Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-699-160/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-29
Bylos Nr.: 2A-699-160/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-08748-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
Atsakovas: V. M., Vilniaus miesto savivaldybei
Ieškovas: T. L.
Trečiasis asmuo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų

Kategorijos

29.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-699-160/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08748-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 29.4.; 30.2.; 30.10.; 121.14.; 121.21.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovams V. M. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl statybos ir rekonstrukcijos/atnaujinimo darbų pripažinimo savavališkomis statybomis ir padarinių pašalinimo ir atsakovo V. M. priešieškinį T. L. dėl atsisakymo duoti sutikimą (tretieji asmenys – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrius, UAB „Naujamiesčio būstas“, I. B., R. K., G. K. ir J. Š.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė T. L. prašė įpareigoti atsakovą V. M. atstatyti rekonstruoto bendrojo naudojimo objekto – laiptinės gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), buvusias sienas, duris, laiptus ir kitas konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę; pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialisto G. K. 2011-08-26 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 11.1610 negaliojančiu; priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 218/1269 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butas/patalpa su rūsiu ir bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta 4-3, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. M., gyvenantis namo 2-ame bute, be atsakovės sutikimo vykdo žemės sklype, kurio dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, vieno aukšto medinio statinio statybas, gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objekto-laiptinės, kurioje esančių buto, rūsio ir bendrojo naudojimo patalpų savininkė yra ieškovė, rekonstrukcijos darbus bei priestato prie gyvenamojo namo statybą. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. 2011-08-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovui V. M. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 11-1610 buto, esančio (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui, kurį parengė UAB „SKR INVEST“. Bendro naudojimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal statinio projektą buvo atlikti statybiniai rekonstrukciniai darbai. Techninio projekto vertinimo akte nustatyta kad statybiniai darbai, kurie įvykdyti pastate pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ priskiriami prie rekonstrukcijos darbų ir neatitinka statybos rūšies „paprastas remontas“. Neteisingai nustatyta statybos rūšis „paprastasis remontas“ leido į projekto sudėtį neįtraukti konstrukcijų tyrimų ir konstrukcinės dalies techninio projekto, kas yra privaloma rekonstrukcijos darbams. Projektas buvo parengtas ir pagal jį be namo butų savininkų sutikimo buvo atlikta pastato rekonstrukcija, o ne pastato paprastasis remontas. Todėl Vilniaus misto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui prieštarauja Statybos įstatymo ir Statybos reglamento STR 1.01.08:20002 nuostatoms. Pagal 1948 metų pastato pirmojo aukšto planą lauko durų, kurias tariamai atkuria atsakovas, niekada nebuvo. Atsakovui vykdant remonto darbus, ieškovė neturi galimybės naudotis rūsiu bei tambūru, yra patiriamos papildomos šildymo išlaidos, kadangi iki remonto darbų bendra laiptinė nuo lauko buvo atskirta dvejomis durimis, o dabar yra įstatytos vienerios durys, dėl kurių padidėjo šildymo išlaidos ir atsirado drėgmė patalpoje. Po laiptais buvusios spintelės, atsakovui vykdant remonto darbus, buvo išgriautos, pakeistas laiptų konstrukcijos patvarumas, savavališkai užimtas bendro naudojimo plotas. Atsakovas savavališkai užėmė ir dalį bendros laiptinės prieš tambūrą, dėl ko buvo sumažintas laiptinės plotis, buvo susiaurintos laiptų pakopos, o laiptai padaryti statesni. Tokia laiptų konstrukcija kelia grėsmę name gyvenančių asmenų sveikatai bei saugumui. Dėl atsakovo neteisėtai atliktų statybos darbų ieškovė praktiškai negali patekti į savo gyvenamąjį būstą. Namas yra senas ir medinis, bet kokie statybos, kasybos darbai gali pažeisti statinio konstrukciją, pamatus ir sukelti grėsmę gyventojų saugumui.

Atsiliepimas

Atsakovas V. M. prašė ieškinį atmesti bei pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti ieškovės atsisakymą duoti sutikimą buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), remontui bei ūkio pastato žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalyje Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), statybai neteisėtais ir leisti atlikti buto remontą bei ūkinio pastato statybą be ieškovės sutikimo. Paaiškino, kad 2010-12-20 nuosavybės teise įgijo 208/1269 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butą Nr. 2 su rūsiu pastate, (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1m ir savavališką statinį – ūkinį pastatą, plane pažymėtą 11I/m. Atsakovui priklausančio buto Nr. 2 patalpos indeksas 2-1 (2,16 kv. m), 2-2 (0,34 kv. m), 2-3 (0,34 kv. m) kurį laiką buvo naudojamos kitiems asmenims patekti į mansardoje esančius butus, patalpoje 2-1 buvo įrengtas patekimas į bendrą rūsį, esantį po atsakovo butu. Anksčiau patekimas į namo laiptinę buvo priestato vakarinėje dalyje, tačiau vėliau buvo įrengtas buto Nr. 2 dalyje. Kadangi esama situacija pažeidžia atsakovo teises, remonto metu atsakovas nutarė atkurti buvusį įėjimą į mansardą bei įrengti atskirą įėjimą į atsakovo gyvenamąją patalpą. 2011-08-26 Vilniaus miesto savivaldybė išdavė atsakovui rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 11-1610 – buto (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui. Numatytiems darbams niekas iš namo butų savininkų, išskyrus ieškovę, neprieštaravo. Ieškovė neįrodė jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimų ir be pagrįstų ir teisėtų argumentų, atsisakydama duoti sutikimą buto (duomenys neskelbtini) remontui bei ūkio pastato statybai, siekia apriboti atsakovo teises gerinti turtą, šalinti jo avarinę būklę bei užtikrinti savo ir kitų bendraturčių teisę į atskirą racionalų naudojimąsi butu bei pagalbinėmis patalpomis.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį T. L. ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad savivaldybės 2011-08-26 išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 11-1610 yra individualus administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas per Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą. Apie ginčijamo rašytinio pritarimo supaprastintam projektui egzistavimą ieškovė jau žinojo 2012-11-26, į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dviem su puse mėnesio, todėl praleido ieškinio senaties terminą. Pritarimas išduotas pagal V. M. 2011-07-25 prašymą dėl pritarimo statinio paprastojo remonto projektui. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog numatomi remonto darbai pietiniame pastato priestate, numatomos bendrosios laiptinės, vedančios į mansardinius butus, atskyrimas nuo užsakovui priklausančio buto. Prie projekto buvo pridėti remontuojamos pastato dalies projektas, esamos situacijos fotofiksacija su numatomais darbais, statinio nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, namo butų savininkų sutikimai. Projektas buvo suderintas ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Kadangi projekte nurodyti remonto darbai atitinka STR 1.01.08:2002 VIII skirsnyje apibrėžto statinio paprastojo remonto darbų sąvoką, pastato perimetras, tūris, ilgis, plotis, aukštis pagal projekto sprendimus nepakito, todėl skundžiamas rašytinis pritarimas išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus paaiškino, kad pareiškimas vykdydama jai priskirtas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, patikrino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vykdomus gyvenamojo namo remonto darbus ir nustatė, kad atsakovas V. M. neteisėtai gyvenamojo namo priestato-laiptinės bendrojo naudojimo patalpų sąskaita padidino butą (įrengtos durys užima apie 2 kv. m. bendro naudojimo patalpos). Inspekcija surašė atsakovui 2012-06-21 reikalavimą „Dėl įpareigojimo statytojui per nustatytą terminą pagal teisės aktų reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius, teisės aktų reikalavimus“ bei pareikalavo iki 2012-12-21 išardyti neteisėtai įrengtas duris, pertvaras ir pertvarkyti kitas gyvenamojo namo priestato-laiptinės pažymėtos plane 1a1/m dalis. Patikrinus ūkio pastato žemės sklype (duomenys neskelbtini) statybas, nustatyta, kad statinys rekonstruojamas savavališkai. Todėl 2012-06-25 atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. ne vėliau kaip iki 2012-12-25 išardyti savavališkai perstatytas pastato dalis.

Tretieji asmenys G. K., R. K. ir I. B. paaiškino, kad nesinaudoja įėjimu, pro kurį vaikšto V. M., J. Š. ir T. L., kadangi turi atskirus įėjimus į savo butus. Šiuo metu įėjimas į rūsį yra atidaromas grindyse. Todėl jei bus gerinamos rūsio naudojimo sąlygos, rekonstrukcijai neprieštaraus.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. Š. prašė T. L. ieškinį atmesti. Paaiškino, kad antrame namo aukšte laiptai reikalingi tik dviejų butų savininkams – ieškovei ir J. Š.. Po atlikto remonto laiptai liko tie patys, bet tapo patogesni, pakeistos tik dvi pakopos. Neprieštarauja atskiram įėjimui į rūsį įrengimui, kadangi bus patogiau naudotis rūsiu, nes dabar faktiškai juo naudotis negalima – nesaugus įlipimas pakėlus grindų lentas, koridoriuko grindys yra nepatvarios ir nuolat siūbuoja.

Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą V. M. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti rekonstruoto bendrojo naudojimo objekto – laiptinės gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), buvusias sienas, duris, laiptus ir kitas konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovui neįvykdžius šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, ieškovei T. L. suteikta teisė įvykdyti nustatytą įpareigojimą ir išieškoti iš atsakovo V. M. turėtas išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei T. L. iš atsakovo V. M. 893 Lt bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei T. L. 284 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės T. L. valstybės naudai 73,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovo V. M. valstybės naudai 73,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Padarė išvadą, kad atsakovo V. M. atlikti darbai: suprojektuoti buto remonto darbai pietiniame pastato priestate, numatant bendrosios laiptinės, vedančios į mansardinius butus, atskyrimą nuo atsakovui priklausančio buto; įėjimo į pastatą pakeitimas, vakarinėje priestato pusėje užtaisant esamas lauko duris ir suformuojant naują įėjimą iš rytinės priestato fasado dalies; patekimo į rūsį pakeitimas, numatant, jog ieškovė į rūsį pateks iš lauko vakarinėje sklypo dalyje, ties vakariniu pastato fasadu suformavus nusileidimą laiptais į rūsį nelaikytinas statinio rekonstrukcija, kadangi šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos, laikytini paprastuoju remontu. Taigi atsakovui atliekant paprastojo remonto darbus ieškovės rašytinis sutikimas nebuvo reikalingas.

Atsakovas dalį darbų atliko bendro naudojimo patalpose, t. y. laiptinėje, dėl ko buvo reikalingas bendraturčių sutikimas, tačiau tokio sutikimo nebuvo ir nebuvo parengta techninė projektinė dokumentacija tokiems darbams, kokie yra atlikti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad atsakovas V. M. gyvenamojo namo priestato – laiptinės (1a1/m) bendrojo naudojimo patalpų sąskaita padidino butą (įrengtos durys užima apie 2 kv. m. bendro naudojimo patalpos) bei tokiais veiksmais pažeidė CK 4.83 str. 1 d., 4.84 str. 1 d. ir aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 p. Atsakovas, savavališkai įrengęs duris, užkirsdamas ieškovei galimybę patekti į jos rūsį, pažeidė ieškovės daiktines teises, kadangi ieškovė yra bendro naudojimo patalpų – laiptinės bendraturtė. Vien Statybos įstatymo nuostatų pažeidimas yra teisinis pagrindas pripažinti ieškovės teisių pažeidimą. Atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti jo teisę įteisinti savavališką statybą, todėl ieškovės reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą V. M. atstatyti rekonstruoto bendrojo naudojimo objekto – laiptinės gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), buvusias sienas, duris, laiptus ir kitas konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę tenkino. Tai atitinka ir bendrąjį teisės principą, kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

Ieškovės reikalavimą pripažinti 2011-08-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialisto G. K. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 11.1610 negaliojančiu atmetė, kadangi pagal techninį projektą numatyti darbai – paprastasis remontas, o paprastajam remontui rašytinis ieškovės sutikimas nereikalingas. Atsakovo pagrindiniai ginčo objektu esantys darbai atlikti pažeidus Statybos įstatymo nuostatas, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento, tame tarpe ir rašytinio pritarimo. Vieno mėnesio ieškinio senaties terminas rašytiniam pritarimui apskųsti nepraleistas, kadangi atsakymas dėl ieškovės 2012-11-26 skundo parašytas 2013-01-21, ieškovė kreipėsi į teismą 2013-02-19.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-11 papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo V. M. 1151,25 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės T. L. naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 sprendimą – atmesti T. L. reikalavimą įpareigoti V. M. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti rekonstruoto bendrojo naudojimo objekto – laiptinės gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) buvusias sienas, duris, laiptus ir kitas konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę; pripažinti priešieškinio reikalavimą pripažinti T. L. atsisakymą duoti sutikimą buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) remontui neteisėtu ir leisti atlikti buto remontą be T. L. sutikimo. Paaiškino, kad visi darbai atlikti vadovaujantis statinio projektu Nr.11.1610, kuriam 2011-08-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą, todėl atlikti darbai negali būti laikomi atliktais neteisėtai ir savavališkai. Laiptinės remonto darbai irgi atlikti pagal šį savivaldybės pritarimą, todėl akivaizdu, kad teismas neįsigilino i bylos esmę ir neišsamiai susipažino su statinio projektu. Išvada, esą nėra bendraturčių sutikimo šiems darbams, neatitinka tikrovės, nes vienintelė Ieškovė atsisakė duoti tokį sutikimą. Todėl dėl jos atsisakymo ir buvo pareikštas priešieškinys. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti jo teisę įteisinti savavališką statybą, kadangi teismo posėdžio metu vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 7 d. l p., 8 str. buvo prašoma leisti per teismo nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją.

Sprendime liko neįvertinti ir net neminimi svarbūs bylos dokumentai. Namo statybos darbų teisėtumo nustatyme-vertinimo akte ekspertas, susipažinęs su projektine dokumentacija bei faktine padėtimi nurodė, jog laiptai įrengti teisėtai, turint suderintą projektą su savivaldybės pareigūnu; laiptų pakopos įrengtos tinkamai; pakeistos tik dvi pakopos; buto plotas nėra padidėjęs. 2013-01-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštas kuriuo konstatuota, jog savivaldybė išdavė rašytinį pritarimą atsakovu buto paprastajam remontui; tambūras, iš kurio buvo nulipimas į rūsį nuosavybės teise priklausė V. M.; laiptakio plotis yra didesnis už minimalų nurodytą Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 198 p.; dėl vykdomų remonto darbų projekte buvo pateikti daugumos gyventojų sutikimai. Sprendimo išvada, jog atsakovas, savavališkai įrengęs duris, užkirsdamas ieškovei galimybę pateikti į jos rūsį, pažeidė daiktines ieškovės teises, yra neobjektyvi, kadangi teismo nutarties pagrindu visi remonto darbai sustabdyti ir nėra galimybės įrenginėti projekte numatytą naują įėjimą į rūsį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012-06-21 reikalavimas surašytas vėliau, nei ieškovė pareiškė ieškininį reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, todėl atsakovui nereikėjo atskirai ginčyti inspekcijos reikalavimo. Pagal registrų duomenis, buto privatizavimo sutartis ir kt., iš kurių akivaizdu, jog atsakovo buto plotas ne padidėjo, o netgi sumažėjo (nuo privatizuotų 59.62 kv. m. iki 57,29 kv. m.), todėl inspekcijos reikalavime nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės. Nesivadovauta Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2013-03-18 nutartis Nr. 3K-3-14/2013, 2011-02-07 nutartis Nr.3K-3-240/2011 ir kt.), pagal kurios savavališko statinio nugriovimas laikytinas kraštutine priemone, kurį taikoma nesant teisinės galimybės kitaip išspręsti statybos padarinių šalinimo klausimą.

Atsiliepimas

Ieškovė T. L. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad sprendime išsamiai pasisakyta, kokie statybos darbai yra laikytini paprastuoju remontu, o kokie statinio rekonstrukcija. Atsakovas, neturėdamas ne tik bendraturčių sutikimo dalį darbų atlikti bendro naudojimo patalpose, t. y. laiptinėje, bet ir neturėdamas parengtos techninės projektinės dokumentacijos darbams, kokie faktiškai buvo atlikti, darbus atliko neteisėtai ir savavališkai. Tai, kad planuojami atlikti laiptinės remonto darbai buvo numatyti statinio projektu, kuriam buvo išduotas rašytinis savivaldybės 2011-08-26 pritarimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad nebuvo įsigilinta į bylos esmę. Nors atsakovas nurodo, jog prašė nustatyti terminą projektinei dokumentacijai parengti, tačiau galiojantys teisės aktai ir suformuota teismų praktika neįpareigoja teismo priimant sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją. Atsakovo neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimais, tačiau apeliantas jų neginčijo ir nevykdė, taip prisiimdamas riziką dėl galimų neigiamų savavališkos statybos padarinių. Eksperto dr. D. K. vertinimo aktas dėl statybos darbų teisėtumo nustatymo teismo pagrįstai įvertintinas kritiškai, jame nurodomi duomenys prieštarauja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos surašytam aktui. 2013-01-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašte „Dėl (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų“ nėra jokio vertinimo dėl statybų metu faktiškai atliktų darbų atitikties techniniam projektui. Apeliantas nepagrįstai remiasi teismų praktika, kadangi sprendimu atsakovas nebuvo įpareigotas nugriauti savavališkos statybos statinį, o įpareigotas atstatyti rekonstruoto bendro naudojimo objekto – laiptinės buvusias sienas, duris, laiptus ir kitas konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę.

Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad nesutinka su teismo išvada, jog „atsakovas dalį darbų atliko bendrojo naudojimo patalpose, t. y. laiptinėje, dėl ko buvo reikalingas bendraturčių sutikimas. Šiuo atveju tokio sutikimo nebuvo ir nebuvo parengta techninė projektinė dokumentacija tokiems darbams, kurie buvo atlikti“. Pagal CK 4.85 str. 1 d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip. UAB „Naujamiesčio būstas“ tik gavęs namo bendraturčių pritarimą, neprieštaravo, kad atsakovas savo lėšomis įrengtų naują bendrą įėjimą į namo rūsį įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 68 p. laikančiosios statinio konstrukcijos yra konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis, laikyti apkrovas (konstrukcijų įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.). Taigi namo sienos, laiptai laikytini pastato laikančiomis konstrukcijomis, kurios pagal CK 4.82 str. 1 d. priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pertvarkant bendro naudojimo patalpas, reikalingas bendraturčių sutikimas (CK 4.75 str.), taip pat padarė teisingą išvadą, jog remontuojant asmenine nuosavybės teise priklausantį atsakovui butą (duomenys neskelbtini), ieškovės sutikimo nereikėjo.

Tačiau šių išvadų pagrindu ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinys atmestas, nepagrįstai.

