Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nurodo, kad šiuo atveju ginčo, jog teritorijoje prie pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini) yra numatyta Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūra, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 27 straipsnio 8 dalimi (redakcija nuo 2021 m. sausio 1 d.), Infostatyboje įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas, jeigu nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti. Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi Įstatymo 27 straipsnio 8 dalis tokio reikalavimo dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimo nenumatė. Pareiškėjo nuomone, nors SIPĮ ar Įstatymas aiškiai to nenustato, tačiau, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, reikalavimas sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką turi būti taikomas teikiant pirminį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir neturi būti taikomas teikiant pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra laikoma pradėta, kai Infostatyboje priimamas užregistruotas pirminis prašymas, nepaisant to, kad vėliau priimtas pirminis prašymas projekto tikrinimo stadijoje gali būti ir nepatenkintas. Būtent pirminio prašymo priėmimo stadijoje ir turi būti tikrinama, ar sumokėti visi privalomi mokėti mokesčiai susiję su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kaip savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka ir žyminis mokestis už statybą leidžiančio dokumento išdavimą. Pakartotinio prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą priėmimo metu neturi būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo kelti pirminio prašymo priėmimo metu, kadangi būtu pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo (apibrėžtumo), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.), be to, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos taikymas šiuo atveju iš esmės reikštų Įstatymo taikymą atgal (kas remiantis teisės principais yra draudžiama teisinėje valstybėje).

Tvirtina, jog atsakovė 2022 m. lapkričio 28 d. sprendime klaidingai nurodo, kad priėmus pareiškėjo minimą prašymą, jis buvo atmestas su pastabomis ir statybą leidžiantis dokumentas šio konkretaus prašymo pagrindu pareiškėjui nebuvo išduotas, nes jis buvo tik nepatenkintas. Todėl pareiškėjas turėjo teikti ne naują, o pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o pateikus pakartotinį prašymą iš esmės yra tęsiama pagal pirminį prašymą pradėta statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra, o ne pradedama nauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra. SIPĮ nėra jokių nuorodų, kad Įstatymo nuostatos galiotų ir į praeitį. Tuo būdu, minėto įstatymo taikymas šiuo atveju yra negalimas. Pakartotinu prašymu buvo teiktas tik pagal gautas pastabas dėl pirminio projekto pataisytas projektas ir tai jokiu būdu nereiškia, kad teikiamas pataisytas prašymas su statybos projektu turi atitikti pakartotinio teikimo metu galiojančius teisės aktus. Teikiamas pataisytas statybos projektas turi atitikti pirminio teikimo metu galiojančius teisės aktus ir turi būti pataisytas pagal pirminio tikrinimo metu pateiktas pastabas (kas šiuo atveju ir buvo padaryta). Be to, pirminio projekto priėmimo ir tikrinimo metu nebuvo pateikta pastaba dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo ir sumokėjimo.

2023 m. vasario 14 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog šiuo atveju statinio statybos procesas / procedūra pagal priimtą pareiškėjo pirminį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą prasidėjo 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. iki SIPĮ įsigaliojimo, o vėliau, įsigaliojus nuo 2021 m. sausio 1 d. SIPĮ, teikiant pareiškėjui pakartotinius prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą, procedūra tęsėsi. Pakartotinio prašymo priėmimo metu negali būti keliami nauji reikalavimai, tarp jų mokestiniai, nei buvo keliami pirminio prašymo priėmimo metu. Pakartotinis prašymas negali būti vertinamas kaip naujas prašymas, nes tokiu turi būti laikomas pirminis prašymas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. būtent pirminio prašymo priėmimo metu turi būti vertinama, ar sumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas turi būti išduodamas pagal pirminio prašymo priėmimo metu galiojusius teisės aktus, o ne pagal pakartotinio prašymo priėmimo metu galiojančius teisės aktus. Pažymi, jog esminė aplinkybė, skirianti pirminį ir pakartotinį prašymus yra ta, kad pakartotinis prašymas nėra naujas prašymas, nes kitaip jo statusas nebūtų pakartotinis. Jeigu jis būtų naujas, tai jis nebūtų pakartotinis ir logiškai vertinant jis būtų pirminis.

Akcentuoja, kad šios situacijos, kai teiktas ne vienas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, esmė yra atskirti, kas yra reikalavimai projektui ir kas yra kiti reikalavimai. Atitinkamai ir Aplinkos ministerijos išaiškinime, kurį skunde yra nurodęs pareiškėjas, nurodoma, kad „nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojęs <...> SIPĮ nenustato reikalavimų rengiamiems ar parengtiems statinio projektams, taip pat ir iki SIPĮ įsigaliojimo dienos kartu su pateiktu ir priimtu prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikiamiems kitiems dokumentams. <...> SIPĮ, įsigaliojęs 2021 m. sausio 1 d., reikalavimų statinio projektams (nei pradėtam rengti iki jo įsigaliojimo nei po įsigaliojimo) ar statybos procesams ir procedūroms, pradėtoms iki jo įsigaliojimo, reikalavimų nenustato. Įmoka, kaip ji apibrėžta SIPĮ 2 straipsnio 7 dalis, ir jos mokėjimo atvejai nesietini su reikalavimais statinio projektui. <...> SIPĮ reikalavimai netaikomi statybos procesams ir procedūroms, pradėtiems iki 2021 m. sausio 1 d., t. y. ir tais atvejais, kai prašymas gauti statybą leidžiantį dokumentą, buvo priimtas iki 2021 m. sausio 1 d.“ Kadangi infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimas yra statytojo mokestinė prievolė, bet ne teisės akte ar kitame dokumente įtvirtinti reikalavimai statinio projektui, pagal kuriuos turi būti rengiamas pats statinio projektas, nuo 2021 m. sausio 1 d. statytojas prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, be statinio projekto, parengto pagal Įstatymo 24 straipsnio reikalavimus, turi pateikti ir įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Pažymi, kad remiantis Įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi, po SIPĮ įsigaliojimo, dėl nesumokėtos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos prašymai turėjo būti ne atmesti, bet nepriimami, nevertinant jų turinio. Visgi, šios procedūrinės klaidos – nevisiškas formuluočių korektiškumas nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš esmės nesukėlė jokių pasekmių, t. y. nesukėlė lūkesčių, kad prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą bus priimtas nesumokėjus savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, taigi tai neturi esminės reikšmės šiai bylai. Daug didesnė problema būtų, jei visa situacija būtų buvusi traktuojama taip, kaip to siekia pareiškėjas, ir pareiškėjui statybą leidžiantis dokumentas būtų buvęs išduotas nesumokėjus savivaldybės infrastruktūros įmokos. Tokiu atveju nustačius šį pažeidimą, būtų privaloma kreiptis į prokuratūrą ar teismą dėl tokio statybą leidžiančio dokumento, pažeidžiančio viešą interesą, panaikinimo. Nepaisant to, jog pareiškėjo prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento buvo priimtas iki SIPĮ įsigaliojimo, tai nėra pagrindas jo atžvilgiu netaikyti SIPĮ, nes priėmus pareiškėjo prašymą jam nebuvo pritarta ir statybą leidžiančio dokumento šio konkretaus prašymo pagrindu pareiškėjui nebuvo išduotas. Teikiant naują prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, šio prašymo priėmimo klausimas vertinamas pagal tuo metu galiojančius ir infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimą numatančius teisės aktus ir tai nelaikytina teisės principo „Įstatymas negalioja atgal“ pažeidimu, kadangi savivaldybės infrastruktūros įmokos mokėjimas yra mokestinė prievolė, kurią privalo mokėti visi SIPĮ numatyti asmenys nuo 2021 m. sausio 1 d., t. y. nuo SIPĮ įsigaliojimo, nenustatant jokių išimčių.

Pareiškėjas, 2022 m. rugpjūčio 3 d. pataisęs pagal pastabas, pateikė pakartotinį prašymą Nr. SRA-100-220803-27346 išduoti statybą leidžiantį dokumentą informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Administracija 2022 m. rugpjūčio 3 d., nagrinėdama pareiškėjo pateiktą prašymą pateikė 5 pastabas, t. y. 1. Pateiktas negaliojantis statytojo įgaliojimas prašymo pateikėjui (CK 2.142 straipsnio 1 dalies įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos, jeigu įgaliojime nenurodytas įgaliojimo galiojimo terminas); 2. Vadovaujantis SIPĮ nuostatomis nėra apskaičiuotas ir sumokėtas savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kai ją privaloma sumokėti, ar nėra pasirašytos savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties; 3. Bendrojoje dalyje privaloma pateikti specialiuosius reikalavimus (nuasmenintus) pagal STR 1.04.04.2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 5.6.3 p.; 4. Sklypo sutvarkymo dalis nenuasmeninta pagal Statybos įstatymo 207 straipsnio 15(1) dalies reikalavimus; 5. Atkreipiame dėmesį: Jūsų atveju pakartotinai teikiant prašymą, prašymas turi būti „Pakartotinis“; 6 -.

Pareiškėjas, 2022 m. rugpjūčio 9 d. pataisęs pagal pastabas, pateikė pakartotinį prašymą Nr. SRA-100-220809-27999 išduoti statybą leidžiantį dokumentą informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Administracija 2022 m. rugpjūčio 11 d., nagrinėdama pareiškėjo pateiktą prašymą pateikė 2 pastabas, t. y. 1. Pakartotinai: Vadovaujantis SIPĮ nuostatomis nėra apskaičiuotas ir sumokėtas savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kai ją privaloma sumokėti, ar nėra pasirašytos savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties. (Pateikite prašome VMSA patvirtinimą dėl netaikymo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo Jūsų atveju.); 2. Atkreipiame dėmesį: Jūsų atveju pakartotinai teikiant prašymą, prašymas turi būti „Pakartotinis“; 3 -.

Reaguodamas į pastabą dėl infrastruktūros mokesčio, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 22 d. Administracijai pateikė prašymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos netaikymo.

Administracija, išnagrinėjusi 2022 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjo prašymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos netaikymo, 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. A51-179470/22(3.3.10.4E-AD24) įvertinusi prašymo turinį, informavo, kad netaikyti SIPĮ ar atlesti nuo įmokos pareiškėjo vystomą objektą (duomenys neskelbtini), teisinio pagrindo nenustatyta.

Administracija 2022 m. gruodžio 2 d. surašė savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktą Nr. A51-182471/22 (2.14.3.8E-AD25).

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais sprendimais (2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu, 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu), 2022 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Įstatymo 27 straipsnis patvirtina, kad viešojo administravimo subjektas administracinę procedūrą dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo pradeda tik esant rašytiniam statytojo prašymui, prie kurio turi būti pateikiami ir kiti įstatyme nustatyti dokumentai.

Įstatymo 27 straipsnis, be kita ko, įtvirtina, kada, koks statybą leidžiantis dokumentas būtinas, kokių dokumentų reikia norint jį gauti, bei kas ir per kiek laiko jį išduoda.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR, Reglamentas) 12 punktas nurodo, kad prašymą ir kitus dokumentus pateikiant nuotoliniu būdu, per IS „Infostatyba“, prisijungus per www.planuojustatau.lt, užpildomi (kai prašymą teikia keli asmenys, duomenis suveda vienas iš jų, o galutinai užpildytą prašymą pateikia visi teikiantys asmenys arba jų įgaliotas asmuo pasirašydami kvalifikuotu elektroniniu parašu pagal IS „Infostatyba“ funkcionalumą) atitinkami prašymo laukai, nurodytose vietose įkeliami privalomi dokumentai juos formuojant pagal Reglamento 11 punkte nurodytus reikalavimus. Pridedamas statinio projektas turi būti pasirašytas (patvirtintas) statinio projektą privalančių pasirašyti asmenų (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalių vadovų) kvalifikuotais elektroniniais parašais.

Reglamento 11 numatytas sąrašas dokumentų, kuriuos privaloma pateikti. Pagal Reglamento 13 punktą, nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai ir tą pačią dieną apie tai per IS „Infostatyba“ informuojamas jo pateikėjas. Tiesiogiai pateiktą prašymą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja, nurodydamas prašymo priėmimo datą ir suteikdamas registracijos numerį. Užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo, išskyrus 33 punkte nurodytu atveju (kai gautas prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rekonstruoti statinį, suprojektuotą įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą), patikrina: ar statinio projektas pasirašytas (patvirtintas) elektroniniais statinio projekto vadovo ir statinio projekto dalių vadovų parašais; jei nėra visų būtinų elektroninių parašų, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“ (3.1 p.); ar pateikti visi privalomi dokumentai; jei jų trūksta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad prašymas dėl šios priežasties nepriimamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant trūkstamus dokumentus (13.2 p.); ar dokumentai suformuoti pagal Reglamento 11 punkto reikalavimus; jei dokumentai suformuoti ne pagal reikalavimus, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“ (13.3 p.); ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo [8.3] 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (išskyrus Reglamento 4 priede nurodytas išimtis); jei ne, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad prašymas dėl šios priežasties nepriimamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui (13.4 p.); ar gauta Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytos informacijos; jei tokios informacijos yra ir prašyme nurodyti ne su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję statybos darbai (statiniai), prašymo pateikėjas apie tai, kad jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas per ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo informuojamas per IS „Infostatyba“ (13.5 p.); ar prašyme nurodyti naujai statomų pastatų rodikliai (nurodyti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 5 priedo II skyriaus 1–10 punktuose) (13.6 p.); ar projektuojamas statinys atitinka nurodytą statinio paskirtį ir tipą; jei neatitinka, prašymo pateikėjas apie tai, kad jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas per ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo informuojamas per IS „Infostatyba“ (13.7 p.); ar pateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą; jei tokia informacija nepateikta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad prašymas dėl šios priežasties nepriimamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui (13.8 p.); ar nėra aplinkybių, kad prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas ir tai nenurodyta prašyme. Laikoma, kad tokie požymiai yra, kai yra duomenų (su prašymu išduoti leidimą pateiktoje dokumentacijoje, viešai prieinamuose žemėlapiuose, ortofotografijose, vietovių fotografijose („Street View“), Lietuvos erdvinės informacijos portale, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje, TPS „Vartai“ ar iš gautų skundų), kad statinys ar jo dalys, kurių statybai prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, galimai jau yra pastatyti (13.9 p.); ar surašytas privalomasis nurodymas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 81 straipsnio 6 dalies 2 punktą, – iki privalomojo nurodymo įvykdymo; jei taip, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai, kad jis dėl šios priežasties nepriimtas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo per IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui (13.10 p.).

Reglamento 14 punktas numato, kad jei įvykdyti Reglamento 13.1–13.8, 13.10 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir nenustatyta 13.9 papunktyje nurodytų požymių, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą; ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius (toliau – subjektai), kurie privalo pagal Statybos įstatymo 271 straipsnyje nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo [8.3] 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, užtikrindamas, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytiems subjektams statinio projektai teikiami pagal Statybos įstatymo 271 straipsnyje nurodytą kompetenciją.

Įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje (redakcija galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d., t. y. pirminio prašymo pateikimo metu) buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo SIPĮ, kurio 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.

SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktuose įtvirtinta, jog savivaldybės taryba: tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus); nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką, taip pat patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.

Pagal SIPĮ 14 straipsnio 1 dalį Įmoką sudaro šios dalys: 1) savivaldybės infrastruktūros projektavimo, statybos ir (ar) įrengimo finansavimas; 2) žemės paėmimo visuomenės poreikiams finansavimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Įmokos dalis, skirta savivaldybės infrastruktūros projektavimui, statybai ir (ar) įrengimui finansuoti, apskaičiuojama statinio ar statinio rekonstravimo į pastatą projekte nurodytą pastato (pastatų) bendrąjį plotą (kvadratiniais metrais) ir (ar) inžineriniu statiniu, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą (kvadratiniais metrais) padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo. Pastato rekonstravimo atveju Įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Įmokos tarifo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį Įmokos dalis, skirta žemės paėmimui visuomenės poreikiams finansuoti, apskaičiuojama žemės paėmimui visuomenės poreikiams reikalingas lėšas proporcingai pagal žemės sklypo (jo dalies) plotą padalijant žemės sklypų savininkams (savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojams), kurių poreikiams teritorijų planavimo dokumente numatyta savivaldybės infrastruktūra ir kuriai pastatyti (įrengti) reikalinga paimti žemę visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Pagal to paties straipsnio 4 dalį Įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Įmokos tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba. Teritorijose (zonose) gali būti tvirtinami skirtingi Įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį.

