Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui J. G. (J. G.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Procesiniai dokumentai atsakovui J. G. siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo į teismą neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. VSDFV duomenimis atsakovas niekur nedirba, Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas nėra deklaravęs tikslaus gyvenamosios vietos adreso (nurodyta (duomenys neskelbtini)) Ieškovo prašymu, ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 straipsnis).

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Mokilizingas“ ir atsakovas 2018 m. gruodžio 27 d. sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VMM81227NNPA, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 152,50 Eur dydžio vartojimo kreditas. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis per 36 mėnesius grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 152,50 Eur paskolos sumą, 0,00 Eur palūkanų bei 0,00 Eur sutarties mokestį, vykdyti kitus sutartimi numatytus įsipareigojimus, tokiu būdu per 36 mėnesius mokant kiekvieną mėnesį eilines sutarties mokėjimo grafike nurodyto dydžio ir terminais įmokas sumokėti viso 152,50 Eur. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pradinis kreditorius 2019 m. gegužės 17 d. pranešimu sutartį vienašališkai nutraukė. Taigi pradinis kreditorius įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų 152,50 Eur pagal kredito sutartį mokėtinų įmokų anksčiau nei nustatyta sutartyje, t. y. nuo kredito sutarties vienašališko nutraukimo momento. Nustatyta, kad 2017 m. kovo 6 d. reikalavimų perleidimo sutartimi, kuri buvo pakeista 2018 m. kovo 1 d., 2019 m. kovo 1 d., pradinis kreditorius UAB „Mokilizingas“ reikalavimo teises, kylančias iš kredito sutarties, į atsakovą perleido ieškovui UAB „Julianus Inkaso“. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas 2019 m. gegužės 31 d. pranešimu, išsiųstu paštu jo gyvenamosios vietos adresu. Taigi ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų pagal kredito sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis). Ieškovo nurodymu, atsakovas nėra sumokėjęs 152,50 Eur negrąžintos kredito sumos.

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarčių sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 152,50 Eur negrąžinto kredito sumos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.3, 8.6 ir 8.7 punktais ir sutarties specialiosiomis sąlygomis, nutraukus sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo sumokėti dienos. Už 180 dienų laikotarpį ieškovas paskaičiavo 13,73 Eur delspinigių. Atsakovo pažeidė sutartį, praleido nustatytus mokėjimo terminus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 13,73 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (166,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą bei 75,00 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus, iš viso – 90,84 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Julianus Inkaso“ (juridinio asmens kodas 300115639) iš atsakovo J. G. (J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152,50 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt du eurai, 50 ct) skolos, 13,73 Eur (vienas trylika eurų, 73 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (166,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 90,84 Eur (devyniasdešimt eurų, 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine, kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą