- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-1417-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- V. T.
- Išvadą teikia
- Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybinė vaikų teisių apsaugos inspekcijos Liepojos padalinys
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. A. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-504-443/2013 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui V. T., institucijos teikiančios išvadą byloje Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Valstybinė vaikų teisių apsaugos inspekcijos Liepojos padalinys, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti nepilnamečių D. T. ir D. T. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui: D. T. – po 400 Lt, D. T. – po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnų pilnametystės, įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis apie jo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. A. ieškinį. Teismas nurodė, kad teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-118-443/2013 ieškovei buvo nustatytas 14 d. terminas trūkumams pašalinti, o nustatytu terminu nepašalinus trūkumų 2013 m. vasario 8 d teismas priėmė nutartį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, pareikštą atsakovui V. T., laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei. Tiek 2013 m. sausio 14 d., tiek 2013 m. vasario 8 d. nutartyse civilinėje byloje Nr. 2-118-443/2013 teismas buvo nurodęs, kokius trūkumus L. A. privalo pašalinti. Ieškovė 2013-05-02 pateikė naują ieškinį, kuriame ištaisė dalį trūkumų, jame valstybine kalba nurodydama institucijos, teikiančios išvadą byloje, kurios buveinė yra Latvijos Respublikoje, pavadinimą, pateikė reikiamą kiekį į latvių kalbą išversto ieškinio bei jo priedų kopijų egzempliorių. Vertimai patvirtinti vertimų biurų. Tačiau prie ieškinio nepateikti duomenys, t. y. notaro patvirtinti dokumentai, liudijantys apie 2011 m. lapkričio 28 d. Latvijos Respublikoje nutrauktą L. A. ir V. T. santuoką. Šio trūkumo pašalinimas vertintinas kaip esminis, įpareigojantis teigti, kad aplinkybės, buvusios pagrindu pareiškimą palikti nenagrinėtą civilinėje byloje Nr. 2-118-443/2013, nėra pašalintos. Iš Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose nustatyta, jog pagal Latvijos Respublikos teisę santuoka gali būti nutraukiama tik teismo sprendimu. Be to, norėdami nutraukti santuoką, sutuoktiniai turi pasiekti abipusį susitarimą dėl santuokoje gimusio vaiko globos, jo išlaikymo. Jeigu sutuoktiniai nesusitaria, šie reikalavimai yra nagrinėjami teisme kartu su prašymu nutraukti santuoką. Todėl teismui neaiškus ieškovės nepateikimas teismui dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos santuoką su atsakovu, jos nutraukimą, kurį patvirtinančiuose dokumentuose, teismo įsitikinimu, turėtų būti išspręstas ir nepilnamečių išlaikymo klausimas. Be to, ieškovė ieškinyje ir šį kartą nepaaiškino, kodėl dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo su V. T. 2012 m. birželio 27 d. pasirašė sutartį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nenurodė, ar ši sutartis patvirtinta kompetentingos Latvijos Respublikos institucijos. Be to, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl tokios sutarties galiojimo, nes ji vėlesnė negu kompetentingos institucijos sprendimas (2011 m. lapkričio 28 d.), kuriuo, nutraukiant L. A. ir V. T. santuoką, galėjo būti išspręstas nepilnamečių jų šalių vaikų išlaikymo ar net ir gyvenamosios vietos klausimas. Neturėdamas minėtų duomenų teismas negali imtis spręsti, ar nereikia atsisakyti priimti ieškinio CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Teismas konstatavo, kad ieškovė, 2013 m. gegužės 2 d. pateikė teismui ieškinį, nepašalinusi esminių ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-118-443/2013 aplinkybių, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, todėl ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė L. A. atskiruoju skundu (b. l. 9-10) prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Civilinėje byloje Nr. 2-118-443/2013 apeliantę pagal Kauno VGTPT sprendimą atstovavo vienas advokatas, o šioje byloje - kitas. Anksčiau nagrinėtoje byloje apeliantė ir jos atstovas nespėjo pašalinti teismo nurodytų trūkumų, todėl pagrįstai pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu. Ruošiant antrąjį pareiškimą teismui buvo atsižvelgta į anksčiau teismo nurodytus trūkumus, tačiau reikalavimo pateikti papildomus duomenis apie notarine tvarka nutrauktą santuoką apeliantė negalėjo, juo labiau duoti paaiškinimus apie kitoje valstybėje veikiančią santuokos nutraukimo tvarką ir jos įsigaliojimą, nes neturi kompetencijos.