2013-06-05 teismo posėdžio metu, atsakovas atsisakė nuo reikalavimo dėl leidimo atlikti ūkinio pastato statymą (t. V, b. l. 81); teismas nutarė atsisakymo klausimą spręsti priimant sprendimą. Tačiau sprendimu priešieškinys atmestas visiškai, apie priešieškinio atsisakymą paminėta tik sprendimo aprašomojoje dalyje (t. V, b. l. 132). Atsakovą atstovavo profesionali teisininkė, ieškovė yra atsisakiusi nuo ieškinio dėl ūkinio pastato statybos pripažinimo neteisėta, todėl visiškai aišku, kad, kaip paaiškino atsakovo atstovė, atsakovui priešieškinys šioje dalyje liko neaktualus, ieškinio atsisakymo pasekmės jam žinomos. Todėl rezoliucinė teismo sprendimo dalis, nepasisakanti dėl leidimo ūkio pastato žemės sklype, (duomenys neskelbtini), dalyje Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), statybai be ieškovės sutikimo, yra nepilna ir ji turi būti papildyta nurodymu, kad atsakovo atsisakymas nuo dalies priešieškinio priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Kitoje dalyje ginčo ypatumas yra tas, kad tiek ieškovė, tiek kita antrojo aukšto buto savininkė J. Š., patekdamos į laiptinę, vedančią į antrąjį aukštą, pereina koridorių. Šis koridorius, buto (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas indeksu 2-1, visas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. M. (t. IV, b. l. 90-93). Buto privatizavimo sutartis (t. II, b. l. 200) tvirtina, kad pirmoji buto savininkė K. L. įsigijo 59,62 kv. m. butą (duomenys neskelbtini). 2010-12-20 atsakovas šį butą įsigijo tokio pat ploto, kuris buvo privatizuotas pirmosios savininkės, pagal techninės inventorizacijos duomenis koridorius 2-1 nuo pat buto privatizavimo buvo asmeninė buto Nr. 2 savininko nuosavybė. Susiklosčiusi situacija tvirtina, kad ne tik namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkės naudojasi buto Nr. 2 asmenine nuosavybės teise priklausančiu atsakovui koridoriumi patekdamos į laiptinę, tačiau šiame koridoriuje yra įrengtas ir pakeliamas dangtis į rūsį, kuriuo turi teisę naudotis ir kiti namo būtų savininkai (buto Nr. 1 ir buto Nr. 3) (t. IV, b. l. 105). Todėl sprendžiant ši ginčą neabejotinai turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK1.5 str.).

Pagal CK 4.98 str. savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Todėl atsakovo siekis įrengti kitą įėjimą į laiptinę, o ne per jo buto dalį, taip pat įrengti kitą įėjimą į rūsį, o ne per jo buto dalį, yra teisėtas, siekiantis užtikrinti jam galimybę naudotis asmenine nuosavybės teise priklausančiu butu betarpiškai asmeniškai, nesudaryti privataus gyvenimo nepatogumų sau ir asmenims, siekiantiems naudotis bendru rūsiu bei laiptine. Ir tokio siekio įgyvendinimui ieškovės nesutikimas nėra pagrįstas ir pateisintas bei pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovė nenurodė nei vieno svaraus argumento, kuris persvertų atsakovo teisę asmeniškai naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Todėl atsakovo priešieškinys dėl ieškovės nesutikimo leisti atlikti laiptinės ir įėjimo į rūsį pertvarkymą, pripažinimo nepagrįstu bei leisti atlikti šiuos darbus be jos sutikimo turi būti tenkinamas.

Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atlikdamas paprastojo remonto darbus atsakovas pasididino savo buto plotą bendrojo naudojimo patalpų sąskaita ir ši aplinkybė tvirtina, kad dalis remonto darbų yra savavališka statyba. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 2,16 kv. m. koridorius bei du sandėliai po 0,34 kv. m., viso laiptinės priestato dalyje atsakovo asmeninės nuosavybės teisė yra į 2,84 m. plotą (t. IV, b. l. 91, 93). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (t. I, b. l. 162-169) tvirtina, kad nors po buto remonto jo privatizuotas plotas sumažėjo, tačiau koridoriaus su sandėliais buvęs 2,84 kv. m. plotas bendros laiptinės sąskaita padidėjo iki 4,46 kv. m. ir tai patvirtina, kad paprastojo remonto metu atsakovas prisijungė prie savo buto dalį namo ploto, kurio nebuvo įsigijęs asmeninės nuosavybės teise. Tačiau šis pažeidimas nerodo, kad jis negali būti ištaisytas negriaunant visų atliktų pertvarkymų. Atsakovas turėtų arba koreguoti paruoštą projektą padidinant koridorių iki padarytų pakeitimų privatizuojant papildomą namo plotą įstatymų nustatyta tvarka, arba sumažinti koridoriaus plotą iki jam nuosavybės teise priklausančios dalies. Šis pažeidimas neduoda pagrindo reikalauti iš ieškovės naujo sutikimo pertvarkymams, kadangi ieškovė nedavė sutikimo pertvarkymams ne dėl to, kad iš esmės atsakovo padidintas koridoriaus plotas būtų suvaržęs jos teises naudotis įėjimu į jos butą ar rūsį, o dėl to, kad ji prieštaravo bet kokiems pertvarkymams be svarių argumentų. Taigi pagrindinė priežastis, kuri rodo, kad statybos darbai savavališki yra ta, kad atsakovas juos atlikdamas nukrypo nuo projekto (arba projekte nebuvo tiksliai paskaičiuotas po remonto atsakovo butui priskirtinas plotas).

Pagal Statybos įstatymo 28 str. savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 str. 7 d. teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai tokios paskirties remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, statytojas turi vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus (išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti statinį į buvusią padėtį). Šio įstatymo 14 str. 8 d. nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas išardyti, atkurti statinį, atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Kaip tvirtina į bylą pateikti kitų namo butų savininkų paaiškinimai, juos atsakovo padaryti pertvarkymai tenkina, kadangi pagal juos patogiau naudotis tiek rūsio patalpa, tiek laiptine kartu nepažeidžiant atsakovo teisių į privatumą ir nevaržomą naudojimąsi savo asmenine nuosavybe. Pagal atsakovo paruoštą paprastojo remonto projektą, pagal kurį nuo jo buto atskiriama bendra laiptinė ir įėjimas į bendrą rūsį, pertvarkymų įteisinimui yra tik vienas kliuvinys – dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise butų savininkams priklausančio ploto priskirta prie jo asmenine nuosavybės teisę nusipirkto buto, o kita pertvarkymų dalis neprieštarauja nei vienam įstatyme išvardintam dokumentui bei imperatyviosioms teisės normoms. Todėl atsakovui turi būti suteikta galimybė pertvarkyti projektą. Atsižvelgiant į tai, kad projekto pertvarkymas gali būti susijęs su papildomo ploto nusipirkimu, šiam pertvarkymui atlikti jam nustatytinas 1,5 metų terminas, kurio turėtų pakakti projektui pertvarkyti. Priešingu atveju ieškovas įpareigotinas per 2 mėnesius, pasibaigus 1,5 metų terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pertvarkyti laiptinės ir jam nuosavybės teise priklausančio koridoriaus atskyrimą taip, kad jam asmeninės nuosavybės teise turėtas koridoriaus ir sandėlių plotas nebūtų padidintas bendrojo naudojimo laiptinės ploto sąskaita. Neįvykdžius šio įpareigojimo – suteikti teisę T. L. įvykdyti šį įpareigojimą savo lėšomis ir išsiieškoti iš V. M. turėtas išlaidas (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 11 d.).

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė buvo pareiškusi du reikalavimus - pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialisto išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 11-1610 buto, esančio D. P. g. 6-2, Vilniuje, paprastajam remontui, kurį parengė UAB „SKR INVEST“, negaliojančiu bei įpareigoti atsakovą atstatyti į buvusią padėtį remontu atliktus pakeitimus. Šie reikalavimai apmokėti 134 Lt žyminiu mokesčiu (t. I, b. l. 7) ir 140 Lt žyminiu mokesčiu (t. IV, b. l. 4). Pirmasis reikalavimas atmestas, antrasis patenkintas iš dalies, todėl ieškovei atlygintina 70 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Ieškovė pateikė mokėjimo dokumentus advokatui už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme 2000 Lt (t. I, b. l. 18, 19, t. V, b. l. 161, 162), už teisines paslaugas 1600 Lt (t. V, b. l. 163, 164). Dokumentai dėl 1600 Lt patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginti pateikti bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl neatlygintinos (CPK 98 str. 1 d.). Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 už ieškinio surašymą 2012 m. birželio mėn. maksimaliai atlygintina suma gali būti 2400 Lt. Ieškovė pateisino mažesnę išlaidų sumą. Ieškinys faktiškai tenkintas 25 procentais, jai atitinkamai priteistina iš atsakovo 500 Lt advokato pagalbai atlyginti. Ieškovė turėjo išlaidų faktinių aplinkybių konstatavimui 302,50 Lt (t. I, b. l. 16, 17, t. V, b. l. 159, 160). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį jai atlygintina 75,63 Lt antstolio pagalbai apmokėti patirtų išlaidų. Ieškovės pridėti 230 Lt vykdymo išlaidų dokumentai nepatvirtina, kad šios išlaidos susietos su bylos nagrinėjimu bei šie dokumentai pateikti bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl neatlygintini. Taigi viso ieškovei priteistina 645,63 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovas už priešieškinį yra sumokėjęs 139 Lt žyminio mokesčio (t. I, b. l. 77), priešieškinys patenkintas, todėl ieškovė turi atlyginti atsakovui sumokėtą žyminį mokestį. Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 288 Lt žyminį mokestį. Apeliacinis skundas tenkintas 75 procentais, todėl ieškovė atsakovui turi atlyginti 216 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovas pateikė įrodymus dėl advokato pagalbai patirtų išlaidų – už atsiliepimo surašymą, priešieškinio parengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose 3400 Lt (t. V, b. l. 76-77). Ši suma nesiekia „Rekomendacijose“ nustatytosios, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinys patenkintas, ieškovė atsakovui turi atlyginti 2500 Lt advokato pagalbai atlyginti. Viso atsakovui iš ieškovės priteistina 2716 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-11 papildomą sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-11 papildomą sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 sprendimo dalį, kuria atsakovas V. M. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigotas savo lėšomis atstatyti rekonstruoto bendrojo naudojimo objekto – laiptinės gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), buvusias sienas, duris, laiptus ir kitas konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovui neįvykdžius šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, ieškovei T. L. suteikta teisė įvykdyti nustatytą įpareigojimą ir išieškoti iš atsakovo V. M. turėtas išlaidas; priteista ieškovei T. L. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 893,00 Lt (aštuoni šimtai devyniasdešimt trys Lt) bylinėjimosi išlaidų; V. M. priešieškinys T. L. atmestas ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:

Įpareigoti V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą atliktiems buto (duomenys neskelbtini) koridoriaus pagal inventorizacinį numerį 2-1 ir dviejų sandėlių atskyrimo nuo bendros laiptinės darbams įteisinti. Neįvykdžius šio įpareigojimo, įpareigoti V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo termino pasibaigimo dienos savo lėšomis atstatyti laiptinės (duomenys neskelbtini), atskyrimą nuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio koridoriaus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 11.1610. Neįvykdžius šio įpareigojimo, suteikti teisę T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) įvykdyti V. M. nustatytą įpareigojimą dėl laiptinės atstatymo į padėtį pagal V. M. išduotą pritarimą ir išsiieškoti iš V. M. turėtas išlaidas.

Bylą dalyje pagal V. M. priešieškinį T. L. dėl ūkio pastato statybai žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sutikimo nedavimo pripažinimo neteisėtu, nutraukti.

Pripažinti T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) nesutikimą atskirti bendrą laiptinę ir įėjimą į rūsį name (duomenys neskelbtini) nuo buto (duomenys neskelbtini) patalpų, nepagrįstu ir leisti tokio atskirimo projektą rengti be T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) raštiško sutikimo.

Priteisti iš V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 645,63 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt penkis Lt 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2716 Lt (du tūkstančius septynis šimtus šešiolika Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zita SmirnovienėHenrichas JaglinskisJadvyga Mardosevič