- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- A15.-577-486/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00362-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. P., gim. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. P. 2019 m. gruodžio 29 d., apie 09.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais I. P. padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje (iki 2020-01-01 redakcija), 426 straipsnio 2 dalyje.
I. P. į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis negauta. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina iš esmės I. P. nedalyvaujant (LR ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Iš BIRT duomenų žiūryklės matyti, kad pranešėja pranešė, jog 2019-12-29, apie 11.40 val., po nakties, prie viešbučio „R,“ į automobilį Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo ir pasišalino. Automobilis draustas Kasko (b. l. 4).
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad įvyko automobilių susidūrimas (b. l. 5).
Fotonuotraukose atsispindi Toyota padaryti apgadinimai (b. l. 7).
Šalies argumentai
L. Ž. 2019-12-29 rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jai 2019 m. gruodžio 28 d., 18 val. 10 min., atvykus į viešbutį R., esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pastačiusi automobilį gatvėje esančioje parkavimo vietoje prie viešbučio, 20019 m. gruodžio 29 d., ryte 11.30 val., išėjus iš viešbučio pastebėjo, kad automobilis apgadintas. Apie įvykį pranešta policijai. Gatvėje yra stebėjimo kameros (b. l. 8).
Vaizdo įraše akivaizdžiai matoma, kaip padaromas autoįvykis ir automobilis Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalina (b. l. 14).
I. P. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad pažeidimų jis neneigia, žada atlyginti padarytą žalą (b. l. 20-21).
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo 1100 eurų iki 2000 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo 2000 eurų iki 2 600 eurų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (LR ANK 426 straipsnio 7 dalis). Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (LR ANK 426 straipsnio 8 dalis).
Vadovaujantis KET 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m. šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m. šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, policijai.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. P. 2019 m. gruodžio 29 d., apie 09.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, ir tokiu būdu pažeisdamas KET 9, 14, 22 punktų reikalavimus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad LR ANK 426 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo esmė, tai tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjas negalėjo nepastebėti įvykdęs kito automobilio apgadinimo. Be to, peržiūrėjus vaizdo įrašą akivaizdžiai matyti, kad pažeidėjas užkabinęs kito automobilio veidrodėlį net sustojo, kažkiek laiko pastovėjo vietoje ir tik tada išvažiavo iš įvykio vietos, kas pagrindžia tiesioginės tyčios buvimą jo veiksmuose.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į I. P. asmenybę, kad jis dirbantis, praeityje administracine tvarka nebaustas. Taip pat teismas atsižvelgia į I. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, nuoširdžiai gailisi ir įsipareigoja atlyginti nuostolius (LR ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti I. P. paskyrus jam baudą, artimą LR ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje bei 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam baudos minimumui, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas., teismas
nutaria:
I. P., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje (redakcija iki 2020-01-01), ir skirti jam 10 (dešimties) eurų dydžio baudą.
I. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1200 (vieno tūkstančių dviejų šimtų) eurų dydžio baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, I. P. skirti galutinę nuobaudą - 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti I. P., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:20109974921. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą