Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. G. prašymą dėl skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys S. P., A. P., antstolis Artūras Auglys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

CPK 664 straipsnis nustato, kad išieškojimas iš piniginių lėšų yra prioritetinis išieškojimui iš kito turto, todėl skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinio pajamose atitinka šias nuostatas, juolab atsižvelgiant į skolos dydį, duomenų, jog išieškojimas gali būti įvykdytas per šešis mėnesius darant įstatyme nustatyto dydžio išskaitymus iš skolininkui priklausančių pajamų dėl ko išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į kitą skolininko turtą, nenustatyta (CPK 663 straipsnis).

Antstolis Artūras Auglys, 2023 m. gruodžio 14 d. turto arešto aktu Nr. S-23-23-36742, areštavo skolininko sutuoktinės S. P. gaunamo darbo užmokesčio dalį, t. y. 25 procentus nuo darbo užmokesčio ir ar kitų jam prilygintų pajamų dalies, kuri viršija Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų dalies, kuri neviršija minimalios mėnesinės algos, kurį kartu su sutikimu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka išsiuntė skolininkui pasiūlant užpildyti sutikimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui, apie atliktus procesinius veiksmus skolininką informuojant tinkamai. Skolininkui per antstolio nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine, nepateikus, antstolis, 2024 m. sausio 8 d. priėmė siūlymą pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininko A. P. sutuoktinės S. P. gaunamų pajamų dalis priklauso jos sutuoktiniui. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, tai, jog teismui nėra pateikta duomenų apie svarbias aplinkybes, dėl kurių būtų būtinas nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, pareiškėjo reikalavimas nustatyti, kad skolininkui A. P. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. P. gaunamo darbo užmokesčio, ar kitų jam prilygintų pajamų, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.88 straipsnis 1 dalis 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje susidarė 22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis po 11 Eur iš suinteresuotų asmenų (skolininko) A. P. ir (skolininko sutuoktinės) S. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo L. G. prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ir kitų prilygintų pajamų dalis.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei iš kiekvieno po 11 Eur (vienuolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0023/18/00463, grąžinti antstoliui Artūrui Augliui.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.