2. Teismas nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti, nes pateiktas procesinis dokumentas atitiko CPK 111 str. reikalavimus savo forma ir turiniu, jame aiškiai yra suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas. Nustatęs, kad ieškinys yra su trūkumais, teismas turėjo priimti nutartį ir sudaryti apeliantei galimybę tuos trūkumus pašalinti per nustatytą terminą (CPK 115 str. 2 d.).
3. Teismo nurodyti trūkumai, kad neaiškios apeliantės ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmės kitoje valstybėje, nėra esminė aplinkybė, kurios negalima pašalinti skiriant byloje parengiamąjį posėdį ir aiškinantis ją teisme. Be to, į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta Latvijos Respublikos valstybinė institucija, kuri duotų išvadą byloje. LR CK nėra įtvirtintų kokių nors draudimų dėl galimybės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir priteisti išlaikymą, nepriklausomai nuo to, ar santuoka nutraukta, ar ne. Apeliantė neturi dokumentų, kurie pagal LR įstatymus įteisintų šalių susitarimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, ir kurių pagrindu galėtų būtų išduodami vykdomieji dokumentai dėl vaikų išlaikymo, todėl apeliantė turi teisę kreiptis į teismą su tokiais reikalavimais. Reikalavimai dėl išlaikymo dydžio priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo gali būti nagrinėjami ir po sprendimo priėmimo, nes keičiasi tėvų materialinė padėtis, vaikų poreikiai ir kt.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teisės aktų įtvirtintomis ieškinio priėmimo sąlygomis, dėl ko skundžiama nutartis panaikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo ir bylos pagal jį iškėlimo perduotinas spręsti pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai numatyti CPK 111 ir 135 straipsniuose, tarp jų – reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą), taip pat pridedamus rašytinius įrodymus, pateikti jų originalus arba CPK nustatyta tvarka patvirtintus dokumentų nuorašus bei įrodymus, kad sumokėtas žyminis mokestis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovė pateikė naują ieškinį nepašalinusi esminių ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-118-443/2013 trūkumų, kurie buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą – nepateikti duomenys, t. y. notaro patvirtinti dokumentai, liudijantys apie 2011 m. lapkričio 28 d. Latvijos Respublikoje nutrauktą L. A. ir V. T. santuoką; ieškovė ieškinyje ir šį kartą nepaaiškino, kodėl dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo su atsakovu 2012 m. birželio 27 d. pasirašė sutartį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nenurodė, ar ši sutartis patvirtinta kompetentingos Latvijos Respublikos institucijos.
Pažymėtina, jog CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį. Šis sąrašas yra baigtinis, nesant šioje normoje numatytų aplinkybių, nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.
Skundžiamoje nutartyje nurodyti kaip esminiai ieškinio trūkumai (t. y. nepateikti duomenys) nėra procesinio teisinio pobūdžio. Esant ginčui tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo ir kiti panašaus pobūdžio (CK 3.174 str., 3. 194 str.) nagrinėtini teisme įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinio priėmimo stadijoje spręstina ar iš ieškinio turinio bei formos galima nustatyti ieškinio pagrindą bei dalyką, ar procesinis dokumentas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 135 str.). Pažymėtina, kad bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 str.), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2, 7 str.). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nenurodė nei vieno CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo, kuriuo remiantis atsisakė priimti ieškovės ieškinį, ieškinio priėmimo klausimo iš esmės nesprendė, nepasisakė dėl kitų konkrečių ieškinio trūkumų ieškinio priėmimo stadijoje, kuriuos reikėtų pašalinti, termino trūkumų šalinimui nenustatė, tuo pažeidė CPK 115 straipsnio bei CPK 291 straipsnio 1 dalies - nutarties turiniui keliamus – reikalavimus.
Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškinio priėmimo klausimo įstatymo nustatyta tvarka nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspręsti iš esmės negali ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.