- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- e2YT-677-1140/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00049-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Pareiškėjas
- T. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, I. B.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
- Kategorijos
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Gintarė Bunikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, ir I. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. D., atstovaujamas advokato Gintaro Griciaus, kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, faktiškai pradėdamas valdyti, yra priėmęs (duomenys neskelbtini) mirusios motinos S. D. palikimą. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. D., kuris iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama S. D., iki mirties taip pat gyvenusi (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav. Prieš mirtį S. D. buvo pradėjusi tvarkytis paveldėjimo procedūras, sutuoktinio palikimą priėmė, kreipdamasi į Mažeikių rajono 3-ąjį notarų biurą, tačiau paveldėjimo procedūros neužbaigė, nes neatvyko dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. V. D. ir S. D. nuosavybės teise valdė po ½ dalį nekilnojamojo turto – dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio buto priklausinį – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav. Pareiškėjas po motinos mirties per įstatyme nurodytą terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes labai sunkiai išgyveno jos mirtį, pamiršo apie tokią galimybę, tačiau tiek iki motinos mirties, tiek po motinos mirties visada gyveno (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., ir rūpinosi šiuo turto kaip savo, mokėjo už jį mokesčius, prižiūrėjo ir naudojo kaip savo turtą. Tokiu būdu priėmė po mamos mirties likusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, pateiktu atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo I. B. nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas T. D. yra V. D. ir S. D. sūnus (gimimo įrašo Nr. 14). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad nekilnojamasis turtas – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., lygiomis dalimis po ½ dalį priklausė pareiškėjo tėvams – S. D. ir V. D. Tačiau (duomenys neskelbtini) V. D. mirė (mirties liudijimo įrašo Nr. 220), o (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjo mama S. D. (medicininis mirties liudijimas Nr. 19-12892410).
Byloje nustatyta, kad po pareiškėjo tėvo V. D. mirties liko santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., kuriais ir toliau liko naudotis bei iki savo mirties rūpinosi pareiškėjo mama S. D. Mažeikių rajono 3-ojo notaro biuro notarės Daivos Vilkienės 2024 m. sausio 5 d. išduotoje pažymoje (Nr. 1) nurodyta, kad po V. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė S. D., tačiau paveldėjimo byla nebaigta, nes nebuvo išduotas paveldėjimo liudijimas; po S. D. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarę niekas kitas nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad be nekilnojamojo turto, pareiškėjo mama S. D. po mirties paliko ir lėšas, sukauptas pagal privataus pensijos kaupimo sutartį.
Pažymėtina, kad bylos duomenys neginčytinai patvirtina ir tai, kad pareiškėjas nuo pat 1996 m. yra deklaravęs gyvenamąją vietą tėvų vardu registruotame bute, t. y. (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav. Kaip nurodo pats pareiškėjas, po tėvų mirties ir toliau liko gyventi šiame bute bei juo rūpinosi kaip savo turtu ir jį prižiūrėjo. Tai patvirtina ir prie pareiškimo pridėti mokėjimo duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjas ir po mamos S. D. mirties mokėjo už komunalines paslaugas (vandenį, elektrą ir kt.), teikiamas nurodytam butui. Taigi bylos duomenimis patvirtinama, jog pareiškėjas po mamos mirties jos paliktu turtu naudojosi, jį prižiūrėjo, tvarkė bei šiuo turtu rūpinosi nepertraukiamai.
Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po S. D. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad po mamos mirties palikimą sudarantį turtą jis priėmė faktiniu valdymu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po mamos mirties likusį palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.