- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2-8540-960/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03634-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- IF P
- Advokatai
- Jurgita Mikalauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo atstovei Birutei Petkevičienei, atsakovo atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui IF P&C Insurance AS dėl draudimo išmokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 7 785,59 Eur sumokėtą draudimo išmoką, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2018 m. gegužės 7 d. Gurių g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „BMW“, kurį vairavo M. D. ir „Hyundai Sonata“, kurį vairavo R. B.. Vilniaus apskrities VPK nustatė, jog dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai. 2017 m. rugsėjo 11 d. tarp R. B. ir ieškovo buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis pagal kurią buvo apdrausta automobilio „Hyundai Sonata“ valdytojo civilinė atsakomybė. Kadangi šio automobilio valdytoja buvo pripažinta kalta, tai ieškovas automobilio „BMW“ civilinės atsakomybės draudikui – atsakovui atlygino pusę sumos, kurią atsakovas išmokėjo kaip žalos atlyginimą transporto priemonės „BMW“ savininkui. 2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardas teismas administracinio nusižengimo byloje nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Vilniaus apskrities VPK nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną R. B. atžvilgiu nutraukti. Šiame nutarime buvo nustatyta, jog R. B. nėra atsakinga dėl eismo įvykio žalos. Dėl šių priežasčių ieškovas klaidingai išmokėjo ieškovui draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog 2017 m. gruodžio 21 d. atsakovas su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė transporto priemonių draudimo sutartį pagal kuria nuo įvairių rizikų apdraudė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 7 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovo apdraustas automobilis ir kitas automobilis „Hyundai Sonata“. Atsakovas eismo įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu ir dėl apgadinto automobilio „BMW“ išmokėjo 16 200,58 Eur draudiminę išmoką. Išmokėjęs draudiminę išmoką, atsakovas subrogacijos tvarka įsigijo teisę susigrąžinti ją iš už žalą atsakingo asmens. Atsakovas pretenziją dėl žalos atlyginimo pareiškė ieškovui, kuris ją tenkino iš dalies motyvuodamas abipuse vairuotojo kalte ir išmokėjo atsakovui 7 785,59 Eur draudiminę išmoką. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ir policijos nutarimą konstatuodamas, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių automobilio „Hyunday Sonata“ vairuotojo kaltę. Vilniaus apygardos teismo sprendimas neturi prejudicinės galios, nes šioje byloje nedalyvavo ieškovas ir atsakovas. Civilinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas, todėl vairuotojų veiksmų vertinimas netapatus vertinimui pagal administracinę teisę. Tai, jog nėra R. B. kaltės dėl eismo įvykio administracinio teisės pažeidimo byloje nereiškia, jos civilines atsakomybės neatsiradimo. Priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą sąlygojo duomenų nepakankamumas padaryti neabejotinai išvadai bei visas abejones aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Birutė Petkevičienė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog eismo įvykis įvyko R. B. atliekant posūkį, o kitam automobiliui lenkiant. „BMW“ automobilis viršijo greitį, buvo intensyvus stabdymas. „Hyundai Sonata“ vairuotoja galėjo būti maksimaliai kalta 30 proc. Administracinėje byloje nustatyta, jog nėra jos kaltės. Pagal atliktą ekspertizę pirmiausia prasidėjo lenkimo manevras, kurį „Hyundai Sonata“ vairuotoja galėjo matyti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Jurgita Mikalauskienė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog dėl eismo įvykio yra kalti abu vairuotojai. „Hyundai“ automobilis sudarė kliūtį lenkiančiam automobiliui. Prieš darydama posūkį „Hyundai“ automobilio vairuotoja galėjo matyti lenkiantį automobilį. „BMW“ automobilis viršijo greitį ir dėl to nesugebėjo sustoti atsiradus kliūčiai. Jeigu „BMW“ automobilis nebūtų stabdęs, tai smūgis būtų įvykęs į „Hyundai“ priekinę dalį.
Ieškinys netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog 2017 m. rugsėjo 11 d. tarp R. B. ir ieškovo buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Sutartis Nr. 1) pagal kurią ieškovas nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. apdraudė automobilio „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis Nr. 1) valdytojo civilinę atsakomybę.
