Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. S., suinteresuotam asmeniui R. M., vertėjai Galinai Tijūnėlienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M. ir VĮ „Turto bankui“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos U. (U.) K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėja J. S. ir jos sesuo R. M. yra U. K., mirusios (duomenys neskelbtini), dukterys. Jų motinai priklausė individualus namas 1A1/m, pastatytas 1958 m. (bylos duomenimis – 1953 m.), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad iki motinos mirties ir po jos pareiškėja liko gyventi motinai priklausančiame name, perėmė daiktus, pradėjo tvarkyti visus buitinius, ūkinius klausimus, t. y. faktiškai pradėjo valdyti ir disponuoti namu kaip savo nuosavybe. Nurodė, kad po motinos mirties pareiškėjos sesuo R. M. minėtame name neapsigyveno, neperėmė turto, todėl nereiškia pretenzijų dėl paveldėjimo. Motinos paliktame name gyvena ne tik pareiškėja, bet ir jos vaikai – M. S., M. S., be to, šiuo adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėja su vaikais yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėja siekia įregistruoti namą viešuosiuose registruose savo vardu, todėl jai reikalingas teismo sprendimas, patvirtinantis nuosavybės valdymo faktą, kad pareiškėja priėmė po motinos mirties jos palikimą. J. S. anksčiau kreipėsi į Vilniaus rajono 1 – ąjį notaro biurą dėl namo paveldėjimo, tačiau jai buvo paaiškinta, jog laiku po motinos U. K. mirties niekam nesikreipus dėl turto paveldėjimo, dabar pareiškėja turi teismine tvarka gauti teismo sprendimą, patvirtinantį nuosavybės valdymo faktą. Nurodo, kad šį faktą patvirtina aplinkybės, jog pareiškėja su šeima gyvena minėtame name, moka mokesčius (už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, interneto paslaugas ir kt.), atliko remontą (pakeitė langus name ir kt.). Pažymėjo, kad pareiškėja negali pateikti teismui įrodymų apie atliktus apmokėjimus už namą laikotarpiu nuo 1998-03-16 iki 1998-09-16, kadangi tokie įrodymai nėra išsaugoti, tačiau akcentavo, kad byloje pateiktuose dokumentuose apie kas mėnesį atliktus mokėjimus matosi, jog namas skolos neturi, o tai reiškia, kad mokesčiai visada buvo mokami laiku. Juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

2. Suinteresuotas asmuo R. M. pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.

Nurodė, jog po motinos mirties pareiškėja J. S. liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo rūpinosi ir tebesirūpina iki šiol, moka visus mokesčius, tvarko buitinius klausimus. Pažymėjo, kad R. M. minėtame name neapsigyveno ir neišreiškė noro ten gyventi bei perimti mirusios motinos turto.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui; prašo pareiškimą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja pilnai palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad nuo 1954 metų gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jame iki pat mirties gyveno ir jos mama, kuriai priklausė namas. Šeimoje buvo tik dvi dukros, t. y. pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. M.; daugiau paveldėtojų nėra. Mama U. K. mirė būdama netekėjusi. Paaiškino, kad ilgainiui namo adresai dokumentuose keitėsi, tačiau visur kalba eina apie tą patį namą, esantį dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo R. M. patvirtino, kad mama ir sesuo J. S. visuomet gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pridūrė, kad sesuo ten gyveno, rūpinosi likusiu turtu po mamos mirties ir tebegyvena iki šiol.

Pareiškimas tenkintinas.

5. Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Kadangi palikimas po U. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado iki 2001-07-01 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso normos, kurios taip pat numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

7. Taigi, nagrinėjamu atveju palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tokia diena yra U. K. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini), tad palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėja J. S. nurodo, kad ji po savo motinos mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. iki ir po motinos mirties ji gyveno motinai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo jį, rūpinosi likusiais daiktais, mokėjo mokesčius. Bylos duomenimis, pareiškėja gyvena ir yra deklaravusi savo bei vaikų gyvenamąją vietą minėtu adresu (duomenys neskelbtini).

9. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad mirusi U. K. buvo netekėjusi, turėjo dvi dukteris – pareiškėją J. S. (buv. K.) ir suinteresuotą asmenį R. M. (buv. K.); mirė (duomenys neskelbtini).

J. S. gimė (duomenys neskelbtini); gimimo įraše nurodyta, kad jos motina yra U. K., tėvas – I. (pavardė nenurodyta). Į bylą pateiktas Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) J. S. sudarė santuoką su T. S..

R. M. gimė (duomenys neskelbtini); gimimo įraše nurodyta, kad jos motina yra U. K., tėvas – B. (pavardė nenurodyta). Į bylą pateiktas Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) R. M. sudarė santuoką su I. M..

10. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kalvelių seniūnijos 2018-07-02 pažymos Nr. A 33 (27)-163 matyti, kad Kalvelių seniūnijos namų ūkio knygoje (1991-1998 m.) Nr. 1, namų ūkis Nr. 41, įrašyta, kad U. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) priklauso gyvenamasis namas 1A1/m, kurio bendras plotas 58,98 kv. m, pastatytas 1953 m., esantis (duomenys neskelbtini).

11. Byloje nustatyta, kad palikėja U. K. mirė nesudariusi santuokos; turėjo dvi dukteris – J. S. ir R. M.. Kitų duomenų apie santuokų įregistravimą ar vaikus Lietuvos Respublikos Gyventojų registre nėra. Tai patvirtina 2018-12-03 VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis.

12. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro raštas patvirtina, kad paveldėjimo bylų po U. K., mirusios (duomenys neskelbtini), iki 2001-07-07 pradėta nėra; pareiškėja J. S. dėl palikimo priėmimo po U. K. mirties įstatymo nustatyta tvarka ir terminais dėl palikimo į notarą nesikreipė.

13. Taip pat, į bylą pateikta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kalvelių seniūnijos seniūnės K. G. 2018-11-28 pažyma Nr. A 33 (27)-967, kurioje nurodoma, kad po motinos U. K. mirties (duomenys neskelbtini) namų ūkiu rūpinosi jos dukra J. S., kuri iki šios dienos prižiūri namą, jame gyvena, atlieka namo remonto darbus.

14. Taigi bylos duomenys (tame tarpe ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai) tvirtina, kad pareiškėja J. S. po savo motinos U. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo rūpintis jos nekilnojamuoju turtu, t. y. gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Be to, nurodė, kad palikėja U. K. iki savo mirties gyveno kartu su pareiškėja minėtame name.

15. Suinteresuoti asmenys R. M. ir VĮ „Turto bankas“ savo atsiliepimuose iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

16. Pareiškime nurodyta, kad jokių įsiskolinimų už minėtą nekilnojamąjį turtą nėra.

Į bylą pateiktos sąskaitų apmokėjimo ir kitų dokumentų kopijos, iš kurių matyti, kad yra pilnai atsiskaityta ir įsiskolinimo už pareiškime minimą nekilnojamąjį turtą nėra.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reglamentavimą, jog įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja J. S. per šešis mėnesius po savo motinos U. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu kaip savo – jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

18. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėja J. S. priėmė savo motinos U. K. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 – 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos U. (U.) K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.