- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- II-30-389/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00757-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Pažeidėjas
- A. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl nutarimo Nr. 50N-26331359-15 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9080901, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistė D. U. 2015 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 50N-26331359-15 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9080901, A. Š. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. bei paskyrė nuobaudą – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims (3) mėnesiams.
A. Š. 2015 m. vasario 14 d., apie 13 val. 19 min., vairuodamas automobilį „Mersedes-Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Smaliečių k., Pasvalio rajone, nepasirinko slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė - automobilis „Mersedes-Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 p.
Šalies argumentai
2015 m. kovo 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas gavo A. Š. skundą dėl 2015 m. vasario 24 d. Panevėžio AVPK KPB nutarimo. Skunde ginčija paskirtą nuobaudą, prašo sutrumpinti teisės atėmimo vairuoti pažymėjimo atėmimo laiką, nes jo darbas tiesiogiai susijęs su vairuotojo pažymėjimu. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu A. Š. paaiškino, kad vairuodamas automobilį matė, kad yra slidu, bet tikriausiai per smarkiai pastabdė ir nučiuožė nuo kelio. Automobilis, kurį vairavo A. Š., priklauso A. R. įmonei, jokių pretenzijų dėl apgadinto automobilio A. Š. nėra gavęs. A. Š. teigė, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, nes tai susiję su tiesioginiu jo darbu. Darbas – tai jo pajamų šaltinis, netekęs vairuotojo pažymėjimo, praras ir darbą. A. Š. pripažįsta, kad galimai pažeidė KET dėl slidžios kelio dangos, dėl to ir kilo eismo įvykis, jis nuoširdžiai gailisi. Teismui A. Š. pateikė A. R. IĮ charakteristiką – tarpininkavimą.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvaus, su A. Š. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad skundžiamas 2015-02-24 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nutarimo keisti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.).
ATPK 7 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Vieni iš ATPK 248 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Kaip matyti, A. Š. nubaustas už tai, kad pažeidė KET 127 p., ir padarė administracinius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)).
Bylos duomenys patvirtina, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. taip pat neginčija fakto, jog nagrinėjamo įvykio metu jo vairuotam automobiliui buvo padaryta žala. Taigi minėtas įvykis formaliai atitinka pirmiau paminėtame įstatyme įtvirtintą eismo įvykio sąvoką. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar šio įvykio metu buvo padaryta žala kitiems asmenims priklausančiam turtui, t. y. ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009, 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje N575-310/2012). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog reikšminga nustatyti, ar buvo padaryta žala aplinkiniams, sugadintos kitos transporto priemonės ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.
Kaip matyti iš 2015 m. vasario 24 d. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos, A. Š. pareikšto kaltinimo, jam aptariamo įvykio metu inkriminuoti jo paties vairuoto automobilio apgadinimai. Tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčijamai nustatyta tik tai, jog analizuojamo eismo įvykio metu buvo apgadintas A. Š. vairuojamas automobilis. Jokių objektyvių ir patikimų duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog A. Š. aptariamo įvykio metu savo veiksmais padarė žalą kitiems asmenims priklausančiam turtui, nagrinėjamoje byloje nėra. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, policijos pareigūnams, atvykusiems į analizuojamo eismo įvykio vietą, buvo rastas apgadintas automobilis. Iš paties A. Š. teisme duotų paaiškinimų bei jo skundo matyti, kad jis, vairuodamas automobilį, įtarė, kad kelio danga slidi, galimai per smarkiai pastabdė ir nučiuožė nuo kelio. Jokių pretenzijų dėl apgadinto automobilio ar kito turto jis nėra gavęs. Iš patreiktos 2015-03-25 A. R. IĮ charakteristikos – tarpininkavimo duomenų matyti, kad įmonės savininkas A. R., jokių pretenzijų dėl apgadinto automobilio nereiškia. Nurodo, kad A. Š. charakterizuoja tik teigiamai, įmonės vadovybė palanavo ir jau ruošėsi A. Š., kaip vertingą darbuotoją, siųsti mokytis aukštesnės C vairuotojo kategorijos ir būtų apmokėjusi visus jo mokslus ir egzaminus, jei tik ne jo netyčinis nuslydimas nuo apledėjusio kelio. Įmonės vadovas prašo panaikinti A. Š. nuobaudą dėl netyčinio kelių eismo taisyklių pažeidimo. Teismo nuomone, vien šie duomenys neleidžia kategoriškai tvirtinti A. Š. kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. Tokios išvados nepaneigia ir byloje esančios foto nuotraukos, kadangi jose užfiksuoti duomenys, nesant byloje jokių kitų objektyvių įrodymų apie galimai padarytą žalą gamtai ar kitiems asmenims priklausančiam turtui.
Byloje nėra jokios pretenzijos dėl žalos, padarytos dėl automobilio ar kito turto apgadinimo, t.y. nagrinėjamoje byloje nėra objektyvaus ir patikimo dokumento, pagrindžiančio kitų asmenų turtui padarytos žalos faktą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie A. Š. veiksmais padarytą žalą kitų asmenų turtui, galimai padarytos žalos apimtį ir jos dydį, nes tik neginčijamai nustačius šias aplinkybes kyla administracinė atsakomybė už ATPK 127 str. 2 d. numatytų teisės pažeidimų padarymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog priimtas skundžiamas nutarimas, rėmėsi tik prielaida, dėl padarytos žalos, nors, kaip minėta, byloje nėra objektyvių tai patvirtinančių duomenų.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nesant objektyvių, neginčytinų bei patikimų įrodymų, patvirtinančių apie aptariamo eismo įvykio metu galimai padarytą žalą kitų asmenų turtui, teismo vertinimu, skundžiamame nutarime nebuvo pagrindo konstatuoti A. Š. kaltės dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. padarymo. Vien pats faktas, jog aptariamo įvykio metu A. Š. nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį, nesant byloje jokių objektyvių duomenų apie eismo įvykio metu padarytą žalą kitiems asmenims priklausančiam turtui, neleidžia kategoriškai tvirtinti, jog yra padarytas ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. Š. veiksmais, t. y. jam nuslydus nuo kelio, buvo padaryta žala kitiems asmenims priklausančiam turtui, dėl ko jam kyla atsakomybė už ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą.
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamame nutarime išvados dėl A. Š. kaltės padarytos nesurinkus ir išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų duomenų, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio AVPK KPB 2015-02-24 nutarimą Nr. 50N-26331359-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.