Atsiliepimas
Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, kurių ieškovas neginčijo ir iš esmės pripažino pateiktame ieškinyje, laikoma įrodyta, jog 2017 m. gruodžio 21 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis (toliau – Sutartis Nr. 2) pagal kurią nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovas apdraudė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis Nr. 2).
2018 m. gegužės 7 d., Vilniuje, Gurių g. 127, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas Automobilis Nr. 1 ir Automobilis Nr. 2.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu R. B. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje, t. .y. tuo, jog 2018 m. gegužės 7 d., Vilniuje, Gurių g. 127, vairuodama Automobilį Nr.1, prieš atliekant posūkį į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįsitikino, kad jos niekas nelenkia, nedavė kelio lenkiančiam Automobiliui Nr. 2, dėl ko sudarė kliūtį ir su juo susidūrė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu M. D. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, t. y. tuo, jog 2018 m. gegužės 7 d., Vilniuje, Gurių g. 127, vairuojamas Automobilį Nr. 2, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, viršydamas leistiną greitį lenkė Automobilį Nr. 1, kuris suko į kairę.
2018 m. gruodžio 5 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, jog dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas Automobilis Nr. 2, išmokėjo 16 135,58 Eur draudiminę išmoką ir prašo ją atlyginti. 2019 m. sausio 10 d. raštu atsakovas pranešė apie papildomai išmokėtą 65,00 Eur draudiminę išmoką.
2019 m. sausio 7 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą apie atskaitomą dalį už nusidėvėjimą ir esant vairuotojų abipusei kaltei dėl eismo įvykio, bus išmokama 50 proc. nuostolių - 7 720,59 Eur. 2019 m. vasario 15 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą dėl papildomos 65,00 Eur išmokos išmokėjimo. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino ir neginčijo, jog ieškovas atsakovui, išmokėjusiam nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką pagal Sutartį Nr. 2 ir subrogacijos tvarka perėmusiam reikalavimo teises į žalą padariusį asmenį, išmokėjo viso 7 785,59 Eur draudiminę išmoką ir atsakovas šią pinigų sumą gavo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi R. B. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutarimu R. B. apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir Vilniaus apskrities policijos komisariato 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį R. B. atžvilgiu nutraukė.
Dėl ginčo ribų ir ieškovo pareikštų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo jo sumokėtą 7 785,59 Eur draudiminę išmoką. Tokį reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog išmoką išmokėjo remdamasis tuo metu priimtu policijos nutarimu, kuriuo buvo nustatyta Automobilio Nr. 1 vairuotojos kaltė dėl eismo įvykio, o Vilniaus apygardos teismui panaikinus policijos nutarimą, išnyko draudimo išmokos mokėjimo pagrindas, todėl ji buvo išmokėta nepagrįstai.
Iš Sutarties Nr. 1 susiklostė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - Įstatymas).
Ieškovui iš Sutarties Nr. 1 kilo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiajam asmeniui, kurį atsirado dėl Automobilio Nr. 1 valdytojo civilinės atsakomybės (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu paaiškėja, jog draudimo išmoka buvo išmokėta nepagrįstai, ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką turi teisę reikalauti grąžinti neteisėtai išmokėtą išmoką ar jos dalį (Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas ar dėl Automobiliui Nr. 2 padarytos žalos Automobilio Nr. 1 valdytojui atsirado civilinė atsakomybė ir jos pagrindu ieškovo prievolė išmokėti draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismo išreikalautos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog joje buvo sprendžiamas eismo įvykio metu dalyvavusių Automobilio Nr. 1 ir Nr. 2, vairuotojų administracinės atsakomybės klausimas. Įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 12 d. nutarimu Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog Automobilio Nr. 1 vairuotojos veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėties. Toks teismo sprendimas buvo grindžiamas byloje esančiomis abejonėmis, kurios neleidžia konstatuoti nusižengimo padarymo fakto bei šiame procese taikomu principu – visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens naudai.
Tai, jog asmens veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, savaime nereiškia, jog negali būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Administracinio nusižengimo sudėties nustatinėjimas skiriasi nuo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, nes skiriasi jų sąlygos, skirtingose procesuose taikomas skirtingas įrodymų vertinimas.
Sprendžiant byloje kilusį šalių ginčą, įvykusio eismo įvykio mechanizmui ir kitoms šios bylos nagrinėjimui reikalingoms aplinkybėms nustatyti buvo paskirta teismo ekspertizė. Šalys bylos nagrinėjimo metu po ekspertizės akto gavimo neginčijo ekspertizės akte nustatytų aplinkybių, padarytų išvadų ir taikytų metodų, o tarp šalių kilo ginčas dėl pateiktų išvadų vertinimo.
Teismas susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir teismui pateiktu 2020 m. lapkričio 6 d. ekspertizės aktu daro išvadą, jog 2018 m. gegužės 7 d. eismo įvykis įvyko tokiu būdu: Automobilis Nr. 2 viršydamas leistiną 40 km/h greitį ir važiuodamas apie 61 km/h greičiu pradėjo lenkimo manevrą bei įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą; lenkiamas ta pačia kryptimi važiuojantis Automobilis Nr.1 pasuko į kairę; Automobilis Nr. 2 intensyviai stabdė ir judėdamas apie 41 km/h greičiu, prekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į Automobilio Nr. 1 kairiojo šono galinę dalį; dėl smūgio Automobilis Nr.1 pradėjo suktis horizontalioje plokštumoje prieš laikrodžio rodyklę.
Įvertinęs ekspertizės akte nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog juo yra įrodyta, jog eismo įvykio kilimą nulėmė dviejų automobilių valdytojų (vairuotojų) veiksmai, t.y. Automobilio Nr. 1 vairuotoja galėdama pamatyti ją lenkiantį Automobilį Nr. 2 suko į kairę ir nedavė kelio, o Automobilio Nr. 2 vairuotojas viršydamas leistiną greitį neteko galimybės išvengti susidūrimo su į kaire sukančiu Automobiliu Nr. 1. Eismo įvykis nebūtų įvykęs ir Automobilis Nr. 2 nebūtų apgadintas, jeigu Automobilio Nr. 1 vairuotoja galėdama pamatyti ją lenkiantį Automobilį Nr. 2 nebūtų atlikusį posūkio manevro į kairę, ir Automobilio Nr.2 vairuotojas nebūtų viršijęs leistino greičio, ir tokiu atveju būtų galėjęs laiku sustabdyti Automobilį Nr. 2.
Šių aplinkybių ir padarytų išvadų visumą leidžia spręsti, jog Automobilio Nr. 2 žalos padarymą nulėmė abiejų automobilių vairuotojų neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs įvykusio eismo įvykio mechanizmą bei byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, jog abejų vairuotojų atlikti neteisėti veiksmai vienodai turėjo įtaką žalos atsiradimui ir jos dydžiui. Teismas neturi pagrindo teigti, jog kurio nors vairuotojo veiksmai labiau ar mažiau turėjo įtakos žalai atsirasti ir nustatyti kitokią nei lygią atsakomybės dėl žalos dalį.
Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo Automobiliui Nr. 2 padarytos žalos dydžio, todėl įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nustačius abiejų automobilių vairuotojų abipusę kaltę dėl padarytos žalos automobiliui Nr. 2, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas nepagrįstai išmokėjo ieškovui 7 785,59 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovo ieškinys netenkinamas.
Netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo, netenkinamas ir šalutinis iš šio reikalavimo grindžiamas reikalavimas dėl 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas prašydamas paskirti byloje teismo ekspertizę, į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 900,00 Eur užstatą. Už ekspertizės atlikimą buvo apmokėta 857,29 Eur, todėl teismas atsakovui grąžina nepanaudotą 42,71 Eur užstatą.
Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, tai teismas priteisia iš ieškovo atsakovo patirtas 857,29 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį atmesti.
Grąžinti atsakovui „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, j.a.k. 302279548, 42,71 Eur užstatą.
Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j.a.k. 302912288, 857,29 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, j.a.k. 302279548, naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.