- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- A-442-1056-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0148 nusprendė: 1) pripažinti pareiškėją skolininku muitinei; 2) skirti pareiškėjui 5808 Lt baudą už deklaruojamų mokesčių nedeklaravimą; 3) įregistruoti pareiškėjo mokestinę prievolę muitinei: 1108 Lt muito, 14561 Lt akcizų, 3694 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 100 Lt delspinigių ir 5808 Lt baudos; 4) įpareigoti pareiškėją per 10 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos įvykdyti įregistruotą mokestinę prievolę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0148, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-824 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. S-47(7-412/2009).
Pareiškėjas nurodė, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį, tam, kad asmenį būtų galima pripažinti skolininku, būtina nustatyti ne tik asmens žinojimą arba suvokimą, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai, bet ir žinojimą arba suvokimą, kad prekės nėra apmokestintos importo mokesčiais. Tai, jog pareiškėjo gabentos cigaretės buvo pažymėtos Rusijos Federacijos, o ne Bendrijos banderolėmis, bei dokumentų, įrodančių importo mokesčių sumokėjimą į Bendrijos muitų teritoriją įvežant šias prekes, neturėjimas neįrodo, jog pareiškėjas žinojo, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai, nesumokėjus importo mokesčių. Pareiškėjas nurodė, kad jis už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių disponavimą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163-2 straipsnį jau buvo nubaustas 25000 Lt bauda su cigarečių konfiskavimu. Jam šiuo atveju papildomai taikant mokestinę atsakomybę, yra pažeidžiamas draudimas bausti asmenį antrą kartą už tą patį pažeidimą (non bis in indem principas).
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktu, neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes, atsiranda skola muitinei. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę ar dalyvavę įvežant tokias prekes, o taip pat bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo ar gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad jos buvo įvežtos neteisėtai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, gabendamas didelį kiekį cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, turėjo žinoti, kad cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, nes, išskyrus įvežamą asmeninėms reikmėms leidžiamą jų kiekį, teisėtai įvežtų ar prekybos įmonėse realizuojamų cigarečių, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, Lietuvoje nėra. Be to, akivaizdu, jog neteisėtai įvežtos prekės nebūna apmokestintos ir importo mokesčiais. Atsakovas nurodė, kad prievolė sumokėti mokesčius nėra atsakomybės priemonė, todėl pareiškėjas šiuo atveju antrą kartą už tą patį pažeidimą nebuvo baudžiamas. Tuo tarpu bauda nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirta už mokesčių įstatymų pažeidimą (mokesčių nedeklaravimą ir nesumokėjimą), o ne už padarytą administracinį nusižengimą, todėl jos paskyrimas taip pat negali būti laikomas pareiškėjo baudimu antrą kartą už tą patį pažeidimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pareiškėjui už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163-2 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 25000 Lt bauda su prekių (69920 vienetų cigarečių „Saint George lights“) konfiskavimu. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2009 m. rugsėjo 3 d., laikant automobilyje minėtas prekes (cigaretes), kurios buvo paženklintos Rusijos Federacijos banderolėmis. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, atsižvelgiant į minėtų neteisėtai laikytų prekių (cigarečių) kiekį, pareiškėjui buvo įregistruota atitinkama mokestinė prievolė. Teismas nurodė, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkais laikomi: asmuo, neteisėtai įvežęs atitinkamas prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju disponavo dideliu cigarečių kiekiu, žinojo, kad šios cigaretės nėra pažymėtos ir į Lietuvos teritoriją yra įvežtos neteisėtai, o kartu ir tai, kad dėl šių priežasčių jokie importo mokesčiai nebuvo sumokėti. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį, muitinė neprivalo rinkti įrodymų apie asmens suvokimą, jog atitinkamos prekės nebuvo pateiktos muitiniam įvertinimui, o užtenka pagrįsto (atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes) muitinės manymo, jog asmuo turėjo žinoti apie neteisėtą prekių įvežimą. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas skolininku buvo pripažintas pagrįstai ir teisėtai. Teismas nurodė, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-689-07; 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007). Todėl pareiškėjo argumentai dėl principo non bis in idem pažeidimo atmestini. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1502/2008 išaiškinta, jog aplinkybė, kad akcizų objektas (apdorotas tabakas) buvo sunaikintas, nėra reikšminga. Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. prejudiciniame sprendime (byla Veli Elshani v. Hauptzollamt Linz) pažymėta, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos. Atsižvelgiant į šią teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjui prievolė sumokėti mokesčius atsiranda nepaisant cigarečių konfiskavimo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį, siekiant asmenį pripažinti skolininku, būtina nustatyti ne tik asmens žinojimą arba suvokimą, jog prekės buvo įvežtos neteisėtai, bet ir žinojimą arba suvokimą, jog prekės nėra apmokestintos importo mokesčiais. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, šių aplinkybių nustatymas yra muitinės pareigūnų pareiga, o ne teisė ir ji jokiu būdu negali būti perkelta pažeidėjui. Muitinės pagrįstas manymas apie minėtų aplinkybių buvimą jokiu būdu negali būti paremtas vien tik prielaidomis, nepatvirtintomis įrodymais. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepaminėjo jokių įrodymų, kuriais remiantis neginčijamai būtų konstatuotas pareiškėjo padaryto pažeidimo faktas. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo nurodyto Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimo matyti, kad pats pareiškėjas cigarečių į Lietuvos teritoriją neįvežė ir jokių procedūrų, susijusių su importo mokesčių sumokėjimu, neatliko, nes cigaretes jam perdavė kitas asmuo, kuris faktiškai ir yra atsakingas už muitinės procedūrų pažeidimą, susijusį su prekių įvežimu į Bendrijos muitų teritoriją. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju cigaretės nebuvo jam grąžintos, o buvo konfiskuotos. Pareiškėjas nėra cigarečių savininkas, nes nuo administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, jos tapo ne Akcizų įstatyme numatytu akcizų objektu, o Administracinio teisės pažeidimo kodekso 163-2 straipsnio objektu. Todėl, patraukus pareiškėją administracinėn atsakomybėn, pakartotinis muitinės prieš jį vykdomas procesas ir jo nubaudimas yra tiesioginis non bis in idem principo pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad asmens, disponuojančio neteisėtai įvežtomis cigaretėmis, pripažinimui skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį nereikalingas faktų dėl jo žinojimo ar nežinojimo apie nesumokėtus mokesčius nustatymas. Tokiu atveju pakanka turėti pagrindo manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Nagrinėjamu atveju buvo neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas disponavo dideliu cigarečių kiekiu, cigaretės buvo su Rusijos Federacijos banderolėmis, be įsigijimo dokumentų, o tai reiškia, kad jokie importo mokesčiai nebuvo sumokėti. Pareiškėjas, žinodamas šias aplinkybes, žinojo (yra pagrindo manyti, jog turėjo žinoti), kad cigaretės įvežtos neteisėtai, o tai yra pagrindas jį pripažinti skolininku. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai sutapatina pareigą sumokėti mokesčius su administracine atsakomybe. Mokestis yra ne sankcija, o mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Bauda nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirta už mokesčių įstatymų pažeidimą (mokesčių nedeklaravimą ir nesumokėjimą), o ne už padarytą administracinį nusižengimą. Todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo nubaustas antrą kartą už tą patį pažeidimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsniu, muitinės pareigūnai neturi nustatinėti faktų dėl pažeidėjo žinojimo ar nežinojimo apie nesumokėtus mokesčius, o pakanka pagrindo manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnį ir 233 straipsnio 1 dalies d punktą, skola muitinei išnyksta tik tuo atveju, jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš jų išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos. Kitais atvejais šių prekių konfiskavimas ir vėlesnis jų sunaikinimas neturi įtakos mokestinės prievolės atsiradimui. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad administracinės atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės, nes tai yra dvi atskiros teisinės atsakomybės rūšys. Mokestis nėra nuobauda už administracinį teisės pažeidimą. Tai yra mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Nagrinėjamu atveju muitinės pareigūnai 2009 m. rugsėjo 3 d. Ukmergės mieste sulaikė pareiškėją, automobiliu gabenantį 3496 pakelius cigarečių „Saint George Lights“. Cigaretės buvo ne su Lietuvoje galiojančiomis, o su Rusijos Federacijos banderolėmis. Ši aplinkybė aiškiai liudija, kad cigaretės į Lietuvą (o kartu ir į Bendrijos muitų teritoriją) pateko neteisėtai. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog cigaretės iki sulaikymo vis dėlto buvo pateiktos muitiniam įforminimui ir tokiu būdu į Bendrijos muitų teritoriją pateko teisėtai, nėra. Todėl pripažintina, kad dėl minėtų cigarečių atsirado importo skola muitinei.
Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad importo skolos muitinei atsiradimo atveju skolininku laikomas ir asmuo, įgijęs arba laikęs neteisėtai įvežtas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojęs arba, yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gabeno (laikė) minėtas cigaretes ir, atsižvelgdamas į didelį cigarečių kiekių bei matydamas, kad jos yra pažymėtos Rusijos Federacijos banderolėmis, turėjo suprasti (žinoti), kad šios cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją pateko neteisėtai. Todėl pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas skolininku.
Tai, jog minėtos cigaretės iš pareiškėjo buvo paimtos ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu konfiskuotos, jo skolos muitinei nepanaikina. Bendrijos muitinės kodeksas skolos muitinei išnykimo dėl to, jog neteisėtai įvežtos prekės konfiskuojamos, nenumato. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio d punktą, skola muitinei, atsiradusi neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją prekes, išnyksta tik tada, kai prekės sulaikomos neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog muitinė, priskaičiuodama jam importo mokesčius ir su jais susijusius delspinigius bei baudą, pažeidė principą non bis in idem.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pareiškėjui dėl minėtų cigarečių gabenimo fakto buvo taikyta administracinė atsakomybė. Tačiau mokesčių priskaičiavimas nėra teisinės atsakomybės priemonė. Mokesčių priskaičiavimu yra apibrėžiama asmens mokestinė prievolė valstybei, kuri yra ne asmens nubaudimas už padarytą pažeidimą, bet mokesčių teisinių santykių išraiška. Todėl, įpareigojant pareiškėją sumokėti importo mokesčius, principas non bis in idem negalėjo būti pažeistas.
Taip pat šis principas negalėjo būti pažeistas ir nurodant pareiškėjui sumokėti delspinigius bei baudą. Delspinigiai ir bauda yra teisinės atsakomybės priemonės, tačiau nagrinėjamu atveju jos buvo taikytos dėl visai kitų pažeidimų nei nurodyta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarime. Šiuo nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių laikymą, o delspinigiai ir bauda buvo priskaičiuoti už importo mokesčių nesumokėjimą.
Taigi pareiškėjo šioje byloje ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.