Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M., K. M., valstybės įmonei (toliau ir VĮ) “Turto bankas” dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja M. B. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sesuo K. M. nežinojo, jog po vyro mirties reikia priimti ½ dalį palikimo. Manė, jog po vyro mirties automatiškai viskas atitenka jai. Po vyro mirties sesuo (K. M.) ir toliau rūpinosi turtu, mokėjo visus mokesčius, remontavo turtą. K. M. sodo namelyje negyveno, atvažiuodavo tik pavasarį-vasarą. Visą žiemą K. M. gyveno pas pareiškėją. Žiemą į sodo namelį važiuodavo tik retkarčiais, tačiau vis tiek prižiūrėdavo – neapleisdavo. Žiemą sodo namelyje nebuvo galimybės gyventi, kadangi nėra nei tualeto, nei vandens namo viduje. Visą sodą ir derlių prižiūrėjo K. M. kartu su pareiškėja. Pareiškėja su seserimi artimai bendravo, viską darydavo kartu. Suinteresuoti asmenys V. M. ir K. M. niekada turto nesirūpino ir nepadėdavo. K. M. tik kartais bendraudavo su savo mama K. M., tačiau prie turto priežiūros neprisidėjo. V. M. niekas nematė penkiolika metų, neatvažiavo nei į tėvo, nei į mamos laidotuves, nebendravo, turtu niekaip nesirūpino. K. M. finansiškai turtu rūpintis padėjo pareiškėja, kadangi K. M. pensija buvo labai maža.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

7. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

8. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja M. B. yra K. M. sesuo. (duomenys neskelbtini) K. M. mirė. Pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 17 d. testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas visas mirusiosios turtas. Pareiškėja M. B. po sesers mirties kreipėsi į notaro biurą ir pateikė prašymą priimti palikimą pagal testamentą. 2022 m. gegužės 19 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. B., vadovaudamasi testamentu, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras M. S. 2021 m. rugsėjo 17 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini), išdavė liudijimą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sesers K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Pasikreipus į notarę, pareiškėjai buvo išaiškintina, kad mirusiosios turtas buvo įgytas santuokos su V. M. (V. M.) metu. Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, jog K. M. su V. M. (V. M.) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog K. M. vardu įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgytas 2005 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. vasario 24 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, mirusiajam V. M. (V. M.) nuosavybes teise priklausė ½ dalis turto. K. M. (testatorės) sutuoktinis V. M. (V. M.) (duomenys neskelbtini) mirė. Po sutuoktinio mirties K. M. nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi sutuoktinio vardu jokio registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nebuvo. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po V. M. (V. M.) mirties faktų dėl pareiškimų dėl palikimo priėmimo nėra registruota.

10. Kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

11. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

12. Iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario knygelės, UAB „Ignitis“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų sąskaitų, į bylą pateiktų mokėjimų kvitų pagal išrašytas sąskaitas matyti, kad K. M. priėmė palikimą po sutuoktinio V. M. (V. M.) mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi toliau valdė ir naudojo šį turtą kaip savo, mokėjo administracinius ir komunalinius mokesčius. Teismo posėdžio metu, teikdama paaiškinimus pareiškėja M. B. papildomai nurodė, jog K. M. padėjo rūpintis turtu tiek fiziškai, tiek finansiškai. K. M. nepertraukiamai rūpinosi turtu, prižiūrėjo jį, mokėjo visus mokesčius. Teismo posėdžio metu, teikdamas paaiškinimus suinteresuotas asmuo V. M. patvirtino, kad po tėvo (V. M.) mirties turtu rūpinosi mama (K. M.). Atsižvelgiant į pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog teismui nėra pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais, todėl teismas pripažįsta, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, ir valdė jį kaip savo.

13. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad K. M. po V. M. (V. M.) mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą V. M. (V. M.) palikimą.

14. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu pareiškėjos ir suinteresuoto asmens duotus paaiškinimus ir nurodytas faktines aplinkybes, vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis prašymas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. M. po sutuoktinio V. M. (V. M.) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

16. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.