- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- ATP-176-92/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11697-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria J. L. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. 2012-12-27 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad 2012 m. lapkričio 25 d., 15.48 val., Molėtų r. sav., kelio Vilnius-Utena 70,58 km, vairuodamas automobilį Lexus RX400h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/h greitį ir važiavo 96 km/h greičiu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 3 d.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarimu J. L. pagal ATPK 124 str. 3 d. nubaustas 110 Lt dydžio bauda.
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu J. L. padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi J. L. skundo netenkino ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad su paskirta nuobauda nesutinka, nes priimant nutarimą nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl pažeidimo padarymo, policijos pareigūnai per 10 mėnesių nepašalino byloje esančių prieštaravimų, negalėjo pateikti įrodymų, kurioje tiksliai vietoje buvo užfiksuotas leistino greičio viršijimas ir ar tai buvo greitį ribojančioje zonoje, be to, policijos pareigūnai, pažeisdami įstatymą, nepagrįstai pratęsė terminą įvykiui tirti. Skundą nagrinėjęs apylinkės teismas neteisingai vertino įvykio faktines aplinkybes, nepašalino byloje kilusių prieštaravimų, vadovavosi tik liudytoju apklausto policijos pareigūno nepagrįstais paaiškinimais, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 str. nuostatas, nes byloje nebuvo išaiškintos bei įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, teismas netyrė ir neįvertino, ar pagrįstai pareigūnas pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą.
Pažymi, kad pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, įvykis užfiksuotas 2012-11-25, po mėnesio jį važiuojantį sustabdė policijos pareigūnai ir nepateikdami jokios medžiagos, susijusios su įvykiu, negalėdami paaiškinti įvykio aplinkybių, jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2013-01-22 nutarimu jis buvo nubaustas pagal ATPK 124 str. 3 d., tačiau nesant įrodymų apie pažeidimą, 2013-04-11 nutartimi nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta Institucijai, po ko 2013-09-19 nutarimu jis vėl buvo nubaustas pagal ATPK 124 str. 3 d. 110 Lt dydžio bauda, apskundus nutarimą ir bylą nagrinėjant teisme, paaiškėjo, jog policijos pareigūnas 2013-05-24 nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2013-11-25, bet kadangi apie tokį nutarimą nebuvo pranešta, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar nutarimas pratęsti terminą nuobaudos skyrimui buvo priimtas nepasibaigus 6 mėnesių terminui. Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrįstumo apylinkės teismas nenagrinėjo, tik konstatavo, jog administracinė nuobauda paskirta nepasibaigus jos skyrimo terminui, tačiau po apylinkės teismo 2013-04-15 nutarties policijos pareigūnai turėjo pakankamai laiko, kad išsiaiškintų pažeidimo aplinkybes ir bylą užbaigtų per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą, kadangi papildomas tyrimas policijoje iš esmės nebuvo atliekamas, todėl nesavalaikis pareigų atlikimas nesudaro pagrindo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo termino.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo nubaustas už greičio viršijimą važiuojant iš Utenos į Vilnių kelio 70,58 kilometre, tačiau iš policijos patrulio M. S. pateiktos schemos matyti, jog automobilis su greičio matuokliu pažymėtas kelio Utena-Vilnius 26 kilometre, nebuvo aiškintasi, ar patruliuojančio automobilio stovėjimo vieta atitinka kelio Vilnius-Utena 70,58 km. Negalima sutikti su teismo išaiškinimu, jog kelio pavadinimas Vilnius-Utena yra teisingas, nes atstumai šiame kelyje kilometrais žymimi nuo Vilniaus į Uteną ir nuo Utenos į Vilnių. Pažeidimas galėjo būti fiksuotas tik 26 kilometre važiuojant nuo Utenos, o ne 70,58 km, važiuojant nuo Vilniaus. Be to, prietaiso MultaRadar C greičio matavimas galimas tik lygiame kelyje, kai tuo tarpu kelyje Utena-Vilnius 26 km iki greitį ribojančio ženklo yra nuokalnė, todėl greičio matavimo prietaisas negalėjo tiksliai užfiksuoti nuokalne atvažiuojančio automobilio greičio.
Pažymi, kad teismo padaryta išvada, jog greitis užfiksuotas greitį ribojančio ženklo galiojimo zonoje, yra niekuo nepagrįsta. Kaip pažymėta policijos pareigūno sudarytoje schemoje, policijos automobilis stovėjo nuvažiavęs nuokalne žemiausiame kelio ruožo taške, jo vairuotas automobilis schemoje pažymėtas apie 400 m nuo greitį ribojančio ženklo ant kalno, o nuo policijos automobilio apie 600 m. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad schemoje automobilis pažymėtas kelio kairiojoje pusėje, lyg būtų buvę važiuota iš Vilniaus į Uteną, o ne iš Utenos į Vilnių. Įrodymų, kokiu atstumu buvo fiksuotas važiavimo greitis nuo policijos automobilio iki atvažiuojančio automobilio, nėra, administracinio teisės pažeidimo protokole nenustatyta, kokiu atstumu buvo fiksuotas pažeidimas, pats patrulis teisme patvirtino, kad greičio matuoklis fiksuoja pravažiuojančio automobilio greitį iki 50 m atstumu. Be kita ko, pravažiuojančių automobilių greitis gali būti matuojamas tik toje pusėje, kurioje stovi greičio matavimo prietaisas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.).
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino
Pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda už ATPK 124 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.
To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo.
J. L. inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas 2012 m. lapkričio 25 d., tokiu būdu šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų pasibaigęs 2013 m. gegužės 25 d., tačiau teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje yra 2013 m. gegužės 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. nutarimas, kuriuo administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. lapkričio 25 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog administracinė nuobauda Institucijos 2013-09-19 nutarimu buvo paskirta nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Apeliaciniame skunde pažeidėjas nepagrįstai kelia abejones dėl terminio administracinei nuobaudai skirti pratęsimo pagrįstumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmą kartą J. L. už greičio viršijimą buvo nubaustas 2013-01-22 Institucijos nutarimu, kuris buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nutartimi, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga Institucijai buvo grąžinta tik 2013-05-21, t.y. likus vos 4 dienoms iki šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaigos. Taigi, priimti J. L. atžvilgiu naujo nutarimo iki šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaigos nebuvo objektyvios galimybės, dėl ko administracinės nuobaudos skyrimo terminas iki vienerių metu buvo pratęstas pagrįstai.
Dėl J. L. kaltės padarius pažeidimą
Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
KET 133 punkte nustatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. ATPK 124 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą.
Pažymėtina, kad pažeidėjas neneigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku galėjo važiuoti iš Utenos į Vilnių, tačiau ginčija greičio viršijimo užfiksavimo aplinkybes bei nurodo abejones ir neaiškumus, kurie, pažeidėjo manymu, paneigia jo kaltę dėl pažeidimo padarymo.
Pažeidėjo greičio viršijimas buvo užfiksuotas vykdant tarnybinę užduotį greičio matuokliu MultaRadar C, įrengtu tarnybiniame automobilyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, greičio matavimo prietaisas tuo metu turėjo galiojančią metrologinę patikrą, todėl juo užfiksuotų duomenų teisingumu abejoti nėra pagrindo. Tarnybinės užduoties teisėtumą patvirtina apylinkės teismui pateikti duomenys (b.l. 22-23), iš kurių matyti, jog nuo 14 val. iki 16 val. patruliui M. S. buvo pavesta greičio kontrolė A-14 kelyje nuo 67 km iki 94 km, šiame ruože (70,58 km) ir buvo užfiksuotas pažeidimas. Pažeidėjas nepagrįstai teigia, jog buvo netinkamai nustatyta pažeidimo padarymo vieta, nes, jo manymu, pažeidimas buvo padarytas ne kelio Vilnius-Utena 70,58 km, o kelio Utena-Vilnius 26 km. Pastarojo savo teiginio apeliaciniame skunde pažeidėjas niekaip nepagrindžia, bet tiesiog remiasi savo subjektyvia ir niekuo nepagrįsta nuomone. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizuotas teisinis reglamentavimas, susijęs su kelio A-14 pavadinimu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams pritaria ir laiko neabejotinai įrodyta, jog kelias A-14 vadinasi Vilnius-Utena, nežiūrint iš kurios pusės juo važiuojama, todėl tarnybinės užduoties ir pažeidimo vietos kilometrais nustatytos tinkamai.
Taip pat nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog nėra įrodymų, kad J. L. vairuojamo automobilio greitis buvo užfiksuotas greitį ribojančio ženklo galiojimo zonoje. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis buvo užfiksuotas zonoje, kurioje leidžiamas maksimalus 70 km/h važiavimo greitis. Šią aplinkybę taip pat patvirtino tarnybinę užduotį atlikęs patrulis M. S., kuris buvo apklaustas apylinkės teisme siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl pažeidimo padarymo ir kurio parodymai atitiko byloje esantį surašytą tarnybinį pranešimą. Byloje nėra duomenų apie galimą M. S. suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo netikėti jo parodymais bei pateikta pažeidimo užfiksavimo schema. Pastarieji bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog greitį fiksuojantis tarnybinis automobilis stovėjo apie 200 metrų nuo važiavimo greitį ribojančio kelio ženklo, šio ženklo galiojimo zonoje, be to, patrulis nurodė, jog automobilis stovėjo dešinėje kelio pusėje važiuojant nuo Utenos, t.y. toje pačioje pusėje kaip ir J. L. automobilio važiavimo kryptis, taip paneigdamas pažeidėjo teiginį, jog policijos automobilis stovėjo priešingoje kelio pusėje. Byloje nėra ginčo, jog greičio matuoklis MultaRadar C važiavimo greitį gali fiksuoti ne daugiau kaip 50 metrų atstumu, todėl, atsižvelgiant į tarnybinio automobilio stovėjimo atstumą nuo važiavimo greitį ribojančio kelio ženklo, laikytina, kad J. L. automobilio greitis buvo užfiksuotas greitį ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje. Be to, patrulis M. S. teisme paaiškino, jog prieš pradedant matuoti greitį, patikrinama, ar greitis tikrai bus fiksuojamas tik kelio ženklo galiojimo zonoje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidėjas netinkamai aiškina patrulio M. S. sudarytą schemą. Schemoje yra pažymėta tik J. L. automobilio važiavimo kryptis, o ne šio automobilio buvimo vieta, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pažeidėjo automobilis buvo apie 600 m nuo policijos automobilio. Atsižvelgiant į greičio matuoklio veikimo atstumą, akivaizdu, jog pažeidėjo automobilis nuo policijos automobilio galėjo būti ne didesniu nei 50 m atstumu.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pažeidimo padarymo aplinkybės buvo ištirtos visapusiškai ir nustatytos teisingai, administracinė nuobauda J. L. paskirta įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą ir J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.