Pagal SIPĮ 15 straipsnio 1 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog nesutinka su Administracijos 2022 m. lapkričio 28 d. sprendime pateiktais motyvais ir padaryta išvada, kad netaikyti SIPĮ pareiškėjo vystomam objektui (duomenys neskelbtini), teisinio pagrindo nėra. Nurodo, kad iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis reikalavimo dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimo nenumatė. Pareiškėjo nuomone, nors SIPĮ ar Statybos įstatymas aiškiai to nenustato, tačiau, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, reikalavimas sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką turi būti taikomas teikiant pirminį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir neturi būti taikomas teikiant pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi statybą leidžiantį dokumentą išdavimo procedūra laikoma pradėta, kai „Infostatyba“ priimamas užregistruotas pirminis prašymas, nepaisant to, kad priimtas pirminis prašymas projekto tikrinimo stadijoje gali būti ir nepatenkintas. Be to, būtent pirminio prašymo priėmimo stadijoje ir turi būti tikrinama, ar sumokėti visi privalomi mokėti mokesčiai, susiję su prašymu išduoti SLD, kaip savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka ir mokestis už statybos leidimo išdavimą. Pakartotinio prašymo išduoti statybos leidimo išdavimo priėmimo metu neturi būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo kelti pirminio prašymo priėmimo metu.

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo pozicija, jos nuomone pareiškėjas netinkamai vertina situaciją, nepagrįstai aiškina jam tenkančią mokestinę prievolę, jos mokėjimo terminą, dėl to daro klaidingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju neturi pareigos mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos. Pamini, jog infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimas yra statytojo mokestinė prievolė. Taigi, mokestinės prievolės nėra reikalavimai statybos projektui ar statybos procesams ir procedūroms. Be to, infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimas yra statytojo mokestinė prievolė, bet ne teisės akte ar kitame dokumente įtvirtinti reikalavimai statinio projektui, pagal kuriuos turi būti rengiamas pats statinio projektas, nuo 2021 m. sausio 1 d. statytojas prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, be statinio projekto, parengto pagal Įstatymo 24 straipsnio reikalavimus, turi pateikti ir įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog 2020 m. gruodžio 21 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. SRA-100-201221-45530 dėl statybą leidžiančio dokumento vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statymui išdavimo. Kaip matyti, iš „Infostatyba“ pateiktos ekrano nuotraukos, pareiškėjo prašymas 2020 m. gruodžio 21 d. buvo įvestas į sistemą, 2020 m. gruodžio 21 d. užregistruotas, 2020 m. gruodžio 28 d. tikrinamas ir 2020 m. gruodžio 28 d. Administracija nusprendė prašymą atmesti. Šiuo aspektu paminėtina, jog pagal Įstatymo 27 straipsnio 8 dalį yra numatyta <...>, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai [...], Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas <...>. Reglamento 14 punktas numato, kad jei įvykdyti Reglamento 13.1–13.8, 13.10 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir nenustatyta 13.9 papunktyje nurodytų požymių, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą; ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius (toliau – subjektai), kurie privalo pagal Statybos įstatymo 271 straipsnyje nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo [8.3] 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, užtikrindamas, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytiems subjektams statinio projektai teikiami pagal Statybos įstatymo 271 straipsnyje nurodytą kompetenciją. Taigi, pagal paminėtą reglamentavimą, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra laikoma pradėta, kai „Infostatyba“ priimamas užregistruotas pirminis prašymas. Šiuo atveju prašymas buvo atmestas. Taigi, teismas laiko, jog procedūra pagal 2020 m. gruodžio 21 d. prašymą (dėl statybą leidžiančio dokumento) Administracijos buvo užbaigta 2020 m. gruodžio 28 d., kadangi prašymas nebuvo priimtas.