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, nustatydamas terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Iš informacinių sistemų teismas gali naudoti tik tuos duomenis, kurie nurodyti CPK 179 straipsnio 3 dalyje.Ieškinys dėl žalos atlyginimo laikytinas ginču dėl antstolio civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą patikslinti atsakovą, nurodant konkretų antstolį, o ne antstolių kontorą.Be to, šalinant ieškinio trūkumus, pastebėtina, kad civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatinėjimo kontekste apeliantas ieškinyje turi nurodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir tai, kaip jie sąlygojo jo teisių pažeidimą, iš ko kildinama žala (priežastinis ryšys), taip pat žalos atsiradimo faktą (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų nustatymo iš esmės laikytina teisėta ir pagrįsta, nes ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų ir negali būti priimamas. Todėl ginčijama nutartis paliktina nepakeista, tačiau iš nutarties šalintini motyvai, kad ieškovas atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir dėl ieškovo įpareigojimo pagrįsti neturtinės žalos dydį; nustatytini ieškovui nauji ieškinio trūkumai: patikslinti ieškinio reikalavimus; apmokėti ieškinio reikalavimus žyminiu mokesčiu ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo; pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius prašomą priteisti turtinę žalą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas pasibaigęs, todėl apeliantui nustatomas naujas terminas pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316 straipsnio 3 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, iš nutarties pašalinant motyvus, kuriais ieškovas pripažintas atleistinu nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir ieškovas įpareigotas pagrįsti neturtinės žalos dydį.

Nustatyti ieškovui papildomus ieškinio trūkumus: patikslinti ieškinio reikalavimus; apmokėti ieškinio reikalavimus žyminiu mokesčiu ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimą atidėti; pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius prašomą priteisti turtinę žalą.

Pasiūlyti ieškovui nurodyti ir pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygas (atsakovo neteisėtus veiksmus, atsakovo kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos).

Nustatyti ieškovui naują keturiolikos dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.

Teisėjas Andrius Ignotas