Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas ir biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sesers L. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti. Pareiškėjos teigimu, butu (duomenys neskelbtini), ir namu bei žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pareiškėja po sesers mirties rūpinosi kaip savo turtu.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas, neginčijo pareiškimo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų matyti, kad R. N. (R. N.) ir A. N. susituokė (duomenys neskelbtini), jų vaikai – L. G. ir pareiškėja J. V. (Duomenys neskelbtini) mirus R. N., jo palikimą 2014 m. priėmė sutuoktinė A. N. ir dukterys L. G. bei pareiškėja J. V., tačiau jos neatsiėmė paveldėjimo teisės liudijimų ir jų pagrindu nebuvo įregistruotos paveldėjimo būdu įgytos nuosavybės teisės viešajame registre. L. G. mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – mirusi našle, vaikų nėra. Po L. G. mirties paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir (duomenys neskelbtini) mirusi pareiškėjos motina A. N. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo A. N. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, t. y. bendrai su sutuoktiniu R. N. Šio buto dalį R. N. (duomenys neskelbtini) testamentu paliko savo dukrai L. G. Iš notarei pateikto L. G. 2014 m. kovo 13 d. pareiškimo matyti, kad L. G. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo R. N. palikimą, t. y. ir nurodytą dalį buto (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1484 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-1928 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 8 d.) nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji po sesers mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą (bent jo dalį) priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą (bent jo dalį) faktiškai valdyti, t. y. valdė seseriai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Nors pareiškėja pateikė įrodymus tik apie 2022-2023 metais jos mokėtus atitinkamus mokesčius, susijusius su paveldėto turto išlaikymu, tačiau tokių mokesčių skolos nebuvimas, teismo vertinimu, netiesiogiai patvirtina, kad aptariami mokesčiai buvo pareiškėjos mokami reguliariai, t. y. įskaitant ir trijų mėnesių laikotarpį po L. G. mirties (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po L. G. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat duomenų, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po savo sesers L. G. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl ji laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje sprendžiama tik dėl pareiškėjos veiksmų priimant L. G. palikimą ir nesprendžiama dėl kitų asmenų teisių ar pareigų priimant ar nepriimant L. G. palikimą (CPK 265 straipsnis). Pareiškėja, kaip L. G. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatomas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškimą tenkina.

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), po sesers L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.